Šiandien, kiekvienas su automobiliais susijęs naujas techninis sprendimas, nekalbant jau apie kėbulo formos ar variklio konstrukcijos pasikeitimus, kelia automobilių specialistų ir visų mėgėjų didžiulį susidomėjimą.
Nauji konstrukciniai sumanymai ,bei sprendimai pirmiausiai įkūnijami vieninteliame eksperimentiniame, arba bandomajame, specialiai pagamintame automobilyje, kurį amerikiečiai sąmojingai vadina „drym-karu” („dream-car”, t. y. dream — svajonė, car — automobilis, lengvoji mašina). Kitur, taip pat ir pas mus, tokios unikalios mašinos vadinamos „automobiliais prototipais”.
Juose, suprantama, pirmiausia pritaikomi ir išbandomi nauji techniniai sprendimai, bet vien tuo šių retų automobilių funkcijos neapsiriboja. Automobilis-prototipas yra ir savotiškas tiltas tarp kūrėjo ir visuomenės, nes padeda pripratinti ją prie netikėtų naujovių, naujos mašinos išvaizdos. Pagaliau iš atsiliepimų apie prototipą galima sužinoti specialistų nuomonę apie patobulinimus ir pakeitimus.
Užsienyje prototipai demonstruojami automobilių salonuose, kuriuose, beje, dažniausiai vyksta nuožmi konkurencinė kova tarp įvairių automobilių gamintojų koncernų. Neretai čia rodomi net ne automobiliai prototipai, o tik natūralaus dydžio jų maketai, supažindinantys žiūrovą su bendru automobilio formos, išorės ir interjero sprendimais. Tai savotiški manekenai, demonstruojantys ateities automobilių mados tendencijas.
Iš prototipų daug kas perkeliama į serijinę automobilių gamybą. Štai, pavyzdžiui, ketvirtajame dešimtmetyje pasirenkama kėbulo forma be išsikišusių ratų sparnų, penkiasdešimtaisiais metais — panoraminis priekinis stiklas, šeštajame dešimtmetyje — stačiakampiai priekiniai žibintai, septintajame — pleišto pavidalo kėbulo forma. O kartais ir visas automobilis-prototipas iš karto pradedamas gaminti serijomis kaip 1968 metais Londono automobilių salone demonstruotas italų firmos „Pininfarina” automobilis ekstravagantiškos formos kėbulu ir priekiniais varomaisiais ratais. Teisę gaminti šį prototipą įsigijo prancūzų firma „Citroen”. Šio medelio serijiniai automobiliai, pavadinti „GS”, tebegaminami iki šiol.
Kadangi prototipai „programuoja” labai skirtingus automobilių konstrukcijos pasikeitimus, žinomas tarybinis automobilių istorikas L. Šugurovas sąlygiškai juos skirsto į tris grupes: 1) išorės prototipai, 2) techninės koncepcijos prototipai, 3) vieno kurio techninio sprendimo prototipai. Toks skirstymas akivaizdžiai rodo, kokia didelė pačių prototipų įvairovė, o automobilių gamintojams ir mėgėjams tikrai yra kuo pasigėrėti, yra dėl ko pasiginčyti.
Automobilių supirkimas Klaipėdoje
Sukurta daug prototipų, vadinamų „eksperimentiniais saugiais automobiliais”. Iš šiandien kone visi serijiniai automobiliai turi perėmę susilankstančią vairo kolonėlę, smūgio energiją sugeriančius bamperius, lygų, be išsikišusių detalių automobilio vidų, ypač priekinį panelį, halogeninius žibintus, inercinius saugos diržus.
Dabar ypač daug eksperimentuojama stengiantis sukurti aptakios formos automobilio kėbulą, pagamintą įvairių šiuos ieškojimus atspindinčių prototipų
Nemaža prototipų sukurta ir mūsų šalies automobilių gamyklose, konstravimo biuruose, mokslo tiriamuosiuose institutuose, Pavyzdžiui, 1951 m. buvo pagamintas sportinis prototipas ZIS-112, kurio 8 cilindrų 6005 cm3 tūrio variklio galia — 182 AG. Šis automobilis, svėręs 2700 kg, pasiekdavo 204 km per val. greitį.
