Miestų transporto ir bendrosios eismo bei automobilizacijos problemos

AUTO

Miestų transporto ir bendrosios eismo bei automobilizacijos problemos VDR sprendžiamos kompleksiškai: rekonstruojami senamiesčiai, įrengiama gatvių ir zonų, skirtų pėstiesiems.

Labai daug dėmesio skiriama visuomeniniam transportui (metro ir miesto geležinkelis Berlyne, kitur tramvajai, autobusai, priemiestinis geležinkelis), eismo saugumo propagandai, eismo dalyvių mokymui, tobulinami eismo reguliavimo organizavimo  metodai, Nemaža šių problemų sprendžiama gana sėkmingai, pavyzdžiui, VDR miestuose diegiamas pažangus centralizuotas eismo valdymas, valdymo centrai jau įkurti šešiuose VDR miestuose: Berlyne, Drezdene, Leipcige, Erfurte ir kt. Apie 850 VDR miestų sankryžų reguliuoja šviesoforai.

Pasak supirkėjų kurie automobiliu supirkimas vilnius 350 sankryžų eismas reguliuojamas koordinuotai bendras gatvių ilgis, kur panaudotas koordinuotas eismo reguliavimas „žaliosios bangos“ principu, — 82 kilometrai.

Miestų transporto organizatorių dėmesio reikalauja ne tik važiuojantis, bet ir stovintis automobilis: kad jis nekliudytų eismui, būtina pasirūpinti stovėjimo vietų įrengimu. Kolegoms vokiečiams šiuo metu tai yra viena aktualiausių problemų, nes į VDR Miestų centrus suplūsta vos ne pusė visų miesto automobilių. Kadangi statyti daugiaaukštes stovėjimo aikšteles bei garažus centruose neparanku, reikia gerokai pasukti galvą, kaip sutalpinti stovintį — ypač individualų transportą. Todėl VDR miestų centrinių dalių parkavimo aikštelėse daug kur ribojamas stovėjimo laikas: tokiose aikštelėse negalima laikyti automobilio ilgiau kaip 2 valandas. Trumpalaikių stovėjimo aikštelių VDR miestuose šiuo metu įrengta per 180.

VDR miestuose sumaniai taikomas vienos krypties eismas. Daugelis gatvių senamiesčiuose, kurios sutraukia ypač daug žmonių, paverstos pėsčiųjų zonomis. Dabar jos yra 30-yje miestų ir dar 20-yje kuriamos. Tokios zonos yra Eizenacho, Veimaro, Halės, Leipcigo, Erfurto ir kitų VDR senamiesčių pagrindinės prekybos gatvės. Aptarnaujantis transportas šias zonas atvyksta tik griežtai nustatytomis valandomis. Erfurte, Magdeburge tokiomis pėsčiųjų zonomis—gatvėmis retkarčiais pravažiuoja visuomeninis transportas — čia mėgstamas tramvajus..

VDR miestuose dviratis — viena iš individualaus, transporto rūšių, turinti daug privalumų: dviratis gerokai praplečia miesto objektų pasiekiamumo sferą (3-5 km). Važinėti dviračiais reikia mažesnio gatvių važiuojamosios dalies ploto, mažiau vietos parkavimui. Dviratis neteršia miestų oro, o spūsties valandomis juo galima važiuoti net greičiau negu automobiliu. Dviračių populiarumą rodo šie skaičiai: kasmet VDR dviračių gamyklos pagamina 0,5 mIn. įvairių tipų dviračių, miestuose kelionės dviračiais sudaro apie 20%. Dviračiais važiuojama į darbą, vidurines ir aukštąsias mokyklas, parduotuves bei buitines įstaigas, poilsio vietas.

Patiko? Pasidalink