Niekada nereikia ignoruoti kelio rodyklių nurodymų

Niekada nereikia ignoruoti kelio rodyklių nurodymų. Jeigu „kažkas nesueina“, geriau sustoti ir patikrinti važiavimo kryptį, negu, nuvažiavus keletą dešimčių kilometrų priekį, įsitikinti, jog suklysta. Tuo nebus gaištama laiko, be reikalo eikvojami degalų ir bus tausojami nervai.

Išvada gana paprasta: nors kelio rodyklės nesuklysdamos nukreipia mus reikalingu keliu, bet savo užduoti jos visiškai atlieka tik kartu su, naujausiu kelių žemėlapiu.

Šį pastaba įgauna pirmaeilę reikšmę, kai tenka važiuoti rūke.

Sunku „iš akies“ nustatyti teisingą važiavimo krypti, nes gerai žinoma sankryža rūke įgauna visiškai kitą vaizdą. Vairuotojas gali nepastebėti kelio atšakos, į kurią jis turi pasukti. Ištaisyti tokią klaidą jam bus nelengva.

Važiuojamosios dalies ženklinimas

Dažnokai mes šyptelime iš „menininkų“, kurie piešia važiuojamojoje kelio dalyje dailias juostas, lenktas linijas, „zebro“ tipo pėsčiųjų perėjas, ištisines ir brūkšnines linijas, daro rodykles ir užrašus, rūpestingai užštrichuoja saugumo saleles. Tačiau tie žmonės dirba svarbų darbą pagal kruopščiai paruoštus planus, kurių tikslas — sutvarkyti eismą ir padidinti jo saugumą.

Išnagrinėkime išilgai kelio važiuojamosios dalies einančias linijas, kurios gali ją dalyti (ypač automobilių keliuose) pusiau, atskirti vieną nuo kitos eismo juostas, nurodyti būtinas transporto priemonių eismo kryptis.

Brūkšninės linijos tėra orientyras; dalija važiuojamąją dalį į eismo juostas, kurių vairuotojai turi laikytis ir be reikalo nekeisti. Ištisinės išilginės linijos reikšmė ypatinga, nes jų nevalia nei kirsti, nei išvažiuoti už jų ribų, nei ant jų užvažiuoti. Taip pat nevalia sustoti greta tų linijų ir mažesniu negu 10 m atstumu nuo jų pabaigos.

Automobilių supirkimas Vilnius

Ištisinėmis išilginėmis linijomis gali būti atskirta nuo važiuojamosios dalies tramvajaus, bėgių juosta, ant kurios, žinoma, neleidžiama užvažiuoti automobiliams.

Tam tikruose kelio ruožuose, pavyzdžiui, kai kuriuose posūkiuose, eismo juostos atskiriamos dviguba linija, kurią sudaro ištisinė ir brūkšninė, nubrėžtos greta.

Tokia linija reiškia, kad, iškilus būtinybei, vairuotojas gali ją kirsti, važiuodamas j gretimą eismo juostą, tačiau tik iš brūkšninės linijos pusės.

Linijomis apribota eismo juosta reikia važiuoti taip, kad automobilis būtų tarp linijų. Jokiu būdu negali linija būti tarp ratų, nes tuo atveju automobilis užimtų abi gretimas eismo juostas.

Bet kuri linija, nubrėžta skersai važiuojamosios dalies, yra vadinamoji „stop“ linija. Tačiau, kai linija žymi perėją per važiuojamąją dalį, ji įpareigoja vairuotoją sustoti tik tuo atveju, jei toje perėjoje yra pėsčiųjų, kuriems automobilių eismas gali būti pavojingas. Beje, vairuotojas privalo sustoti prieš tą liniją (paprastai prieš skersinę liniją, esančią prieš pat perėjos juostos kraštinę liniją), kai šiame ruože eismas yra reguliuojamas šviesoforu ir dega raudona arba geltona šviesa.

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas.

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių.

„Vesnianka“ — pavasarinė liaudies daina

„Vesnianka“ — pavasarinė liaudies daina. Dainuodamos šią dainą, merginos žaidžia įvairius žaidimus, kurie dar ir šiandien plačiai paplitę Ukrainoje.

Apdainuodamos pavasarį, merginos lygiai, ramiai eina rate, dainomis reiškia savo ateities svajones. Sudėtingose žaidimų, šokių figūrose kartojami liaudies žaidimų brėžiniai.

Šokis atliekamas pritariant ukrainiečių liaudies „Oi, supinsiu vainiką“. Metras — 3/8. Tempas — lėto valso.

Merginos apsirengusios šventiškais ukrainiečių tautiniais drabužiais, rankose turi vainikėlius, nupintus iš ryškių spalvų gėlių. Kad vainikėliai nesilankstytų, juos reikia pinti apie vielą. Tam reikalui patariama naudoti ne gyvas gėles, kurios greitai nuvysta, bet jų imitaciją iš įvairių spalvų drobės. Vainikėlio skersmuo — 20 cm.

ŠOKIO ŽINGSNIAI

  1. Paprastasis žingsnis. Atliekamas kaip paprastas ėjimas, tik koją reikia statyti pirštų galais ir pamažu nusileisti ant pilno pado. Per kiekvieną takto aštuntinę padaromas vienas žingsnis, taigi per vieną taktą padaromi trys žingsniai. Metras — 3/8.
  2. Pakaitinis žingsnis. Atliekamas per vieną muzikos taktą. Metras — 3/8. Išeities padėtis — pirmoji pozicija:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja;

„du“ — kairę koją pirštų galais statyti greta dešinės;

„trys“ — žengti pirmyn dešine koja, statant ją pilnu padu.

Kairę koją pažeme nešti pirmyn per pirmą poziciją, visu kūnu trupučiuką palinkstant kairę. Sekantis žingsnis pradedamas kaire koja.

Šis žingsnis daromas ir einant atgal.

  1. Pritupiarnasis žingsnis. Atliekamas per vieną takto aštuntinę. Metras 3/8. Išeities padėtis trečia pozicija (dešinė koja priekyje).

Prieštaktyje — pasistiebti ant kairės kojos pirštų galų, dešinę truputi pakelti nuo žemės.

„viens“ — žengti dešine koja j dešinę (statant ją ant žemės pirštų galais, po to nusileidžiant ant pilno pado), ant jos truputį pritupiant;

„ir“ — kairę koją pastatyti pirštų galais už dešinės (trečioje pozicijoje) ir ant jos pasistiebti;

„du“ — žengti dešine koja dešinę, ant jos truputį pritūpti ir t. t.

Pritupiamuoju žingsniu šokėjai eina dešinę su tam skirtais šokių bateliais.

Žingsnis daromas ir kitą pusę, pradedant kaire koja.

  1. Pristatomasis žingsnis. Atliekamas per vieną muzikos taktą. Metras — 3/8. Išeities padėtis — pirmoji pozicija:

„viens“ — didokas žingsnis dešine koja pirmyn;

„du“ — kairę koją pirštų galais statyti greta dešinės;

„trys“ — dešinę koją truputį pakelti nuo žemės aukštyn ir tuojau pat pastatyti pilnu padu greta kairės.

Toliau visi judesiai kartojami, tik žingsnis pradedamas kaire koja.

Šis žingsnis daromas ir einant atgal.

Šokis: Jievaro tiltas ir Džigūnas

Garderobe spintos yra atsakymas į jūsų klausimus kur sudėti daiktus

Namų erdvė ne visada gali būti matuojama kvadratūra. Nors tai ir yra naudojamas mato vienetas, reikia pripažinti, jog esama ir išimčių. Greičiausiai visi esame buvę namuose, kur neišnaudotos erdvės gali lyg ir sumažinti kvadratūrą, na o tokiu atveju, visiškai nesvarbu, kokio dydžio jūsų namas, nes viso to tiesiog nesijaučia. Bėgant laikui namuose ima kauptis be galo daug daiktų. Kai kurie iš jų yra reikalingi, na o su kitais galbūt tiesiog negalime atsisveikinti. Bet kokiu atveju, galima drąsiai teigti, jog visus šiuos daiktus turime kažkur padėti ir atrasti jiems tinkamą vietą. Svarstote, koks tai galėtų būti sprendimas?

Garderobe spintos yra atsakymas į jūsų klausimus. Jūs galite užsisakyti spintą pagal užsakymą ir tokiu būdu išnaudosite net ir mažiausią namų kampelį. Šis interjero bei projektavimo sprendimas yra svarbus ne tik mažoms patalpoms, tačiau ir dideliems namams. Visada smagu džiaugtis kuo didesnėmis erdvėmis, tad stenkime padaryti tokius sprendimus, kurie mus priartintų prie šio tikslo. Spinta yra svarbi ir reikalinga visuose namuose, na o žinant šiandieninę pasiūlą, galima drąsiai teigti, jog vartotojai turi iš ko pasirinkti.

Kiekviena spinta gali būti skirtinga, tad vieno konkretaus varianto pasiūlyti tikrai negalima. Visų pirma reikėtų išskirti, jog spintos gali būti pastatomos arba įmontuojamos, su stumdomomis durimis. Kurį variantą pasirinkti geriausia galite pasakyti tik jūs patys, nes tai priklauso nuo erdvės, su kuria yra dirbama. Visgi, kalbant apie erdvių išnaudojimą ar taupymą, galima drąsiai teigti, jog specialiu užsakymu pagaminta spinta stumdomomis durimis yra pats geriausias variantas. Gali būti tikri, jog Garderobe spintos būtų geriausias pasirinkimas, kuriuo džiaugtumėtės dar ne vienerius metus.

Kompiuterių remontas Vilnius – frazė, palengvinanti internetinę paiešką

Taigi, ta diena atėjo. Tris kartus iš eilės (su vis didėjančiu erzuliu) bandote įjungti savo kompiuterį, tačiau jis nereaguoja. Žinote, jog jūsų prietaiso garantinė sutartis pabaigė galioti vos prieš kelias savaites ir išlaidų, skirtų tvarkyti kompiuteriui, neišvengsite. Tokiu atveju šis straipsnis skirtas būtent jums. Jame bus aptartas kompiuterių remontas Vilnius – paieškos žodžiai, kuriais savo mobiliuoju telefonu ieškosite greito sprendimo, padėsiančio išspręsti jūsų problemą.

Susiaurinkite savo paiešką. Kompiuterio remonto paslaugas sostinėje siūlo daugybė skirtingų įmonių ar individualių asmenų – tokia gausybė gali dar labiau ‚susukti“ galvą ir apsunkinti ir taip erzinančią problemą. Vietoj to naudokite protingus raktažodžius. Šalia Vilniaus nurodykite ir savo gyvenamąjį rajoną ar kitą vietą, į kurią greitai ir patogiai nugabensite savo prietaisą. Šalia to įvertinkite ir savo naudojamą prietaisą – nešiojamąjį kompiuterį lengvai nuvešite ir į kiek tolimesnį rajoną, kuriame dirba puikus, geras rekomendacijas turintis specialistas. Tuo tarpu, stacionarus kompiuteris pareikalaus didesnio vargo. Šiuo atveju galite bandyti ieškoti remontininko, galinčio atvykti į jūsų namus ir tvarkyti problemą vietoje.

Nustatykite kainą. Įvertinkite, prieš kiek laiko įsigijote savo kompiuterį ir kokia pinigų suma būtų tinkama padengti remonto išlaidas. Gali būti, jog prietaisas sugedo taip, jog pakeisti pagrindinę plokštę ar perrašyti programinę sistemą kainuos tik vos pigiau nei dabartinė kompiuterio vertė. Tokiu atveju vertėtų pasirūpinti reikiamų failų išsaugojimu ir pasidairyti naujo kompiuterio.

Naudokitės rekomendacijomis. Kompiuterių remontas Vilnius – frazė, palengvinanti internetinę paiešką, tačiau verta prisiminti, jog dažniausiai geriausi specialistai randami naudojantis pažįstamų rekomendacijomis. Šiandien sunku rasti žmogų, kuris vienu ar kitu metu nebūtų tvarkęs savo kompiuterio, būtent todėl pasiklausinėkite savo draugų, kolegų ar šeimos narių, galbūt jų pasiūlyta įmonė ar atsakingas žmogus leis „prikelti kompiuterį naujam gyvenimui“ greitai ir už tinkamą kainą.

Taigi, jeigu ir jūs šiandien patekote į tą situaciją, kai gyvenimas sustojo dėl neįsijungiančio kompiuterio, nusiraminkite. Jūsų darbiniai ir asmeniniai dokumentai gali būti išgelbėti. Tam, kad išvengtumėte didesnio streso, ieškokite eksportų siauresnėje geografinėje erdvėje, palyginkite kainas ir nepamirškite kreiptis į problemą anksčiau išsprendusius pažįstamus.

Akiniai nuo saulės yra vienas iš tų aksesuarų, kuriuo naudojasi bene kiekvienas iš mūsų

Akiniai nuo saulės yra vienas iš tų aksesuarų, kuriuo naudojasi bene kiekvienas iš mūsų. Tai ne tik funkcionali detalė, leidžianti išvengti itin įkyrių saulės spindulių, tačiau taip pat ir stiliaus dalis. Galima pastebėti, jog šiais laikais akinių nuo saulės pasirinkimas yra be galo didelis, na o jos galima įsigyti pačiose įvairiausiose prekybos vietose. Kalbant apie pasiūlą, negalima pamiršti ir kokybės, nes vartotojui aktualu gauti be galo kokybišką ir jo poreikius atitinkančią prekę. Jei nuolatos peržiūrite siūlomas prekes ir nė nenutuokiate, kurios iš jų yra vertos dėmesio bei finansinių investicijų, mes pateiksime pasiūlymą.

Tai Ray Ban akiniai, kuriuos įsigiję to tikrai nepasigailėsite. Nors specializuotuose salonuose galima rasti ir daug įvairesnių pasiūlymų, anksčiau minėtas variantas atitiks jūsų lūkesčius bei poreikius. Galima drąsiai teigti, jog šis gamintojas sugeba pagaminti stilingus ir kokybiškus akinius, kurių kainos negąsdina vartotojų. Visi šie trys aspektai yra be galo svarbūs renkantis akinius, todėl rasti pasiūlymą, kuris patenkintų visus lūkesčius dažniausiai yra labai sudėtinga. Šiuo atveju jums skirti laiko ilgai besitęsiančioms paieškoms nereikia, nes mes pateikiame jūsų dėmesio vertą pasiūlymą.

Kalbant apie tai, kuo Ray Ban akiniai išsiskiria iš kitų gamintojų pasiūlymų, visų pirma verta pabrėžti dizaino galimybes. Niekam ne paslaptis, jog akiniai nuo saulės yra mėgiami jau vien tik dėl galimai kuriamo įvaizdžio. Smagu turėti galimybę lengvai keisti savo išvaizdą, na o tokie aksesuarai kaip akiniai tam yra bene tinkamiausia priemonė. Madų tendencijos keičiasi nuolat, tad jei ieškote patikimo gamintojo, kuris pasiūlytų tik tai, aks madingiausia, galite nė neabejoti, jog mūsų pasiūlymas yra geriausias. Taip pat negalima pamiršti ir kokybės, kuri be galo svarbi vartotojui.

Pirmieji masiniai automobiliai: Zaporožietis ir Žigulis

Tarybiniai konstruktoriai „Zaporožiečiui“ parinko oru aušinamą variklį, nes toks dėl nesudėtingos gamybos technologijos, paprastesnės ir pigesnės eksploatacijos bei remonto labiau tiko mažo litražo automobiliui, be to, nebereikėjo sudėtingo ir brangaus radiatoriaus. Oru aušinami varikliai labai patvarūs ir patogūs eksploatuoti žiemą. Vienintelis jų trūkumas yra tas, kad kelia daugiau triukšmo negu vandeniu aušinami varikliai.

Oru aušinamas „Zaporožiečio“ variklis keturtaktis, karbiuratorinis, keturių cilindrų su viršutiniais vožtuvais. Cilindrai išdėstyti 90 laipsnių kampu dviem eilėmis. Variklio darbinis tūris — 748 cm3 (beveik du kartus mažesnis negu „Moskvič-407″). Esant 4000 sūkių per minutę, didžiausia variklio galia — 23 AG; suspaudimo laipsnis — 6,5; cilindro skersmuo — 66 mm, stūmoklio eiga — 54,5 mm. Variklis, pavarų dėžė ir užpakalinis tiltas sumontuoti vieną agregatą. Automobilio greitis — 80— 90 kilometrų per valandą, šimtui kilometrų kelio reikia 5,5 litro A-72 benzino (bako talpa — 30 1).

Keturių pavarų dėžės su sinchronizatoriais perjungimo svirtis įtaisyta grindyse, pagrindinės pavaros perdavimo skaičius — 5,12; sankaba vieno disko, sausa; ratų padangos be kamerų, 5,20-13. dydžio, slėgis jose mažas.

„Zaporožietis“ turi specialų šildytuvą, kuris šaltu metu pučia šiltą orą i priekinį stiklą ir šildo variklį bei kėbulą. Šildytuvas per valandą suvartoja ketvirtį litro benzino.

Be aprašytojo modelio, 1963-1969 metais buvo gaminamas „Zaporožietis“ (ZAZ-965A) su galingesniu 27 AG varikliu, taip pat modifikacija ZAZ-965B, skirta invalidams.

Nuo 1968 metų buvo pradėtas gaminti naujo modelio „Zaporožietis“ (ZAZ-966), turintis moderniškos formos kėbulą ir galingesnį variklį. Su nedideliais pakeitimais šis automobilis tebegaminamas iki šiol, o nuo 1972 metų gaminami ir „ZAZ-968″, kurie skiriasi nuo „ZAZ-966″ pakeista vidaus ir prietaisų skydo apdaila.

1970 metais naujojoje automobilių gamykloje prie Volgos, Toljačio mieste, buvo pagaminti pirmieji „Žiguliai“.

Automobilių supirkimas Kaune

Koks gi buvo tas pirmasis „Žigulis“ modelis, kuris sukėlė tokį didelį visos mūsų šalies automobilistų susidomėjimą? Kokios jo konstrukcinės ypatybės ir eksploataciniai duomenys? Modelis VAZ-2101 gaminamas jau antrą dešimtmetį, bet jo populiarumas bei paklausa nė kiek nemažėja.

Automobilio ilgis 4073 mm, plotis — 1611 mm, aukštis — 1440 mm, o svoris 945 kg. Kelio protarpis padidintas iki 170 mm. Buferiai turi iškyšas su guminiais intarpais, rankenos įleistos į duris„,Zigulių“ kėbului tenka visos apkrovos, atsirandančios važiuojant automobiliu: Automobilis turi 60 AG varikli su ketiniu keturių cilindrų bloku, penkių atramų alkūninį veleną, aliumininę galvutę, kurioje yra paskirstymo velenas, sukamas grandine. Šis variklis ilgaamžis ir patvarus, perspektyvios konstrukcijos.

Variklio karbiuratorius — vertikalus su nuosekliai įsijungiančiomis mišinio paruošimo kameromis. Jo dėka automobilis ekonomiškas, variklis dirba lygiai, labai palengvėja jo paleidimas žiemą. Efektyvus karbiuratorius, galingas generatorius ir akumuliatorius, naujas variklio tepalas leidžia lengvai užvesti varikli esant 25 laipsnių šalčiui.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai

Meniškai išpinto plokščios formos krepšelio dugno nereikia uždengti samanomis, kad matytųsi pynimas. Laikiklis padaromas iš samanų ir vielos (kaip jis daromas, aprašyta skyriuje „Ko reikia komponavimui“), gerai sudrėkinamas, jo apačia apvyniojama polietilenine plėvele, kad nesudrėktų stalas ten, kur krepšelis stovės. Laikiklis viela pritvirtinamas reikiamoje vietoje krepšelio centre ar krašte ir pridengiamas lapais ar samanomis.

Jeigu krepšelyje komponuojamos vazoninės gėlės, reikia stengtis, kad jos kuo ilgiau išsilaikytų: krepšelio vidus išklojamas polietilenine plėvele, po to drėgnų samanų sluoksniu. Žemės dėti nepatartina, nes ji greit rūgsta. Jeigu vazonas nedidelis ir lengvai telpa krepšelį, gėlė taip ir statoma. Iš didesnių vazonų gėlės išimamos, nesuardžius žemių gumulo, gerai sudrėkinamos ir statomos krepšelį ant drėgny samanų. Šaknų nupjaustyti negalima, nes gėlė trumpiau žydės. Kai krepšelį statomi keli vazonai, tušti tarpai tarp jų užpildomi samanomis. Šalia žydinčių vazoninių gėlių galima dėti dekoratyviais lapais augalus: begonijas, chlorofitus ir kt. Krepšelį paįvairins kartu sukomponuotos skintos ir vazoninės gėlės.

Komponuojant krepšelyje tiek skintas, tiek vazonines gėles, papildomi elementai gali būti paparčio, smidro ar žemyn svyrančios gebenės šakos.

Jeigu puokštei naudojami lapai, sakysim, kalijų, yra per stambūs, tai jie apkarpomi žirklėmis.

Kartais būtina vieną ar du žiedus pririšti prie lanko. Rišama plona vielele. O jeigu kuris nors žiedas paremiamas pagaliuku, jį reikia gerai užmaskuoti. Sukomponavus puokštę, apkarpoma polietileno plėvelė, palaistoma, o vazonų viršus apdengiamas samanomis.

Vazoninės gėlės krepšeliuose ilgai nepraranda savo dekoratyvumo.

Pastaruoju metu dažnai laidotuves nešamas krepšelis su baltomis skaistažiedėmis arba kalijomis su juodu gedulo kaspinu ant lanko. Tačiau krepšelis su gėlėmis — dovana. O mirusiajam galima pareikšti tik pagarbą. Tad laidotuvėms jie nelabai tinka.

Yra nemaža gėlių, kurios sudžiovintos nepraranda savo dekoratyvumo ir visą žiemą džiugina akį, atrodo lyg tik dabar nuskintos. Tai įvairiausi sausažiedžiai. Tačiau yra ir daugybė kitokių gėlių, iš kurių, tinkamai išdžiovinus, galima sudaryti puikiausią sausą puokštę. Be to, gamtoje galima rasti daug augalų, kurie išsilaiko per žiemą ir labai tinka sausoms puokštėms.

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai: tai apsamanojusios ir fantastiškiausių formų šakos ir šaknys, žievė, samanos, įvairiausių spalvų,. dydžio ir formų medžio kempinės. Visa tai rinkdami nežalojame gamtos. Žinoma, nereikia barbariškai laužyti didelio klevo, beržo, šermukšnio šakų, beatodairiškai rauti augalus su šaknimis, svogūnais tam, kad dalelę gamtos įneštume į savo namus. Juk ateinančioms kartoms, kaip ir mums, reikės miško.

Pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai

AUTOMOBILIS „VYSTYKLUOSE“

Automobilių epocha prasidėjo prieš šimtą metų, kai buvo išrastas ir pagamintas vidaus degimo variklis. Visa XIX amžiaus pabaiga — atkaklūs bandymai „pakinkyti“ ji į ekipažą.

1885 metais vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris, (Gottlieb Daimler), kurie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo Pažįstami, sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis, G. Daimlerio ekipažas — dviem ratais — šiuolaikinio motociklo prototipas. 1886 metais G. Daimleris paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturratei karietai ir kaip jo tėvynainis K. Bencas sukūrė pirmąjį Vokietijoje automobilį. Jie abu dabar laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvyne Vokietija.

Šiandien pirmieji Benco, Daimlerio ir kitų automobilio kūrėjų pavyzdžiai gerokai stebina transporto muziejų jaunuosius lankytojus: dideli siauri ratai (ypač užpakaliniai), virbalų storio stipinai; vairas — plieninis iš grindų styrantis strypas su rankena; variklis įtaisytas, po vairuotojo sėdyne… Tačiau automobilio išvaizda greitai keitėsi: panašumas karietą vis mažėjo, variklis buvo perkeltas į priekį padarytas apvalus vairas.

Ne veltui sakoma, kad sunkiausia būti pranašu savame krašte: ir Benco, ir Daimlerio nedidelėmis serijomis pradėti gaminti automobiliai traukė dėmesį, stebino, netgi baugino, tačiau konservatyvūs vokiečiai dar negreit patikėjo automobilio ateitimi ir, žinoma, nė nemanė šių „technikos stebuklų“ pirkti. Nepatikliai ir net priešiškai gatvėmis tratančius. bencus bei daimlerius žiūrėjo kaizerinės Vokietijos valdžia: bandyti automobilius leidžiama tik naktį toli už miesto, gatvėse mašinų greitis ribojamas, iki 10 kilometrų per valandą, o vienas ano meto laikraštis „Policija neturi leisti, kad benzininis ekipažas sukeltų visam pasauliui pavojų!“ Kokią grėsmę gali kelti pasauliui automobilis, niekas tada negalėjo dorai paaiškinti, bet daug kam ji atrodė akivaizdi…

Tačiau kitose šalyse, kurios buvo daug palankesnės naujovėms, automobiliai plito. Prie automobilių populiarėjimo bene daugiausia prisidėjo prancūzai: jie ne tik pirko Benco automobilius, bet įsigiję licenciją Daimlerio varikliui sukūrė pirmuosius savo automobilius ir net suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius—Ruanas. Pradėta savotiškai rungtis dėl „automobilizmo šalies“ vardo: iš pradžių. pirmavo Prancūzija, neilgam ją buvo nukonkuravusi Anglija, o dvidešimtojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį į priekį išsiveržė Jungtinės Amerikos Valstijos, automobilizacijos lygiu iki šiol niekieno nepralenkta valstybė…

Bet grįžkime automobilio tėvynę, kuri daug vėliau už kaimynų kraštus pagaliau pripažino joje sukurtą „technikos stebuklą“: 1904 m. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II įsigijo „Mersedesą“.

Dabar „technikos stebuklas – mersas“ ypač superkama ir paklausi prekė Klaipėdoje tarp žmonių kurie tuo apsiima šiuo verslu, automobilių supirkimo kaina šiuo momentu yra adekvati rinkoje.

Info apie saugumą.

Patogi vairuotojo sėdynė ne tik palaiko gerą jo savijautą, bet ir turi svarbią reikšmę eismo saugumui

Vairuotojo sėdynės reguliavimas

Patogi vairuotojo sėdynė ne tik palaiko gerą jo savijautą, bet ir turi svarbią reikšmę eismo saugumui. Tuomet ir ilga kelionė nevargina. Nepatogi sėdynė greitai nuvargina, pradeda skaudėti sąnarius, tirpsta kūnas, neigiamai veikia ir psichiką.

Svarbiausia yra tinkamai sureguliuoti atstumą nuo sėdynės iki vairo rato ir nustatyti sėdynės atkaltės kampą. Atstumas reguliuojamas, pasukant sėdynės paslinkimo rankenėlę. Tuo metu vairuotojas turi sėdėti ant sėdynės ir pasirinkti reikiamą atstumą. Paprastai vairuotojai pritraukia sėdynę per arti vairo rato. Tinkamas atstumas yra toks, kad rankos būtų šiek tiek sulenktos per alkūnes. Mažas atstumas nuo vairo rato iki vairuotojo krūtinės labai kliudo valdyti automobilį, ypač atliekant posūkius.

Sėdynė nustatytina taip, kad, esant normaliai koją padėčiai, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo rato krašto ir šiek tiek paslinkę į priekį. Koją keliai jokiu būdu negali kliūti už vairo, statant pėdas ant pedalų.

Sėdynės atkaltės atlošimą galima reguliuoti tik kai kuriuose automobiliuose. Paprastai atkaltės atlošimas esti per didelis, ir vairuotojas sėdi beveik gulsčioje padėtyje. Tokia padėtis patogi keleiviams, bet nepageidautina vairuotojui, valdančiam automobilį. Patogesnė beveik vertikali sėdynės atkaltės padėtis. Tačiau, suprantama, vairuotojas privalo pats rasti kuo patogesnę sau padėti.

Daugelyje lengvųjų automobilių priekinių sėdynių atkaltės gali horizontaliai atsiversti. Patraukus sėdynę į priekį, atkaltė visiškai ištiesiama ir atsiduria vienoje plokštumoje su užpakaline sėdyne. Taip įrengiamos miegamosios vietos. Kaip sėdynes pertvarkyti į miegamąsias vietas, nurodoma automobilio eksploatavimo instrukcijoje.

Kad išmiegojus sėdynes būtų lengviau grąžinti į pradinę padėtį, reikia iš anksto pažymėti įprastinę jų vietą ant kilimėlio arba ant kreipiančiosios, kuria sėdynė juda. Tokiu būdu galima išvengti vargo, atstatant sėdynes į darbinę padėti.

Specapranga ir apvalkalai

Kelionei vairuotojas turi rengtis patogiai, kad drabužiai jo, ilgai sėdinčio prie vairo, nevaržytų. Avalynė privalo būti taip pat itin patogi ir minkšta, bet su kietu padu. Vairuojant automobilį, rekomenduojama dėvėti minkštus pusbačius su guminiu arba plastmasiniu padu. Labai nepatogi odinė, mažoka avalynė.

Apranga turi būti minkšta ir kiek galima pralaidi orui, kad vairuotojas neprakaituotą ir nešaltų. Todėl nerekomenduojama rengtis odine ar plastmasine apranga, kurią paprastai dėvi motociklininkai.

Galvos apdangalas, jei vairuotojas apskritai jį nešioja, neturi spausti galvos. Labai patogi yra beretė, kuri uždengia plaukus ir gerai praleidžia orą. Šviečiant itin ryškiai saulei, rekomenduojama panaudoti didokus snapelius. Tai gali būti kepurės snapeliai arba visiškai atskiri, su elastingu dirželiu.

Automobilių supirkimas Vilniuje tai puikus verslas gauti papildomus pinigelius

Ilgoje kelionėje vairuotojas mūvi pirštinėmis, kurios turi būti odinės, labai plonos ir laidžios orui su prapjovomis delno pusėje. Jos apsaugo rankas nuo prakaitavimo, ilgai laikant vairą. Žiemai reikia šiltų pirštinių ir avalynės. Kai rankos ir kojos šąla, vairuotojas nepatikimai valdo automobili.

Labai svarbu, kad, valdant automobilį, neprakaituotą nugara. Šiuo požiūriu labiausiai netinkami sėdynių apvalkalai iš dirbtinės odos. Nors jie ir gražūs, bet, nepraleisdami oro, yra labai kenksmingi vairuotojui. Net trumpoje kelionėje, ypač žiemą, sėdinčio ant tokio apvalkalo vairuotojo nugara esti visiškai šlapia. Todėl apvalkalus sėdynėms rekomenduojama siūti iš tankios, geriausia medvilninės medžiagos arba storos drobės. Tiesa, tokie apvalkalai atrodo kiek prasčiau, bet jie yra žymiai patogesni, geriau praleidžia orą ir apsaugo vairuotojo nugarą nuo prakaitavimo.

Info: Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją

Dainų šventėje Linelį jungti po kelis ratelius yra labai lengva

Gilumoje esančios dvi poros šoka vieną nedideli polkos žingsnį tolyn viena nuo kitos scenos pakraščius, o kitu polkos.

Linų zirbimas. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Pasisuka vietoje veidu scenos gilumą. Scenos priekyje dvi poros šoka du didokus polkos žingsnius į scenos gilumoje esančių porų tarpą. Šiuos du sulėtintus muzikos taktus merginos porose paprastaisiais žingsniais pasikeičia vietomis, kartu per dešinį petį po pusę rato ir perkeldamos dešines rankas sau per galvą. Pabaigoje visos merginos sustoja vieną veidu pasisukusios žiūrovus.

Merginos, eidamos priekį paprastuoju žingsniu, verpia

Rankų judesiai kartojami kas du taktai. Prieštaktyje mergino. Pakelia abi rankas, truputį sulenktas per alkūnę ir per riešą, pečių. Delnai į veido pusę. Dešinė ranka virš kairės rankos per keletą centimetrų. Per pirmąjį taktą merginos, sukdamos siūlus, leidžia abi rankas pamažu žemyn truputį juosmens, o per antrąjį taktą dešine perima siūlą (apsuka ranka vieną kartą apie kairę pro priekį, pro apačią, paskui aukštyn). Perimant siūlą, kairės rankos nereikia pakelia abi rankas aukštyn ligi pečių. Visa tai pakartoja. Verpdamos, aštuoniais paprastaisiais merginos ateina į scenos priekį.

Merginos pasilenkia į priekį, paima abiem rankom už prijuostėlės kraštų ir, žengdamos atgal du paprastuosius žingsnius, du kartus purto nuo prijuostėlės spalius. Žingsnis ir purtymas daromi kiekvieno takto pradžioje.

Paleidusios prijuostėles, merginos neatsitiesdamos braukia tris kartus rankomis per savo prijuostėles žemyn, norėdamos nuvalyti likusius spalius, ir žengia atbulos dar tris greitesnius paprastuosius žingsnius. Per prijuostėlę reikia braukti viršutine rankos puse. Ketvirto žingsnio vietoje merginos atsitiesia ir susikabina vienoje eilėje rankomis virš alkūnių. Kraštinių merginų laisvosios rankos už sijonų.

Kamuolio suvyniojimas. Grojama antroji muzikos dalis.

Polkos žingsniu merginų grandinės susivynioja scenos viduryje į kamuolį. Vynioti pradeda dešiniame grandinės gale (kairėje scenos pusėje) esanti mergina.

Kamuolio išvyniojimas. Grojama trečioji muzikos dalis.

Dešimčia polkos žingsnių merginos, sukdamos į kitą pusę, išvynioja kamuolį. Visos sueina į vieną eilę scenos gilumoje. Per likusius du sulėtintus muzikos taktus merginos, paėmusios rankomis už sijonų, eina viena eile tris paprastuosius žingsnius žiūrovų pusę ir ketvirto žingsnio vietoje nusilenkia. Po nusilenkimo merginos pasisuka kairėn ir išeina viena paskui kitą dešinę pusę. Išėjusios pasiima vainikėlius ir pasiruošia sekančiam merginų šokiui — Viesniankai.

Dainų šventėje Linelį jungti po kelis ratelius yra labai lengva. Iš tikrųjų beveik ir nereikia jungti, o tik sustatyti po kelis (keturis, šešis ar aštuonis) ratelius greta vienas kito ir visą šokį nuo pradžios iki galo atlikti taip, kaip jis čia aprašytas. Tokius stambintus ratelius šokio aikštėje galima išdėstyti įvairiai. Jei vienos pusės, tada visas šokėjas reikia pasukti veidu viena kryptimi, o jei iš kelių, tai tada įvairiomis kryptimis.

Merginoms atliekant Linelį, vyrai, tvarkingai išsidėstę, sėdi žemės aikštelės pakraščiuose arba viduryje, priklausomai nuo to, kurioje vietoje merginos šoka.

Šokių bateliai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir ne tik – tai BD Dance.