Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius

Dažymui naudojami įrankiai.

Kaip ir dažų, taip ir dažymo įrankių asortimentas yra labai įvairus. Dažymo įrankiai skirstomi į keletą grupių: dažyti; teptukai, voleliai, volelių kotai, dažymo juostos, įvairūs mechaniniai prietaisai dažymui. Prie antros grupės galima priskirti įvairius staliukus, pastolius, tumbas, ožinius staliukus, mūsų laikais jų asortimentas ypač įvairus. Prie trečios grupės galima priskirti visus prietaisus dažymo darbams paruošti. Prietaisai dažams nuimti, glaistyti ir t.t.

Teptukai voleliai yra skirtingos paskirties vidaus darbams fasadams, skiriasi jų didžiau, diametras; teptukai gali būt apvalus pailgos kvadratines formos su labai įvairiom rankenom dėl geresnio prieinamumo, žmonių patogumų.

Volelių teptukų priežiūra, saugojimas.

Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius. Jei per brangu, pasiskolinkite.Po naudojimosi volialeis, teptukais jos būtina gerai išplauti, geriausias variantas plaut su acetonu ar su benzinu ( medžiaga gerai išplaunanti dažus ), tuo atveju jei plaunam vandeniu tai teptukai , voleliai neturi turėt kontakto su oru, tai yra juos reikia mirkyti i vandenyje, kad dažai neišdžiūtu ant nevisiškai išplautu teptukų ir jie nisukietitų, greitu laiku jei dažysim mes vėl galėsim dažyt tuo pačiu teptukų. Labai svarbu visus prietaisus naudot pagal paskirti, tinkamai paruosti ir parinkti įrankiai atsižvelgia darbo kokybei ir darbo greityje. Naudojantis voleliais gerokai padidėja darbo našumas: galima nudažyti iki 250m2 paviršiaus per pamainą , teptukais 100-150m2 . Dažniausiai dažoma mechanizuotu būdu, bet mes vistamės neapseisim be teptukų todiel jų formos turi buti įvairios, kad galėt prieit prie visu mums reikiamų vietų. Jų šerių kūlelio viduryje yra tuštuma. Teptuką mirkant dažuose, tuštuma prisipildo dažų, kurie dažant paviršių, palaipsniui eikvojasi.

Paviršių dažymas vandeniniais dažais.

Paskirtis. Įprastinė fleksografija. Savybės. Tinkami laminavimui ar dengimui kitais dažais. Labai geros įsiskverbimo savybės. Puikios dažų perdavimo velenėliais savybės.
Tinkami spaudai paviršiai: popierius ir kartonas, gofruotas kartonas. Spalvų gama: maišymo sistemos spalvos, dengiančioji balta.

Vandeniniai emulsiniai stirolbutadeniniai dažai skirti išores darbams. Jais dažomos įvairios statybines medžiagos (akytasis, dujų, paprastasis betonas, tinkas ), taip pat statomų arba remontuojamų namų paviršiai, anksčiau dažyti aliejiniais ir emulsiniais dažais bei emalinis. Garuojant vandeniui, šie dažai kietėja ir sudaro vientisą plėvelę, kuri praleidžia garus, bet yra nelabai laidi vandeniui. Dažu spalva turi atitikti etaloną. Išdžiūvę dažai turi sudaryti lygią vienalytę plėvelę.

Dažai yra atsparūs šalčiui, nedegūs, nesprogūs, lengvai skiedžiasi vandenių, gerai klojasi ant paviršiaus ir sparčiai džiūsta. Dažų plėvelė atspari atmosferos reiškinių, šarmų poveikiui, smūgiams, drėgnam dilinimui, elastinga, pasižymi didele adhezija su gelžbetoniniais paviršiais.

Fasadų, kuriuos ruošiamasi dažyti šiais dažais, paviršiai turi buti lygūs, gelžbetoniniai dirbiniai turi būti be skiedinio gurgulų, tuštumų ir nuo metalinių formų likusių tepalo pėdsakų. Prieš dažant nuo paviršių metaline glaistykle nugrandomos dulkės ir kitokie nešvarumai. Nedidelės duobutės ir tuštumos užtepamos mišiniu iš sausi sijoto maršalito ir dažų, sumaišytų iki parankios tepti konsistencijos santykių 2:1.Paruošti paviršiai  gruntuojami dažais atskiestais vandeniu santykiu 1:1.

Paviršiai dažomi ne anksčiau kaip po valandos baigus gruntuoti. Dažoma teptukų, velenėliu, purkštikliu arba purkštuvu. Dažant teptuku ir velenėliu 18 – 230 C temperatūroje, dažų klampumas pagal viskozimetrą turi būti 40 – 50 s, purkštikliu – 18 – 25 s. Prieš pat dažant dažai dar kartą permaišomi. Fasadai dažomi du kartus, kai temperatūra ne žemesnė kaip 8 0 C. Kiekvieno sluoksnio džiuvimo trukmė 18 – 230 C temperatūroje 1-2 h žemesnėje temperatūroje 4 h. Negalima kaitalioti dažų spalvos, pridedant sausų pigmentų arba kitokios rūšies dažų. Leidžiama maišyti tik įvairių atspalvių vandeninius emulsinius dažus. Baigus dažyti ir dažų likučiams dar nespėjus uždžiūti, darbo įrankiai plaunami šiltu muiluotu vandeniu. Uždžiūvę dažai nenusiplauna.

Dažai tiekiami ir laikomi politileninuose maišuose, įdėtuose į medines statines, fanerinius būgnus arba metalinę tarą, taip pat metaliniuose bidonuose, alavuotose ar kitaip apsaugotose, kad nesūdytų. Tara su dažais turi būti sandariai uždaryta ir laikoma ne žemesnėje kaip 20 0 C temperatūroje. Dažams užšalus, tara pastatoma šiltoje patalpoje atokiai nuo šildymo prietaisų, kad pamažu atšiltų. Po to dažai gerai išmaišomi ir persijojami, kad neliktų gurgulų. Išsiuntus iš gamyklos, juos galima laikyti 6 mėnesius.

Dirbant su vandeniniais emulsiniais dažais, reikia apsirengti specialiais drabužiais, užsimauti pirštines. Dažams užtiškus ant plikos odos, reikia nuvalyti skuduru ir nuplauti šiltu muiluotu vandeniu. Prieš valgant arba rūkant reikia nuplauti dažus nuo rankų vandeniu ir muilu.

Patiko? Pasidalink

Tinkuotų, metalinių paviršių paruošimas dažymui

Paviršių paruošimas dažymui:

Tinkuotų paviršių paruošimas.

Dažus tepsime tik ant pilnai sukietėjusių ir nedulkėtų tinko paviršių.Iš pradžių glotniai juos nušlifuojame.Išgruntuojame gruntu.Leidžiame jam pilnai išdžiūti (ne mažiau nei 2val. 24°C temperatūroje).Patikriname ar tinke nėra sausų dėmių ir jei reikia, užgruntuojame šias sritis.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius

Metalinių paviršių paruošimas

Jei dažų sudėtyje yra vandens, jis gali sukelti rūdžių dėmes ant ne visai su gruntu sukibusių juodųjų metalų paviršių. Gramdydami pašaliname visas atšokusiais rūdis ir gamybines džindras ir nešvarumus.Atitinkamu tirpikliu nuvalome riebalus ir tepalus.Užgruntuojame atviras sritis oksidiniu arba kitokiu metalų gruntu.Prieš tepdami galutinį sluoksnį, leidžiame grunyui galutinai sukietėti (ne mažiau nei 44val. 24°C  temperatūroje).

Medinių paviršių paruošimas.

Pašaliname visus statybinius defektus, praplatiname skyles prie vinių galvučių, vinis pilnai įkalame.Užgruntuojame nepadengtas vietas.Leidžiame gruntui pilnai išdžiūti (ne mažiau 2val. 24°C temperatūroje).Lengvai pašvitriname švitriniu popieriumi, kad pašalintume atsiskyrusias medienos daleles.Skudurėliu, suvilgytu benzininiu laku, nuvalome po švitrinimo likusias dulkes.Užlipdome visas vinių skyles, gumbus,šakas, kampus ir t.t. latekso glaistu arba medžio glaistu.Pagal poreikius užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Anksčiau dažytų paviršių paruošimas

Pašaliname atsipalaidavusius, byrančius dažus ir nušveičiame blizgantį emuliuotą paviršių, kol jie taps matiniais.Užgruntuojame atviras sritis ir leidžiame galutinai išdžiūti.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Paviršių gruntavimas

Gruntas – tai pigmentų užpildų ir jungiklių mišinys, kuris skiriasi nuo dažų mišinio tuo, kad mažiau yar pigmentų.Gruntuoti reikia dėl to, kad paviršius mažiau sugertų dažų, būtų vienodesnis jo poringumas, geriau su juo sukibtų dažų sluoksniai ir plytiniai paviršiai, kuriuos reikia dažyti kalkiniais dažais.Gruntuojama dideliais šepečiais arba voleliais.Šepečiu ir voleliu yra geriausia gruntuoti, nes užtrinama tinko paviršius, gruntas geriau įsigeria, be to, paviršius dar kartą nuplaunamas.

Paviršių glaistymas

Glaistas – tai tiršti, klampūs pigmentai, užpildų ir jungiklio mišiniai.Jais užglaistomi dažomų paviršių nelygumai ir dafektai.Glaistai tiekiami centralizuotai arba ruošiami dažų dirbtuvėse, atsižvelgiant į tą dažų mišinį, kuriuo numatoma dažyti paviršių.Glaistoma glaistyklėmis, o paruošus tam tikro klampumo glaistą – dažų pyrkštuvu.Išdžiūvus glaistui, paviršius tampa lygus, glotnus, be plyšelių ir mechaninių priemaišų.

Paviršių svidinimas

Išdžiūvus glaistui, paviršius rankiniu būdu svidinamas švitriniu popieriumi arba pemza Be to glaistytas paviršius svidinamas tinko užtrynimo mašinėlėmis.Svidinti reikia atsargiai, ypač dirbant su mechanizmais, nes smarkiai besisukant diskams, labai lengvai sugadinti glaisto ar net tinko sluoksnį.Svidintas paviršius turi būti lygus, be įbrėžimų, įtrūkimų ar kitų nelygumų.Švariai nuvalytas glaisto paviršius gruntuojamas tuo pačiu grunto mišiniu, kaip ir pirmą kartą.

Sauga darbe ir asmens higienos reikalavimai:

Dažytojas privalo:

·      Mokėti saugiai dirbti

·      Vygdyti darbdavių arba jų įgaliotinių asmanų nurodymus

·      Laikytis eksplotuojamų mechanizmų eksplotavimo taisyklių, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais

·      Informuoti darbdavį apie gautas traumas darbo metu

·      Nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą

·      Laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo metu nevartoti alchoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų.Rūkyti tam skirtose vietose

·      Dažytojas turi laikytis asmens higienos taisyklių; susitepęs rankas jas plauti šiltu vandeniu su muilu.Draudžiama naudoti rankų valimui skiediklius, acetoną, naftos produktus ir kitus ne prausimuisi skirtas medžiagas.

·      Dažytojas turi žinoti kurdarbo vietoje yra gaisro gesinimo priemonės, nedelsdamas pranešti ugniagesiams, iškviesti į gaisravietę vadovaujantį asmenį.

Darbuotojo veiksmai prieš darbą

·      Patikrinti ar tvarkinga darbo vieta, nereikalingus daiktus pašalinti išdarbo vietos, o reikalingus sudėti taip kad nesimašytų

·      Prieš pradedant dirbti su elektriniais įrenginiais reikia įsitikinti ar jie įžeminti, tvarkingi – suradus gedimą jį pašalinti arba pranešti atsakingam asmeniui.Įrankių rankenos turi būti nesusikibusios, nesusišerpėjusios, neklibančios.

·      Patikrinti ar tvarkingai pneumatiniai instrumentai, purkštuvai, kompresoriai, siurbliai, maišytuvai ir kiti įrengimai.

·      Įsitikinti ar pakankamai apšviestos darbo vieta

·      Įsitikinti ar angos, duobės, šuliniai apversti ir uždengti

·      Patikrinti ar gerai pritvirtintas darbo pastovas, pastoliai, pastolių grįztų tvirtinimo mazgai

·      Patikrinti šalmus, akinius, skydelius, apsauginius diržus, resperatorius ir kt.

Baigęs darbą dažytojas privalo:

·      Visas mašinas ir mechanizmus išjungti iš elektros tinklo, nuvalyti

·      Nuvalyti technologinę įrangą, tarą, darbo įrankius

·      Sutvarkyti darbo vietą

·      Išvalyti specialius rūbus ir individualias saugos darbe priemones

·      Nusiplauti rankas ir veidą šiltu vandeniu su muilu

Patiko? Pasidalink

Roletai kaina

Įvairūs ir tam tikri sprendimai visada veda prie geresnės kainos paieškos. Ne išimtis ir roletai, kurie Lietuvoje yra kone populiariausia langų uždanga. Bet tenka pastebėti, kad neretam, roletų paieška virsta tiesiog tikra kainų medžiokle. Tokioje būsenoje pamirštama ir kokybė, roletų būklė bei išvaizda. Juk turėtų būti atvirkščiai, roletai kaina neturėtų konkuruoti su kokybe ir būti aukščiau. Daugeliui tenka įdėti pastangų, kad kainos roletams būtų klausiama po to, kai šie buvo pasirinkti įsigijimui.

Roletų kaina

Kainos tiek mūsų šalies sostinėje Vilniuje, tiek kitame mieste skiriasi. Nors daugelis tvirtina, kad Vilnius turi šiek tiek didesnes kainas, tenka pastebėti, jog ir sostinėje galima rasti kokybiškų, unikalių roletų mažesne kaina. Kainos svyruoja ne tik dėl kokybės, aukštesnės ar mažesnės. Pavyzdžiui, Roletailux.lt užsiima aukščiausios kokybės roletų gamyba. Tik naudinga atminti, kad yra keli veiksniai kurie didina arba mažina produkto kainą. Tai reiškia, kad Roletailux.lt pagamintų roletų kaina nebus aukštesnė nei tų, kurie tiesiog, šiuos gaminius perparduoda su atitinkamu antkainiu. Roletailux.lt roletai kaina lenkia daugelį Lietuvos gamintojų kainas. Taip yra todėl, kad medžiagos, kurios yra naudojamos gamyboje yra įsigyjamos tiesiogiai iš medžiagų gamintojų. Tų gamintojų roletai, kurie medžiagas perka iš trečių ar ketvirtų rankų, jų gaminiai bus kur kas brangesni.

Roletailux.lt savo produkto kainas stengiasi reguliuoti protingai. Neretai, kai kurie jų pagaminti roletai būna itin mažomis kainomis. Klientai užsukę į saloną net kelis kartus pokalbio metu perklausia, kodėl šių roletų kaina yra tokia nedidelė. Tokia situacija atsiranda tada, kai klientai, kurie jau yra užsakę roletų gamybą iš Roletailux.lt, po pagaminimo ar dar gamybos proceso metu, atšaukia užsakymą. Būna daug priežasčių užsakymo atšaukimui, todėl Roletailux.lt, stengdamiesi būti lankstūs savo klientams, priima sprendimus atšaukti. Ko pasekoje, gamintojui lieka gaminys, kuris pagal matmenis, standartinių matmenų langams gali netikti. Todėl Roletailux.lt gamybos skyrius, tokių roletų kainas sumažina iki minimumo, kas neretai, maloniai nustebina pirkėjus.

Taip, tiems, kurie ieško tik gaminio kainos, tokie pasiūlymai būna tikras atradimas. Tik nereikėtų pamiršti, kad pagrindinio tikslo, ieškote roletų, ne kainos. Prasilenkiant prioritetams, tikėtis geros kokybės ir kainos santykio nereikėtų. Nors Roletailux.lt pardavimų skyrius yra geranoriškai linkęs derėtis dėl kiekvieno pagaminto roleto kainos. Jei tai yra priimtina klientams ir jiems tai yra aktualu, specialistai visada bus geranoriški ir nuolaidūs.

Jei ieškote aukštos kokybės roletų ir tikitės lanksčios kainos – Roletailux.lt yra geriausias pasirinkimas ir greičiausiai, smagus atradimas kiekvienam.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Roletai

Patiko? Pasidalink

Dažymo darbams reikia daug ir įvairių medžiagų

Dažymo darbams reikia daug ir įvairių medžiagų. Jos paprastai skirstomos į tris grupes:

1) sausi dažai, arba pigmentai,

2) dažus jungiančios medžiagos, arba jungikliai,

3) pagalbinės medžiagos. 1š šių medžiagų ir sudaromi visi dažymui reikalingi mišiniai bei dažai.

  1. PIGMENTAI

Pigmentais įprasta vadinti sausus dažų miltelius, netirpstančius nei vandenyje, nei aliejuje, nei eteriniuose skysčiuose. Pigmentai, sumaišyti su klijų skiediniu, pokostu ar laku, neperšviečiami dengia dažomąjį paviršių.

Sienoms, baldams ir panašiems paviršiams dažyti vartojami tik dengiantieji netirpūs pigmentai (dažai), kurie, be to, dar neturi pakisti nuo šviesos ir turi būti patvarūs cheminiams (šarmų, rūgščių, dujų) poveikiams.

Prieš dažymo darbus reikia išvežti ne tik senus, bet ir vis dar naudojamus baldus iš buto, biuro ar kitų patalpų. Taip pat daug susikaupia statybinių šiukšlių.

Pagal kilmę ir gamybos būdą pigmentus galima grupuoti taip:

1) mineraliniai natūralūs,

2) mineraliniai dirbtiniai,

3) organiniai natūralūs

4) organiniai dirbtiniai.

Mineraliniai natūralūs (žemės kilmės) pigmentai kai kur ištisais spalvotų mineralinių junginių klodais randami žemėje. Iškastoji žaliava dar atitinkamai perdirbama.

Kai kurie dirbtiniai pigmentai, pavyzdžiui, geležies raudė (surikas), mumija, marso raudonieji ir geltonieji, savo kokybe yra labai panašūs į natūraliuosius mineralinius pigmentus. Kiti, kaip, pavyzdžiui, chromo geltonieji ar Berlyno mėlynieji yra nepatvarūs kalkėse, ultramarinas — nepatvarus rūgštyse, cinoberis, litoponas — šviesoje tamsėja, švino baltieji — nuo sieros vandenilio dujų pajuosta ir t. t. Be to, nors kai kurių pigmentu spalvos atrodo gražios, tačiau jos greitai išblunka. Taip atsitinka dažniausiai su tais pigmentais, kurie yra pagražinti anilino ar kuriais kitais nepatvariais dirbtiniais organiniais dažalais.

Organiniai natūralūs (augaliniai ir gyvuliniai) pigmentai statybiniam dažymui dabar beveik nevartojami. Juos pilnai atstoja panašūs organiniai dirbtiniai pigmentai — dažlakiai, pavyzdžiui, alizarino kraplakas, alizarino karminas ir kt. Iš plačiausiai vartojamų paminėtini juodieji pigmentai suodžiai :(lempiniai, dujiniai ir kt.).

Organiniai dirbtiniai pigmentai-dažlakiai gaminami sudėtingu cheminiu būdu jungiant akmens anglies dervos dažalus su mineraliniais užpildais arba substratais (sunkiuoju arba lengvuoju špatu, kaolinu, raude ir pan.).

Dažlakių spalvos yra, palyginti, ryškios, intensyvios ir labai gražios, bet dažniausiai nepastovios. Kai kurie dažlakiai dalinai tirpsta vandenyje, aliejuje ir skiedikliuose. Su tokiais pigmentais maišytais dažais nudažyti paviršiai greitai išblunka, o perdažius — jų spalva dėmėmis prasimuša pro juos dengiantį kitų, ypač šviesių, dažų sluoksnį. Čia nurodytieji dažlakiai yra, palyginti, patvarūs.

Nuo grynų mineralinių pigmentų dažlakius galima atskirti, juos padeginus. Deginant organinė dažomoji medžiaga (dažalas) sudega, o lieka tik mineralinė — užpildas arba substratas.

Gryni ir mišrūs pigmentai. Pirmieji — tai chemiškai gryni mineralinių arba organinių junginių pigmentai. Antrieji — tų pat grynų pigmentų mechaniniai mišiniai su pigesnėmis medžiagomis — užpildais. Brangius pigmentus statybinių dažų atpiginimo tikslu yra priimta ir leidžiama maišyti su pigesnėmis medžiagomis. Tačiau, jeigu tokiame mišinyje pigmento tėra vos pėdsakai — o tai gana dažnai gali pasitaikyti, — tai jau yra nebe dažai, o niekalas.

Svarbesnieji jungikliai vandeniniams dažams.

Išdažius senas sienas nauja spalva verta atsivežti baldus ir buitinę techniką, ją reikia surinkti atnaujintose patalpose.

Patiko? Pasidalink

Kaip parinkti šilumos izoliaciją stogo dengimui

Danijos priešgaisrinės technikos bandymų institutas (Danish Institute of Fire Technology) atliko gaisrinius bandymus su lubų konstrukcijos elementais. Vienas iš bandinių buvo izoliuotas Rockwool akmens vata, kitas – stiklo vata. Konstrukcijos skyrėsi tik tuo, kad garo izoliacijai pirmojoje konstrukcijoje su akmens vata naudota 0,15 mm polietileno plėvelė, o antrojoje – su stiklo vata – naudojama aliuminio folija.

Pirmoji konstrukcija
1 – 9,5 mm storio gipso-kartono plokštė;
2 – tašeliai 19 x 95 mm, atstumas tarp jų centrų 400 mm;
3 – 0,15 mm storio PE plėvelė;
4 – 45 x 95 mm medinės gegnės, atstumas tarp jų centrų 1 000 mm;
5 – 95 mm akmens vata
6 – 150 mm akmens vata

Antroji konstrukcija
Nuo pirmosios ši konstrukcija skiriasi tik tuo, kad šilumos izoliacijai čia panaudota stiklo vata, o garo izoliacijai – aliuminio folija.

Kiti bandymai buvo atlikti su 13 mm gipso-kartono plokštėmis. Jie parodė, kad akmens vatos pagalba atsparumas ugniai padidėja maždaug iki 45 minučių, o tai labai skiriasi nuo stiklo vatos rezultatų, kur atsparumas ugniai padidėjo tik apie 26 minutes.

Akmens vata stogo konstrukcijose

Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo – tik iki 60°C.  Reiktų vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra šie tirpikliai: benzinas, toluolas, acetonas. Mineralinės vatos gaminiai chemikalams yra atsparūs.

Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Nuo medžiagos struktūros priklauso jos atsparumas mechaniniam spaudimui.

Kondensatas – šilumos izoliacija

Svarbu, kad įvairiose pastatų konstrukcijose naudojama šilumos izoliacinė medžiaga neabsorbuotų vandens garų, kad joje nesikauptų kondensatas. Akmens vata ir čia gerokai pranašesnė už stiklo vatą – net esant 90% santykinei drėgmei, atmosferinės drėgmės ji absorbuoja tik nereikšmingą kiekį. Tai reiškia, kad tokios šilumos izoliacijos laidumo koeficientas beveik nepadidės ir šilumos izoliacijos sluoksnio skaičiavimo metodikose numatytos pataisos dėl jos įmirkio bus nereikšmingos. Todėl šilumos izoliacijos iš akmens vatos sluoksnis visada bus plonesnis už panašaus ar net kiek didesnio tankio stiklo vatos sluoksnį. Žinoma, akmens vatos pranašumas prieš stiklo vatą akivaizdžiai atsiskleidžia palyginus jos ir stiklo vatos vandens įmirkį. 10-30% įmirkis būdingas tik stiklo vatai ir iš tiesų reiškia, kad ši jau nebeatliks šilumos izoliacijos funkcijų. Akmens vatos gaminiai tokiomis pat sąlygomis įmirksta apie 1%, jie vandenį net atstumia, todėl itin tinka ten, kur tikėtinas atsitiktinis atmosferinio vandens ar kapiliarinės drėgmės poveikis (stogo, pamatų konstrukcijose). Šia savybe geriausiai pasižymi polistirenas, kurio vandens įmirkis:<= 0,01%; Polistirenas yra nejautrus drėgmei net panardintas vandenyje drėgmės įgeria mažai. Padidėjus drėgmei 1 %  polistirenas yra nejautrus drėgmei. Net panardintas vandenyje drėgmės įgeria mažai. Padidėjus drėgmei 1 % polistireno terminis laidumas padidėja 3 % (akmens vatos terminis laidumas tomis pačiomis sąlygomis didėja 30%). Todėl pastatų konstrukcijos su  polistireno izoliacija, ilgą laiką nekeičia pradinių savybių.

4 Lentelė Termoizoliacinių medžiagų techninė charakteristika

Stipris gniuždant, [kPa] Storio nuo-krypio klasė T Ribinis stipris lenkiant, MPa, ne mažiau Ribinis stipris tempiant, MPa, ne mažiau
Akmens vata 30 T2
Stiklo vata 30 T2
Polistirenas 300 0,20 0,17

Iš išvardytų šilumos izoliacinių medžiagų mažiausias tankis būdingas minkštai stiklo vatai (iki 15 kg/m3), šilumos laidumo koeficientas (  kiek didesnis – putų polistirenui ir didžiausias – akmens vatai (apie 40 kg/m3) . Laboratorijoje nustatyti išvardytų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientai skiriasi, atrodo, nedaug – tik keliomis tūkstantosiomis (didžiausias minkštos stiklo vatos, mažiausias – akmens vatos). Tačiau paskaičiavęs, kokio storio sluoksnio kiekvienos medžiagos reikėtų, norint pasiekti reikiamą varžą, įsitikinsime, kad medžiagų šiluminių savybių skirtumai yra labai reikšmingi ir svarbesni nei tankio skirtumai:

  •  Akmens vatos šilumos laidumo koeficientas-0,036W/mK
  • Putų polistireno šilumos laidumo koeficientas-0,038W/mK
  • Stiklo vatos šilumos laidumo koeficientas-0,040W/mK
  •  Gyvenamųjų namų norminė atitvaros šiluminė varža (R) turi būti ne mažesnė kaip 5,6 m2K/W.

Paskaičiuojame kokio storio reikės šiluminės izoliacijos apšildinti stogui:

  • Akmens vatos-mm
  • Putų polistirenas-mm
  • Stiklo vatos-mm

Išanalizavęs šilumos izoliacijas ir nusprendęs, kad akmens vatos panaudojimas yra optimaliausias spręndimas palyginsiu, 3 pagrindinių šalyje naudojamų firmų akmens vatos techninę charakteristiką;

5 Lentelė Skirtingų firmų akmens vatos techninė charakteristika

Gaminio pavadinimas Vidutinis tankis Deklaruo-jamasis šilumos laidumo koefi-cientas Storio nuo-krypio klasė Stipris gniuždant Stipris tempiant-statmenai pavir-šiui Sutelktoji apkrova Trumpa-laikis vandens įmirkis Ilgalaikis vandens įmirkis Degumo klasifi-kacija Oro laidumo koefi-cientas
ρ
[kg/m³]
λD
[W/mK]
T CS (10)
[kPa]
TR
[kPa]
PL (5)
[N]
WS
[kg/m2]
WL (P)
[kg/m2]
Euro-klasė I • 10-6[m3/(m•s•Pa)]
Lengvų konstrukcijų (pastogių, sienų, grindų), kurių neveikia apkrovos, šilumos izoliacija
Paroc akmens vatos plokštės ~ 30 0,036 T2 30 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1 95
Isover   akmens vatos
plokštės
0,040 T2 30 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1
Rockwool akmens vatos
plokštės
~ 32 0,039 T2 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1 ≤ 130

100 mm storio akmens vatos šiluminis laidumas ir kaina;

  Rockwool- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas 0,039W/mK-8,9lt/m2

    Paroc- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas 0,036W/mK-9,3lt/m2

    Isover- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas- 0,040W/mK-8,9lt/m2

Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šis reglamentas naudojamas projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus pastatus.Pagrindinė reglamento nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties (gyvenamasis, viešosios paskirties ar pramoninis pastatas) ir pastato dydžio.

šaltinis:  Šilumos izoliacijos parinkimas stogo montavime

Patiko? Pasidalink