Kavos šalis: Hondūras

Centrinės Amerikos kavos juostos centre esantis Hondūras vakaruose ribojasi su Gvatemala, pietvakariuose – su El Salvadoru, o pietryčiuose – su Nikaragva. Šalyje, skalaujamoje Atlanto vandenyno (Karibų jūros) ir Ramiojo vandenyno (Fonsekos įlankos), šiuo metu gyvena apie 6 mln. gyventojų. Sostinė yra Tegučialpa (pietinėje centrinių kalnų dalyje, 1 mln. gyventojų), nors San Pedro Sula (šiaurėje) jau […]

Continue Reading

Kavos šalis: Nikaragva

Nikaragva yra pačiame Centrinės Amerikos centre, prie Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros pakrančių. Kalnų grandinės skiria rytinę dalį, kurioje daugiausia džiunglių, nuo labiau išsivysčiusių vakarinių regionų, kuriuose yra Nikaragvos ežeras ir keletas aktyvių ugnikalnių. Aukščiausia žemė yra šiaurėje. Klimatas tropinis. Tradicinės eksporto prekės yra medvilnė, kava, bananai ir auksas. Nuo paramos priklausoma ekonomika nukentėjo nuo […]

Continue Reading

Griežti reikalavimai vadovams šokių šventėse

Kad nesusidarytų labai daug teksto, kuriame vadovui būtų pavojus pasimesti, daugelyje čia duotų šokių aprašymų apie liemens ir galvos laikyseną, apie nuotaiką, apie lygiavimą eilėse ir apskritai apie brėžinio švarumą nerašoma. Tai nereiškia, kad visi tie dalykai yra pamiršti, neprivalomi ir kad šokėjas gali šokti susilenkęs, vienaip ar kitaip persikreipęs, galvą nulenkęs žemyn ar užvertęs […]

Continue Reading

Persų įlankos krizė — pirmas rimtas išbandymas prezidentui

Džordžo Bušo politinė karjera — tai ilgas ir nuoseklus ruošimasis dabartiniam Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento vaidmeniui. Jo asmeninis patyrimas ir gabumai labai pravertė krizės Persų įlankoje metu. Bušas geriau už savo pirmtakus išmano naftos biznį, kadangi toje srityje jis dirbo daug metų. Ne blogiau jis įsisavino ir tarptautinės diplomatijos pamokas – metai, praleisti Suvienytųjų Nacijų […]

Continue Reading

Po Pirmojo pasaulinio karo Šanel atrado mums šiandien įprastus dalykus

Madmuazelei buvo 71-eri, kai 1954-aisiais, po 15 metų pertraukos, ji ryžosi vėl atidaryti saloną. Jos devizas liko toks pat paprastumas ir pastovumas. Šanel piktino ketinimais dažnai keisti drabužius, kaip tais metais siūlė Kristianas Dioras: “Negi turėčiau skandintis dėl to, kad mano galva didelė ponai siuvėjui nusprendė, jog šiais metais bus madinga maža galva? Dabartinė (1054m.) […]

Continue Reading

KAS YRA PRIETARAI?

Prietarais vadiname tikėjimą paslaptinga jėga, kurią neva turį kai kurie daiktai, atitinkamu momentu ištarti Žodžiai arba gyvenime vykstantieji reiškiniai. Pavyzdžiui, prietaringas žmogus mano, kad juodai katei perbėgus jam kelią, būtinai įvyks nemalonumas, užtat, susitikęs su kaminkrėčiu, jis turįs laukti pasisekimo, laimės. Prietaras dažniausiai neturi jokio realaus. natūralaus pagrindo. Iš viso tai niekuo nepagrįstas tikėjimas pasekme, […]

Continue Reading

KAIP ATSIRADO SIMFONINIS ORKESTRAS?

Instrumentiniai kolektyviniai ansambliai buvo jau senovės laikais. Tai rodo literatūros šaltiniai, bareljefai ir paveikslai. Tačiau šie ansambliai niekuo nebuvo panašūs į mūsų orkestrus. Nors apie muzikos instrumentus mes žinome labai nedaug, tačiau aišku, kad, palyginus su šiandieniniais, jie buvo labai primityvūs. . Viduramžiais Vyravo vokalinė muzika, o negausiais instrumentais tada būdavo tik akompanuojama chorui. Instrumentai […]

Continue Reading

KAIP BUVO IŠRASTA GUMA?

Aprašydamas antrąją Kolumbo kelionę į Ameriką, ispanas Antonijus Herera (1549—1625) pasakojo, kad indėnai žaidė sviediniu, padarytu iš kažkokios elastingos medžiagos. Herera pirmasis panaudojo žodį „guma“ tai medžiagai pavadinti ir aprašė medžius, iš kurių, pragręžus juose skylutę, laša sultys, panašios į pieną. Šiam „pienui“ sustingus, jis virsdavo ta Europoje nežinoma medžiaga, kurią indėnai vadino „medžio ašaromis“ […]

Continue Reading

KAS YRA GRANDININĖ BRANDUOLINĖ SKILIMO REAKCIJA?

Kai kurių sunkiųjų elementų—urano, torio, plutonio—„izotopų branduoliai, veikiami patekusių į juos neutronų, gali skilti į dvi dalis. Kartu išsiskiria energija, kurią nusineša atsiradusios skeveldros, ir išsiskiria nauji neutronai. Grandinine vadinama tokia reakcija, kuri, atsiradusi dėl kokių nors išorinių priežasčių, toliau vystosi savaimingai, palaikydama pati save. Pavyzdžiui, bet kuris sprogimas yra grandininė cheminė degimo reakcija. Kadangi […]

Continue Reading