Aprašymai apie paslaugas bei prekes
Prietarais vadiname tikėjimą paslaptinga jėga, kurią neva turį kai kurie daiktai, atitinkamu momentu ištarti Žodžiai arba gyvenime vykstantieji reiškiniai. Pavyzdžiui, prietaringas žmogus mano, kad juodai katei perbėgus jam kelią, būtinai įvyks nemalonumas, užtat, susitikęs su kaminkrėčiu, jis turįs laukti pasisekimo, laimės. Prietaras dažniausiai neturi jokio realaus. natūralaus pagrindo. Iš viso tai niekuo nepagrįstas tikėjimas pasekme, […]
Continue ReadingInstrumentiniai kolektyviniai ansambliai buvo jau senovės laikais. Tai rodo literatūros šaltiniai, bareljefai ir paveikslai. Tačiau šie ansambliai niekuo nebuvo panašūs į mūsų orkestrus. Nors apie muzikos instrumentus mes žinome labai nedaug, tačiau aišku, kad, palyginus su šiandieniniais, jie buvo labai primityvūs. . Viduramžiais Vyravo vokalinė muzika, o negausiais instrumentais tada būdavo tik akompanuojama chorui. Instrumentai […]
Continue ReadingAprašydamas antrąją Kolumbo kelionę į Ameriką, ispanas Antonijus Herera (1549—1625) pasakojo, kad indėnai žaidė sviediniu, padarytu iš kažkokios elastingos medžiagos. Herera pirmasis panaudojo žodį „guma“ tai medžiagai pavadinti ir aprašė medžius, iš kurių, pragręžus juose skylutę, laša sultys, panašios į pieną. Šiam „pienui“ sustingus, jis virsdavo ta Europoje nežinoma medžiaga, kurią indėnai vadino „medžio ašaromis“ […]
Continue ReadingKai kurių sunkiųjų elementų—urano, torio, plutonio—„izotopų branduoliai, veikiami patekusių į juos neutronų, gali skilti į dvi dalis. Kartu išsiskiria energija, kurią nusineša atsiradusios skeveldros, ir išsiskiria nauji neutronai. Grandinine vadinama tokia reakcija, kuri, atsiradusi dėl kokių nors išorinių priežasčių, toliau vystosi savaimingai, palaikydama pati save. Pavyzdžiui, bet kuris sprogimas yra grandininė cheminė degimo reakcija. Kadangi […]
Continue ReadingSintetinių medžiagų chemija pateikė žmonijai daugybę vaistinių preparatų kovai su infekcinėmis ligomis, iš jų ir su tomis, kuriomis susergama nuo peršalimo. Ilgainiui, vartojant šios grupės vaistus, vis dažniau buvo užregistruojama nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Tačiau mokslas nestovi vietoje. Paaiškėjo, kad augalai turi savitų medžiagų, kurios pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu veikimu. Pastaruoju metu šią augalų savybę mokslininkai ir […]
Continue ReadingSakyti šalta ar šilta, ar paliečiamas kūnas yra šiltas ar šaltas, mus paskatina atitinkamas pojūtis, atsiradęs mumyse ką nors Sveiko žmogaus kūno temperatūra svyruoja tarp 36,2 ir 36,8 laipsnių Celsijaus. Sakydami „šilta“ arba „šalta“, turime galvoje kūno arba aplinkos temperatūrą. Šiuos pojūčius gauname per atitinkamus odos taškus, kuriuos vadiname analizatoriais. Žmogaus kūno temperatūra būna pastovi. […]
Continue ReadingKelių centimetrų ilgio elektromagnetinės bangos vadinamos mikrobangomis. Jos sklinda tiesia linija, atsispindi nuo daiktų, pastojančių joms kelią, prasiskverbia pro rūką ir debesis. Turėdami „mikrobangas“, fizikai prieš antrąjį pasaulinį karą sukonstravo lokacinį įrenginį, kurį pavadino „radaru“. Angliškai šis prietaisas vadinamas Radio Detecting and Ranging (pažodžiui: susekimas per radiją ir atstumo nustatymas). Pagrindinės sudėtinės radaro dalys yra: […]
Continue ReadingIŠ KUR ATSIRANDA GYVATĖS NUODAI? Nuodingos gyvačių išskyros susidaro liaukose, esančiose abiejuose kaukolės šonuose. Iš ten jos patenka tiesiai į nuodingojo danties kanalą. Šios išskyros panašios į tirštą, truputi rūgštų balzganai geltonos spalvos skystį. Jame yra ne viena, o daug nuodų rūšių. Mokslininkai nustatė, kad vieni nuodai veikia nervų ląsteles, kiti sukelia kraujagyslių sienelių spazmas, […]
Continue ReadingIr štai gyvulys daro daugybę judesių: barbena dėžutę, pakelia ją, pirštu krapšto angelę, stuksena ją pirštu ir t. t. Toks elgesys vadinamas chaotiška reakcija. Šios reakcijos metu, atlikdama visas jai prieinamas operacijas su dėžute, beždžionė pagaliau čiumpa greta gulinčią lazdą ir krapšto ja dėžės angelę staigus judesys, dangtis atšoksta, ir beždžionė gauna maisto. Teigiamas šio […]
Continue ReadingVisi žmonės, vadinasi, ir visos žmonių rasės (atmainos), yra kilę iš bendro protėvio — vienos iš seniai išmirusių beždžionių rūšies, nuo kurios jie atsiskyrė maždaug prieš milijoną metų. Rasės tai žmonių grupės, turinčios tokių paveldimų išorinių fizinių ypatybių visumą, kaip kūno sandara, plaukų tipas, odos, akių, plaukų spalva (pigmentacija) ir t. t. Svarbiausios rasės: t. […]
Continue Reading