KAIP ATSIRADO ŽEME

KAIP ATSIRADO ŽEME

Žemė — viena iš devynių didelių planetų, skriejančių aplink Saulę. Saulės sistemos sandaros tyrinėjimas parodė, kad visos planetos sukasi aplink Saulę ta pačia kryptimi ir, išskyrus Uraną bei Neptūną, ta pačia kryptimi sukasi apie savo ašį. Visos planetų orbitos beveik nesiskiria nuo apskritimo. Be to, plokštumų savitarpis pasvirimas yra labai nežymus: septynių planetų iš devynių jis ne didesnis kaip 3°. Tik artimiausios planetos — Merkurijaus — ir tolimiausios — Plutono orbitos turi didelį plokštumų pasvirimo kampą (7° ir 17°). Visų sutapimų negalima paaiškinti atsitiktinumu: jie rodo bendrą planetų kilmę. Vadinasi, norint atsakyti į klausimą, kaip atsirado Žemė, pirma reikia papasakoti, kaip atsirado Saulės sistema.

Apie Saulės sistemos atsiradimą buvo įvairių spėjimų arba hipotezių. Pavyzdžiui, XIX amžiuje visuotinai buvo pripažintos Kanto ir Laplaso teorijos. Šiuo metu viena patikimiausių laikoma žinomojo tarybinio mokslininko O. Šmidto hipotezė.

Pagal šią hipotezę prieš kelis milijardus metų vienoje iš spiralinių mūsų Galaktikos šakų pasirodė milžiniškas dulkių debesis su stambesnių kietų gabalų ir dujų priemaiša. Debesyje susidarė sutankėjimai, iš kurių, jiems toliau vystantis, atsirado grupė žvaigždžių. Viena iš jų buvo mūsų Saulė, kuri gana greitai nutolo nuo šios grupės, nusinešdama dalį dulkių ir dujų. Tokiu būdu Saulė ir planetos atsirado iš tos pačios medžiagos, tik Saulė susidarė iš didesnės debesies dalies, o planetos — iš to, kas liko.

Pirmuosius šimtus tūkstančių metų Saulė buvo apsupta tankaus debesies, kuris judėjo besisukdamas kaip ir pirminiame dulkių ir dujų ūke. Traukos jėga suteikė debesiui daugiau kaip 12 milijardų kilometrų skersmens rutulio formą ir taip jį sutankino, jog jis kaip nepermatoma uždanga apgaubė Saulę.

Arčiau Saulės esančios kietos materijos dalelės išgaravo, įgaudamos dujų pavidalą. Kiek toliau liko sunkiai tirpstančios gan tankios masės. O labai toli nuo Saulės atsirado tankus dulkių ir dujų sluoksnis.

Tada Saulė buvo panaši į riešuto branduolį, esantį dideliame erdviame kevale. Šmidtas įrodė, o astronomai Lebedinskis ir Gurevičius savo tyrimais patvirtino, kad Saulę gaubęs dulkių debesis, dulkių dalelėms susiduriant, labai greitai pavirto suplotu, lygiu ir apskritu žiedu. Veikiant savitarpio traukos jėgai, šis žiedas virto milijardų atskirų mažų santankų telkiniu. Vėliau šios santankos susijungė į dideles mases — planetas.

Tankesnėse debesies dalyse atsirasdavo dideli telkiniai retesnėse — arčiau Saulės ir debesies pakraščiuose — mažesni. Taigi planetos pagal savo didumą išsidėsčiusios priklausomai nuo jų atstumo nuo Saulės.

Šmidto hipotezė mums paaiškina, kad mažos ir arčiau Saulės esančios planetos tokios, kaip Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas, — yra didesnio vidutinio tankumo, nes jos atsirado iš palyginti mažose gerokai sutankėjusios materijos dalies, užtat tolimos ir didelės planetos tokios, kaip Jupiteris, Saturnas Uranas ir Neptunas — yra mažo vidutinio tankumo nes jos susidarė veikiausiai iš vienų dujų, daugiausia vandenilio.

Iš Šmidto hipotezės mes taip pat sužinome, iš kur atsirado beveik apskritos planetų orbitos, jų mažas savitarpio pasvirimas, sukimosi apie savo ašį kryptis daugiausia slenkamasis artimiausių planetų palydovų judėjimas ir atvirkščias tolimų palydovų judėjimas taip pat tankumo ir masių išsidėstymas Saulės sistemoje. Be to, sudėtingais matematiniais apskaičiavimais Šmidtas išvedė formulę, kuri pagrindžia atstumą tarp planetų ir jų nuotolį nuo Saulės.

Šmidto teorija — pirmoji kosmogoninė hipotezė, vieningu požiūriu paaiškinanti pagrindines Saulės sistemos sandaros ypatybes. Didelę reikšmę geologijai ir geofizikai turi teigimas, kad Žemė iš pradžių buvo šalta. Kaip sako Šmidto hipotezė, Žemės pluta tai ne kažkoks apvalkalas, susidaręs vėstančiame kadaise įkaitusios ir skystos žemės masės paviršiuje. Atvirkščiai, pagal šią hipotezę Žemė iš pradžių buvusi šalta ir tik vėliau sluoksniuose, esančiuose po pluta, dėl radioaktyvių medžiagų irimo prasidėjęs įkaitimo procesas ir taip pat kai kurie geotektoniniai reiškiniai (vykstantys, pasislenkant Žemės plutos plotams)

KODĖL ŽMONĖS, ESANTIEJI KITAME PUSRUTULYJE, NENUKRINTA ŽEMYN?

KODĖL ŽMONĖS, ESANTIEJI KITAME PUSRUTULYJE, NENUKRINTA ŽEMYN?

Atrodytų, klausimas teisingas: kaip atsitinka, kad žmonės, vaikščiojantieji Pietų pusrutulyje, nekrinta žemyn— apačion? Bet kur Žemėje yra apačia?

Žodžiai „apačia“ ir „viršus“ yra kilę tais laikais, kai manyta, jog Žemė plokščia ir savo pakraščiais atsiremia į dangų.

Net pirmieji jūrininkai, kuriems teko perplaukti pusiaują, labai bijojo, kad už pusiaujo laivai nenukristų nuo Žemės „apačion“. Tada žmonės dar nesuprato, kad Žemė traukia į save visus daiktus, vadinasi, ir žmogaus kūną, visur beveik vienoda jėga.

Bet jau XV amžiuje iš Kolumbo, Vasko da Gamos ir Magelano kelionių žmonės galutinai įsitikino, kad Žemė yra rutulys, o keliautojai, atvykę iš Šiaurės pusrutulio Pietų pusrutulį, įsitikino, kad dėl to jiems nieko nenutiko.

Žmonėms, esantiems Žemėje, „apačia“ visuomet yra jos centras, nes visame Žemės rutulyje kūnai krinta jos centro kryptimi. 0 „viršus“ Žemės rutulyje visur yra priešinga kryptis.

Gilių kava – Dar vienas natūralios kavos pakaitalas

Gilių kava. Dar vienas natūralios kavos pakaitalas. Šis gėrimas turi daug vertingų savybių, maloniai kvepia. Gilėse yra rauginių medžiagų, kurios suteikia kavos skonį. Dirginančių medžiagų gilių kavoje nėra. Toks gėrimas labai tinka sergantiesiems skrandžio ligomis — ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Kaip gi paruošti gilių kava? Rudenį surenkamos šviežios gilės. Jos, nuvalius žievę, apie parą mirkomos piene, kad netektų kartumo. Paskui išdžiovinamos saulėje. Prieš ruošiant gėrimą, gilės keptuvėje paskrudinamos (maždaug taip pat, kaip ir kavos pupelės) ir ataušinamos, sumalamos. Gėrimas gaminamas kaip ir iš natūralios kavos.

Turkiškas kavos ruošimo būdas su Džiazva

Sviestinis kavos kremas. Mažame puode kruopščiai ištrinamas kiaušinis su 100 g cukraus. Puodas užkaičiamas ant ugnies, kad ištirptų cukrus (mišinys neturi sukrekėti). 200 g sviesto gerai įbukama ir po truputį dedama atšaldytą mišinį, vis maišant. Po to įdedami 2 šaukštai kavos ekstrakto. Vietoj jo galima pilti labai stiprios kavos arba 2 šaukštus tirpios kavos su 2 šaukštais vandens mišinio. Toks kremas tinka pyragaičiams ir tortams gaminti.

Receptas gali būti keičiamas. Ant lengvos ugnies arba virš gani visą laiką maišant verdamas mišinys iš 3 kiaušinių trynių, 150 g miltinio cukraus, 4 šaukštų stiprios juodos kavos. Kai mišinys sutirštėja, jis nukaičiamas nuo ugnies, ataušinamas ir gerai sumaišomas. Pridedama 20 g išsukto sviesto.

Angliškas kavos kremas. Sumaišomi 4 tryniai ir 150 g cukraus; keletą minučių plakama. Po truputį, toliau maišant, mišinį pilamas karštas pienas. Kaitinama ant lengvos ugnies, nuolat maišant. Kai tik mišinys sutirštėja, nukaičiamas. į pakankamai sutirštėjusį kremą įdedama šaukštas tirpiosios kavos; kruopščiai išmaišoma ir atšaldoma.

Kavamedžiai auga visose aukštumose: nuo jūros lygio iki šalčių linijos tropikuose

Kitas būdas: 125 g miltinio cukraus išsukama su 4 tryniais. mišinį įpilama stiklinė stiprios kavos ir stiklinė pieno; paskui iškošiama pro tankų sietelį. Vėl pašildoma ant silpnos ugnies ir vėl iškošiama. Galima įdėti 2 šaukštus krakmolo, išmaišyto su cukrumi. Kremas vartojamas pyragaičiams ir tortams, taip pat biskvitams pertepti.

Konditerinis kavos kremas. Puode sumaišomi 50 g miltų, 125 g miltinio cukraus, 4 tryniai ir viskas užpilama 0,5 l verdančio pieno, prieš tai jame ištirpinus šaukštą tirpiosios kavos ir truputį vanilinės. Visa tai gerai sumaišoma ir kaitinama, kol užvirs. Nukaitus įdedama 30 g sviesto ir atšaldoma. Toks kremas tinka kaip įdaras eklerams, bandelėms, sumuštiniams pertepti.

Geroje stiprioje kavoje daugiau yra tirpių medžiagų

Kavos ir arbatos receptai

Uzbekiška arbata su pienu. Puode užvirinama 0,5 l vandens. Nukaitus nuo ugnies, suberiami 6 šaukšteliai sausų arbatžolių ir puodas sandariai uždengiamas dangčiu; taip arbata palaikoma 5-6 minutes. Paskui įpilama 2,5 1 pieno ir 8-10 min. verdama; pasidoma (apie pusę šaukštelio druskos) ir įdedama sviesto (pusę šaukštelio vienai porcijai pialos).

Arbata su vaisiais įprastai paruoštą arbatą įdedamas griežinėlis obuolio (geriau antaninio) arba kriaušės, braškių, žemuogių.

Prieskonių arbata. Paruošiama įprasta arbata su cukrumi (1,5 šaukštelio vienam puodukui), į ją įdedamas storas griežinėlis citrinos, pagal skonį cinamono, gvazdikėlių. Gerai išmaišoma ir pro sietelį iškošiama puodukus.

Kavoje yra daugiau kaip trisdešimties pavadinimų organinių rūgščių

Obuolių arbata. Nedideliame puode sumaišoma 1,5 puoduko šviesių obuolių sulčių, 2 kukšteliai medaus, 2 apelsinų skiltelės gabaliukas cinamono žievelės, truputis malto muskato riešuto. Mišinys kaitinamas 15 min. ant silpnos ugnies ir sumaišomas su 1,5 puoduko karštos stiprios arbatos. Receptas apskaičiuotas keturioms porcijoms.

Medaus arbata. Gėrimui paruošti būtina: 2 puodukai verdančio vandens, šaukštas sausų arbatžolių, 1,5 šaukštelio gvazdikėlių, 3 šaukštai medaus, ketvirtadalis puoduko apelsino sulčių, 2 šaukštai citrinos sulčių.

Uždrausti kavą — vadinasi, netekti nemažų pajamų

Į mažą karštą fajansini arbatinuką suberiamos arbatiolės, gvazdikėliai, užpilama vandeniu, uždengiama dangčiu ir apie 5 min. laikoma šiltai. Paskui iškošiama du didelius puodukus. Maišant kiekvieną Įdedama medaus, ir po lygiai Įpilama apelsinų bei citrinų sulčių. Tuoj pat tiekiama.

Arbata su juodaisiais pipirais ir medumi. Vienai porcijai paruošti reikia šaukštelio sausų arbatžolių, 2 šaukštelių medaus, 2-3 juodųjų pipirų. Visa tai sudedama arbatinuką ir užplikoma įprastu būdu.

Įvairiose šalyse priimtinos savos kavos tradicijos ir papročiai

Indiška užšaldyta arbata. 300-350 g vandens imami 3 šaukšteliai aukščiausios rūšies arbatžolių. Jos užplikomos, 4-5 min. laikomos, kad pritrauktų. Paskui Į 0,5 l talpos stiklini indą dedami ledo gabaliukai ir užpilami arbata. Pridedama cukraus ir maždaug pusę citrinos. Uždengus servetėle 3-4 min. leidžiama aušti. Arbata geriama labai mažais gurkšneliais.

Arbatos glintveinas. Paruošiamas 1 l stiprios arbatos (1 l 5 šaukšteliai sausų arbatžolių). Arbata supilama emaliuotą indą, kuriame prieš tai sumaišyta 300 g vynuogių arba vyšnių sulčių, 300 g nuskaidrintų obuolių sulčių, 200 g cukraus, pusė šaukštelio imbiero, pusė šaukštelio švaigidanyšio, šaukštelis cinamono, 3-4 gvazdikėliai; uždengiama dangčiu ir apie pusvalandi kaitinama ant silpnos ugnies, bet neužverdama. Gėrimas išpilstomas taures prieš tai jas Įdėjus riešutų bei razinų.

Arbatoje kofeino daugiau negu kavoje

Standartinė kava. Pradėsime nuo paprasčiausio recepto. Iš esmės tai trumpas pačių paprasčiausių kavos paruošimo nivansų priminimas. Verdančiu vandeniu gerai išskalaukite kavinuką ir Įberkite Į ji pusę porcijos maltos kavos. Ją užplikykite verdančiu vandeniu ir sandariai uždenkite kavinuką. Po poros minučių suberkite likusią maltą kavą ir įpilkite vandens, kad būtų reikiamas kiekis. Kavinuką kaitinkite ant lengvos ugnies, bet neleiskite kavai užvirti. Po penkių minučių kavą galite gerti.

Frezijos – žoliniai daugiamečiai vilkdalginių šeimos augalai

Nuo 1971 m. Sąjunginis susivienijimas „Eksport-chleb“ iš Olandijos įveža naujų frezijų veislių. Jas tiria ir daugina Kijevo daržovių fabrikas.

Šiuo metu daug frezijų auginama Sočio kainų sodininkystės ir gėlininkystės institute ir kai kuriuose Kituose pietų ūkiuose. Perspektyvia kultūra ją laiko Ukrainos TSR.

Neturime žinių, ar frezijos buvo auginamos Lietuvoje prieš karą. Apie 1960 m. šiek tiek sėklinių frezijų augino Vilniaus apželdinimo trestas. Geras veisles čia pradėta auginti nuo 1972 m. Dabar agronomė M. Janutėnaitė augina gana daug ir gauna gerus rezultatus. Apie 1965 m. sėklinės frezijos pradėtos auginti Panerio tarybiniame ūkyje. Žiedų derliai gauti geri, bet dėl prastų sėklų žiedai buvo maži, blankių spalvų. Agr. J. Rugytė frezijas augindavo dėželėse. I dirvožemi, kuriame prieš tai būdavo auginami agurkai, pridėdavo daug kaulamilčių, nes pastebėjo, kad jie labai skatina frezijų augimą, didina žiedų skaičių. Veislinės frezijos iš gumbasvogūnių Panerio tarybiniame ūkyje buvo auginamos 1973-1976 metais.

Šiuo metu frezijos pradedamos auginti Kauno apželdinimo treste, Kaišiadorių sodininkystės tarybiniame ūkyje, Batniavos tarybiniame ūkyje (Kauno raj.) ir kitur.

Dabar frezijos kaip pramoninė kultūra mūsų respublikoje didelės reikšmės neturi, tačiau ši gėlė yra perspektyvi.

FREZIJŲ BIOLOGINES YPATYBES

Frezijos — žoliniai daugiamečiai vilkdalginių (Iri-daceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos (Kapo srities). Mūsų respublikoje lauke nežiemoja.

Kvapūs, varpelių formos žiedai po 3-14 susitelkę retą, vienapusį, varpišką žiedyną, kuris tam tikru kampu būna atsilenkęs į stiebą. Apyžiedis taisyklingas, iš 2 ratų, po 3 lapelius kiekviename. Prie pagrindo jis suaugęs vamzdelį. Žiedai su dviem pažiedėmis, kurios ryškesnės apatiniuose žieduose. Vaisius — tribriaunė dėžutė.

Stiebo apatinė dalis tiesi, nariuota, viršutinė šakota, gali būti net trečios eilės atsišakojimų. Lapai linijiškai kalavijiški, Išauga iš stiebo narelių ir pamatais ji apgaubia. Lapų būna nuo 5 iki 14.

Gumbasvogūnis — daugiametis. Tai sustorėjęs ryškiai nariuotas stiebo pagrindas, padengtas plonomis plėvelėmis buvusių lapų pamatais.

Pasodinti gumbasvogūniai pirmiausia pradeda leisti kuokštines šaknis. Jau augimo pradžioje centrinio ūglio pagrinde galima apčiuopti sustorėjimą — naujo gumbasvogūnio užuomazgą. Jis auga greit ir labai anksti išleidžia storą kontraktilinę šaknį, kurioje, kaip ir gumbasvogūnyje, kaupiasi maisto medžiagos. Vegetacijos pabaigoje jos pereina į naujus gumbasvogūnius.

Antžeminės dalies vegetacija prasideda nuo lapų augimo. Lapų skaičius priklauso nuo veislės savybių, temperatūros sąlygų gumbasvogūnių ramybės metu ir vegetacijos pradžioje. Mažiausiai lapų išauga, kai ramybės periodu 3-4 mėnesius gumbasvogūniai laikomi 28-31 °C temperatūroje, o augimo pradžioje šiltnamiuose būna 10-15°C. Tada išauga 5-7 lapai, o kai šiltnamių temperatūra aukšta, jų išauga iki 14. Dėl to gerokai pailgėja frezijų augimo laikotarpis, nes stiebas pradeda augti intensyviau tiktai išaugus lapams.

Frezijų žiedynai formuojasi apikaliniame augimo kūgelyje per pirmuosius du augimo mėnesius. Paprastai jau pirmąjį mėnesi susidaro centrinis žiedynas. Žiedyne pirmiausia užsimezga apatiniai žiedai. Stiebas pradeda šakotis, formuojantis žiedams. Šoninių žiedynų skaičius priklauso nuo veislės ir nuo aplinkos sąlygų šių dalių formavimosi metu. Nuo tinkamo temperatūros režimo ramybės periodu priklauso augalų auginimo trukmė, jų derlingumas ir tuo pačiu ekonominis rentabilumas.

Frezijų veislės labai produktyvios, atsparios grybinėms ligoms

1958 m. prie Olandijos dekoratyvinių augalų patikrinimo stoties (NAKS) įsteigtas frezijų skyrius. Firmos gumbasvogūnius gali pardavinėti tiktai tada, jeigu frezijų auginamus plotus yra aprobavęs šis skyrius. Aprobuojant šalinami visi virusais apkrėsti augalai. Šis skyrius patikrina visus frezijų plotus šalyje, tačiau praktika parodė, kad dalis įvežtų iš Olandijos gumbasvogūnių jau pirmais metais būna užsikrėtę. NAKS frezijų skyrius nuo 1968 m. augina virusais neužsikrėtusius frezijų gumbasvogūnius.

Pirmoji 1965 m. virusais neužsikrėtusius gumbasvogūnius, vadinamus SterEiite frezijomis, pradėjo auginti Van Staavereno firma. Ši firma 1969 m. kataloguose jau siūlė net 16 SterElite veislių. Šios firmos selekcionuojamos veislės labai produktyvios, ilgais, tvirtais ir tiesiais stiebais, atsparios grybinėms ligoms. lš tokiu paminėtina Rubina (1967) — oranžiškai raudonais žiedais, Arosa (1969) — ankstyva, šviesiai oranžiniais, ilgai išsilaikančiais žiedais, Luciana (1969) — violetiškai mėlyna, labai gerų prekinių savybių.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje selekciniai darbai, pradėti dar prieš karą, intensyviai tęsiami ir dabar. Augalininkystės ir dekoratyvinės sodininkystės institute Pilnicoje prie Drezdeno ir Erfurto dekoratyvinių augalų selekcijos stotyje išvesta K. M. Superfreesia rasės nauja frezijų linija — Rase Preisel, o 1968 m. naujos Enzett grupės veislės: Enzett Citrin, Enzett Bernstein, Enzett Almadin, Enzett Mmatit. Šioje šalyje dalgiausia kultivuojamos frezijos iš sėklų.

Italijoje išvystyta frezijų sėklininkystė. Nemažai šių augalų auginama Japonijoje. Frezijos labai populiarios Skandinavijos šalyse. Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje frezijos užima 81 ha šiltnamių, Danijoje — 29 ha. Lenkijos Liaudies Respublikoje ji laikoma viena iš populiariausių gėlių, nors gamybiniu atžvilgiu šiuo metu dar nelabai svarbi. Gana daug frezijų auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir čia jos dar ne pramoninės kultūros.

Anglijoje Guensey bandymų stotyje frezijos auginamos ir kaip antraeilė kultūra po pomidorų (45 ha) ir kaip monokultūra (11 ha). Visoje šalyje frezijos auginamos iš sėklų. Parigo ir Co firma yra pagrindinė sėklų augintoja. Ši firma per 1933-1962 m. yra užregistravusi 44 frezijų veisles. Joje dirbantis Giomanas (J. A. M. Geomans) yra pasaulinio garso frezijų selekcininkas.

Tarybų Sąjungoje pirmieji frezijas pradėjo auginti latviai. Jos pradėtos tirti 1965 m. Latvijos TSR MA Centriniame botanikos sode. Agronomė R. Zunde sukaupė didelę frezijų kolekciją (apie 40 veislių), ištyrė, kaip jas auginti įvairiu metų laiku. Ji paskelbė keletą straipsnių apie šios kultūros istoriją ir biologinio vystymosi ypatumus (1971, 1974). Iš šio botanikos sodo frezijos paplito po daugelį Pabaltijo gėlininkystės ūkių.

Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius

Dažymui naudojami įrankiai.

Kaip ir dažų, taip ir dažymo įrankių asortimentas yra labai įvairus. Dažymo įrankiai skirstomi į keletą grupių: dažyti; teptukai, voleliai, volelių kotai, dažymo juostos, įvairūs mechaniniai prietaisai dažymui. Prie antros grupės galima priskirti įvairius staliukus, pastolius, tumbas, ožinius staliukus, mūsų laikais jų asortimentas ypač įvairus. Prie trečios grupės galima priskirti visus prietaisus dažymo darbams paruošti. Prietaisai dažams nuimti, glaistyti ir t.t.

Teptukai voleliai yra skirtingos paskirties vidaus darbams fasadams, skiriasi jų didžiau, diametras; teptukai gali būt apvalus pailgos kvadratines formos su labai įvairiom rankenom dėl geresnio prieinamumo, žmonių patogumų.

Volelių teptukų priežiūra, saugojimas.

Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius. Jei per brangu, pasiskolinkite.Po naudojimosi volialeis, teptukais jos būtina gerai išplauti, geriausias variantas plaut su acetonu ar su benzinu ( medžiaga gerai išplaunanti dažus ), tuo atveju jei plaunam vandeniu tai teptukai , voleliai neturi turėt kontakto su oru, tai yra juos reikia mirkyti i vandenyje, kad dažai neišdžiūtu ant nevisiškai išplautu teptukų ir jie nisukietitų, greitu laiku jei dažysim mes vėl galėsim dažyt tuo pačiu teptukų. Labai svarbu visus prietaisus naudot pagal paskirti, tinkamai paruosti ir parinkti įrankiai atsižvelgia darbo kokybei ir darbo greityje. Naudojantis voleliais gerokai padidėja darbo našumas: galima nudažyti iki 250m2 paviršiaus per pamainą , teptukais 100-150m2 . Dažniausiai dažoma mechanizuotu būdu, bet mes vistamės neapseisim be teptukų todiel jų formos turi buti įvairios, kad galėt prieit prie visu mums reikiamų vietų. Jų šerių kūlelio viduryje yra tuštuma. Teptuką mirkant dažuose, tuštuma prisipildo dažų, kurie dažant paviršių, palaipsniui eikvojasi.

Paviršių dažymas vandeniniais dažais.

Paskirtis. Įprastinė fleksografija. Savybės. Tinkami laminavimui ar dengimui kitais dažais. Labai geros įsiskverbimo savybės. Puikios dažų perdavimo velenėliais savybės.
Tinkami spaudai paviršiai: popierius ir kartonas, gofruotas kartonas. Spalvų gama: maišymo sistemos spalvos, dengiančioji balta.

Vandeniniai emulsiniai stirolbutadeniniai dažai skirti išores darbams. Jais dažomos įvairios statybines medžiagos (akytasis, dujų, paprastasis betonas, tinkas ), taip pat statomų arba remontuojamų namų paviršiai, anksčiau dažyti aliejiniais ir emulsiniais dažais bei emalinis. Garuojant vandeniui, šie dažai kietėja ir sudaro vientisą plėvelę, kuri praleidžia garus, bet yra nelabai laidi vandeniui. Dažu spalva turi atitikti etaloną. Išdžiūvę dažai turi sudaryti lygią vienalytę plėvelę.

Dažai yra atsparūs šalčiui, nedegūs, nesprogūs, lengvai skiedžiasi vandenių, gerai klojasi ant paviršiaus ir sparčiai džiūsta. Dažų plėvelė atspari atmosferos reiškinių, šarmų poveikiui, smūgiams, drėgnam dilinimui, elastinga, pasižymi didele adhezija su gelžbetoniniais paviršiais.

Fasadų, kuriuos ruošiamasi dažyti šiais dažais, paviršiai turi buti lygūs, gelžbetoniniai dirbiniai turi būti be skiedinio gurgulų, tuštumų ir nuo metalinių formų likusių tepalo pėdsakų. Prieš dažant nuo paviršių metaline glaistykle nugrandomos dulkės ir kitokie nešvarumai. Nedidelės duobutės ir tuštumos užtepamos mišiniu iš sausi sijoto maršalito ir dažų, sumaišytų iki parankios tepti konsistencijos santykių 2:1.Paruošti paviršiai  gruntuojami dažais atskiestais vandeniu santykiu 1:1.

Paviršiai dažomi ne anksčiau kaip po valandos baigus gruntuoti. Dažoma teptukų, velenėliu, purkštikliu arba purkštuvu. Dažant teptuku ir velenėliu 18 – 230 C temperatūroje, dažų klampumas pagal viskozimetrą turi būti 40 – 50 s, purkštikliu – 18 – 25 s. Prieš pat dažant dažai dar kartą permaišomi. Fasadai dažomi du kartus, kai temperatūra ne žemesnė kaip 8 0 C. Kiekvieno sluoksnio džiuvimo trukmė 18 – 230 C temperatūroje 1-2 h žemesnėje temperatūroje 4 h. Negalima kaitalioti dažų spalvos, pridedant sausų pigmentų arba kitokios rūšies dažų. Leidžiama maišyti tik įvairių atspalvių vandeninius emulsinius dažus. Baigus dažyti ir dažų likučiams dar nespėjus uždžiūti, darbo įrankiai plaunami šiltu muiluotu vandeniu. Uždžiūvę dažai nenusiplauna.

Dažai tiekiami ir laikomi politileninuose maišuose, įdėtuose į medines statines, fanerinius būgnus arba metalinę tarą, taip pat metaliniuose bidonuose, alavuotose ar kitaip apsaugotose, kad nesūdytų. Tara su dažais turi būti sandariai uždaryta ir laikoma ne žemesnėje kaip 20 0 C temperatūroje. Dažams užšalus, tara pastatoma šiltoje patalpoje atokiai nuo šildymo prietaisų, kad pamažu atšiltų. Po to dažai gerai išmaišomi ir persijojami, kad neliktų gurgulų. Išsiuntus iš gamyklos, juos galima laikyti 6 mėnesius.

Dirbant su vandeniniais emulsiniais dažais, reikia apsirengti specialiais drabužiais, užsimauti pirštines. Dažams užtiškus ant plikos odos, reikia nuvalyti skuduru ir nuplauti šiltu muiluotu vandeniu. Prieš valgant arba rūkant reikia nuplauti dažus nuo rankų vandeniu ir muilu.

Tinkuotų, metalinių paviršių paruošimas dažymui

Paviršių paruošimas dažymui:

Tinkuotų paviršių paruošimas.

Dažus tepsime tik ant pilnai sukietėjusių ir nedulkėtų tinko paviršių.Iš pradžių glotniai juos nušlifuojame.Išgruntuojame gruntu.Leidžiame jam pilnai išdžiūti (ne mažiau nei 2val. 24°C temperatūroje).Patikriname ar tinke nėra sausų dėmių ir jei reikia, užgruntuojame šias sritis.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius

Metalinių paviršių paruošimas

Jei dažų sudėtyje yra vandens, jis gali sukelti rūdžių dėmes ant ne visai su gruntu sukibusių juodųjų metalų paviršių. Gramdydami pašaliname visas atšokusiais rūdis ir gamybines džindras ir nešvarumus.Atitinkamu tirpikliu nuvalome riebalus ir tepalus.Užgruntuojame atviras sritis oksidiniu arba kitokiu metalų gruntu.Prieš tepdami galutinį sluoksnį, leidžiame grunyui galutinai sukietėti (ne mažiau nei 44val. 24°C  temperatūroje).

Medinių paviršių paruošimas.

Pašaliname visus statybinius defektus, praplatiname skyles prie vinių galvučių, vinis pilnai įkalame.Užgruntuojame nepadengtas vietas.Leidžiame gruntui pilnai išdžiūti (ne mažiau 2val. 24°C temperatūroje).Lengvai pašvitriname švitriniu popieriumi, kad pašalintume atsiskyrusias medienos daleles.Skudurėliu, suvilgytu benzininiu laku, nuvalome po švitrinimo likusias dulkes.Užlipdome visas vinių skyles, gumbus,šakas, kampus ir t.t. latekso glaistu arba medžio glaistu.Pagal poreikius užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Anksčiau dažytų paviršių paruošimas

Pašaliname atsipalaidavusius, byrančius dažus ir nušveičiame blizgantį emuliuotą paviršių, kol jie taps matiniais.Užgruntuojame atviras sritis ir leidžiame galutinai išdžiūti.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Paviršių gruntavimas

Gruntas – tai pigmentų užpildų ir jungiklių mišinys, kuris skiriasi nuo dažų mišinio tuo, kad mažiau yar pigmentų.Gruntuoti reikia dėl to, kad paviršius mažiau sugertų dažų, būtų vienodesnis jo poringumas, geriau su juo sukibtų dažų sluoksniai ir plytiniai paviršiai, kuriuos reikia dažyti kalkiniais dažais.Gruntuojama dideliais šepečiais arba voleliais.Šepečiu ir voleliu yra geriausia gruntuoti, nes užtrinama tinko paviršius, gruntas geriau įsigeria, be to, paviršius dar kartą nuplaunamas.

Paviršių glaistymas

Glaistas – tai tiršti, klampūs pigmentai, užpildų ir jungiklio mišiniai.Jais užglaistomi dažomų paviršių nelygumai ir dafektai.Glaistai tiekiami centralizuotai arba ruošiami dažų dirbtuvėse, atsižvelgiant į tą dažų mišinį, kuriuo numatoma dažyti paviršių.Glaistoma glaistyklėmis, o paruošus tam tikro klampumo glaistą – dažų pyrkštuvu.Išdžiūvus glaistui, paviršius tampa lygus, glotnus, be plyšelių ir mechaninių priemaišų.

Paviršių svidinimas

Išdžiūvus glaistui, paviršius rankiniu būdu svidinamas švitriniu popieriumi arba pemza Be to glaistytas paviršius svidinamas tinko užtrynimo mašinėlėmis.Svidinti reikia atsargiai, ypač dirbant su mechanizmais, nes smarkiai besisukant diskams, labai lengvai sugadinti glaisto ar net tinko sluoksnį.Svidintas paviršius turi būti lygus, be įbrėžimų, įtrūkimų ar kitų nelygumų.Švariai nuvalytas glaisto paviršius gruntuojamas tuo pačiu grunto mišiniu, kaip ir pirmą kartą.

Sauga darbe ir asmens higienos reikalavimai:

Dažytojas privalo:

·      Mokėti saugiai dirbti

·      Vygdyti darbdavių arba jų įgaliotinių asmanų nurodymus

·      Laikytis eksplotuojamų mechanizmų eksplotavimo taisyklių, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais

·      Informuoti darbdavį apie gautas traumas darbo metu

·      Nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą

·      Laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo metu nevartoti alchoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų.Rūkyti tam skirtose vietose

·      Dažytojas turi laikytis asmens higienos taisyklių; susitepęs rankas jas plauti šiltu vandeniu su muilu.Draudžiama naudoti rankų valimui skiediklius, acetoną, naftos produktus ir kitus ne prausimuisi skirtas medžiagas.

·      Dažytojas turi žinoti kurdarbo vietoje yra gaisro gesinimo priemonės, nedelsdamas pranešti ugniagesiams, iškviesti į gaisravietę vadovaujantį asmenį.

Darbuotojo veiksmai prieš darbą

·      Patikrinti ar tvarkinga darbo vieta, nereikalingus daiktus pašalinti išdarbo vietos, o reikalingus sudėti taip kad nesimašytų

·      Prieš pradedant dirbti su elektriniais įrenginiais reikia įsitikinti ar jie įžeminti, tvarkingi – suradus gedimą jį pašalinti arba pranešti atsakingam asmeniui.Įrankių rankenos turi būti nesusikibusios, nesusišerpėjusios, neklibančios.

·      Patikrinti ar tvarkingai pneumatiniai instrumentai, purkštuvai, kompresoriai, siurbliai, maišytuvai ir kiti įrengimai.

·      Įsitikinti ar pakankamai apšviestos darbo vieta

·      Įsitikinti ar angos, duobės, šuliniai apversti ir uždengti

·      Patikrinti ar gerai pritvirtintas darbo pastovas, pastoliai, pastolių grįztų tvirtinimo mazgai

·      Patikrinti šalmus, akinius, skydelius, apsauginius diržus, resperatorius ir kt.

Baigęs darbą dažytojas privalo:

·      Visas mašinas ir mechanizmus išjungti iš elektros tinklo, nuvalyti

·      Nuvalyti technologinę įrangą, tarą, darbo įrankius

·      Sutvarkyti darbo vietą

·      Išvalyti specialius rūbus ir individualias saugos darbe priemones

·      Nusiplauti rankas ir veidą šiltu vandeniu su muilu

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo ir, gydytojų nuomone, viena geriausių. Daugeli galvos skausmų, ypač migreną, sukelia galvos smegenų kraujagyslių išsiplėtimas, o kofeinas jas susiaurina, nors išplečia kitų kūno dalių kraujo indus. Tačiau reikia žinoti, kad kofeinas numalšina ne visus galvos skausmus.

Bėgo laikas. Farmacininkai išmoko gaminti įvairius preparatus su kofeinu. Medikai juos skyrė ligoniams, o kavos pupelės gydomosios savybės liko primirštos. Mes prie kavos įpratome kaip prie kasdienio gėrimo.

Kava — tonizuojantis gėrimas. Jos jaudinantis veikimas, kaip jau žinome, susijęs su kofeinu. Gerdami kavą, gauname labai nedidelę tonizuojančių vaistų dozę. Rytą išgertas puodelis kavos atgaivina, žmogus pasidaro žvalesnis, darbingesnis. Bandymais įrodyta, kad mašininkė, išgėrusi du puodukus kavos (160-240 mg kofeino), greičiau spausdina ir mažiau daro klaidų, pagreitėja transporto vairuotojų reakcija stabdant, tolimas šviesas ir kt. Tačiau kava visiškai nepadeda neblaiviems vairuotojams.

Kaip jau minėjome, kofeinas yra alkaloidas. Jo poveikis organizmui dvejopas: mažos dozės tonizuoja, didelės — slopina. Kad kava veiktų tonizuojamai, pakanka 0,1-0,2 g kofeino porcijai (farmakologai daugiau kaip 0,25 g kofeino laiko per didele doze). Toks kiekis yra viename dviejuose šaukšteliuose maltos natūralios kavos, užplikytuose stikline vandens. Medikai vienu kartu rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 0,3 mg kofeino. Kad išvengtume nepageidaujamų padarinių, šių rekomendacijų reikėtų laikytis. Amerikiečių psichiatro Dž.Rais nuomone, išgertuose vienas po kito trijuose keturiuose puodukuose kavos kofeino yra tiek, kad žmogus tampa irzlus, nervingas, gali pradėti drebėti, padažnėti širdies plakimas.

Labai jautri kofeino poveikiui centrinė nervų sistema (ypač galvos smegenų dalys, reguliuojančios psichikos funkcijas). Kofeinas galvos smegenų žievėje stimuliuoja dirginimo procesus, dėl to padidėja reakcija išorinius dirgiklius, aštriau suvokiama tikrovė. Prisiminkime, kaip tokią būseną aprašo Balzakas šio skyriaus epigrafe. Puodukas kavos padidina imlumą ir tuo pačiu padeda sukoncentruoti mąstymą.

Kofeino poveiki organizmui tyrinėjo ir rusų fiziologas I. Pavlovas. Jis savo darbuose nurodė, kad svarbu ne tik kofeino dozė, bet ir tam tikros žmogaus nervų sistemos reakcijos bruožai.

Žmogus užmiega užslopinus didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės ląsteles. Kofeinas ši procesą silpnina. Štai kodėl rytą kava greitai išvaiko miegą, o vėlai vakare išgertas puodukas kavos gali sukelti nemigą. Tačiau kanadietis daktaras R.B.Charas teigė, jog ne kartą stiprios kavos prieš miegą siūlė išgerti pagyvenusiems žinonėms kaip priemonę nuo nemigos. Nevisiškai aišku, kodėl kofeinas veikia raminamai, ir būna naudingas vaikams su liguistai padidėju¬siu aktyvumu…

Kava be kofeino kaip ir arbata — švelniai jaudinanti priemonė. Sukeltas susijaudinimas didėja pamažu ir yra labai pastovus. Kavos stimuliuojantis poveikis tęsiasi iki trijų valandų. Svarbu pažymėti, kad po kavos sujaudinimo nebūna slopinimo būsenos, kuri yra išgėrus alkoholinių gėrimų.

Roletai kaina

Įvairūs ir tam tikri sprendimai visada veda prie geresnės kainos paieškos. Ne išimtis ir roletai, kurie Lietuvoje yra kone populiariausia langų uždanga. Bet tenka pastebėti, kad neretam, roletų paieška virsta tiesiog tikra kainų medžiokle. Tokioje būsenoje pamirštama ir kokybė, roletų būklė bei išvaizda. Juk turėtų būti atvirkščiai, roletai kaina neturėtų konkuruoti su kokybe ir būti aukščiau. Daugeliui tenka įdėti pastangų, kad kainos roletams būtų klausiama po to, kai šie buvo pasirinkti įsigijimui.

Roletų kaina

Kainos tiek mūsų šalies sostinėje Vilniuje, tiek kitame mieste skiriasi. Nors daugelis tvirtina, kad Vilnius turi šiek tiek didesnes kainas, tenka pastebėti, jog ir sostinėje galima rasti kokybiškų, unikalių roletų mažesne kaina. Kainos svyruoja ne tik dėl kokybės, aukštesnės ar mažesnės. Pavyzdžiui, Roletailux.lt užsiima aukščiausios kokybės roletų gamyba. Tik naudinga atminti, kad yra keli veiksniai kurie didina arba mažina produkto kainą. Tai reiškia, kad Roletailux.lt pagamintų roletų kaina nebus aukštesnė nei tų, kurie tiesiog, šiuos gaminius perparduoda su atitinkamu antkainiu. Roletailux.lt roletai kaina lenkia daugelį Lietuvos gamintojų kainas. Taip yra todėl, kad medžiagos, kurios yra naudojamos gamyboje yra įsigyjamos tiesiogiai iš medžiagų gamintojų. Tų gamintojų roletai, kurie medžiagas perka iš trečių ar ketvirtų rankų, jų gaminiai bus kur kas brangesni.

Roletailux.lt savo produkto kainas stengiasi reguliuoti protingai. Neretai, kai kurie jų pagaminti roletai būna itin mažomis kainomis. Klientai užsukę į saloną net kelis kartus pokalbio metu perklausia, kodėl šių roletų kaina yra tokia nedidelė. Tokia situacija atsiranda tada, kai klientai, kurie jau yra užsakę roletų gamybą iš Roletailux.lt, po pagaminimo ar dar gamybos proceso metu, atšaukia užsakymą. Būna daug priežasčių užsakymo atšaukimui, todėl Roletailux.lt, stengdamiesi būti lankstūs savo klientams, priima sprendimus atšaukti. Ko pasekoje, gamintojui lieka gaminys, kuris pagal matmenis, standartinių matmenų langams gali netikti. Todėl Roletailux.lt gamybos skyrius, tokių roletų kainas sumažina iki minimumo, kas neretai, maloniai nustebina pirkėjus.

Taip, tiems, kurie ieško tik gaminio kainos, tokie pasiūlymai būna tikras atradimas. Tik nereikėtų pamiršti, kad pagrindinio tikslo, ieškote roletų, ne kainos. Prasilenkiant prioritetams, tikėtis geros kokybės ir kainos santykio nereikėtų. Nors Roletailux.lt pardavimų skyrius yra geranoriškai linkęs derėtis dėl kiekvieno pagaminto roleto kainos. Jei tai yra priimtina klientams ir jiems tai yra aktualu, specialistai visada bus geranoriški ir nuolaidūs.

Jei ieškote aukštos kokybės roletų ir tikitės lanksčios kainos – Roletailux.lt yra geriausias pasirinkimas ir greičiausiai, smagus atradimas kiekvienam.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Roletai