Frezijos – žoliniai daugiamečiai vilkdalginių šeimos augalai

Nuo 1971 m. Sąjunginis susivienijimas „Eksport-chleb“ iš Olandijos įveža naujų frezijų veislių. Jas tiria ir daugina Kijevo daržovių fabrikas.

Šiuo metu daug frezijų auginama Sočio kainų sodininkystės ir gėlininkystės institute ir kai kuriuose Kituose pietų ūkiuose. Perspektyvia kultūra ją laiko Ukrainos TSR.

Neturime žinių, ar frezijos buvo auginamos Lietuvoje prieš karą. Apie 1960 m. šiek tiek sėklinių frezijų augino Vilniaus apželdinimo trestas. Geras veisles čia pradėta auginti nuo 1972 m. Dabar agronomė M. Janutėnaitė augina gana daug ir gauna gerus rezultatus. Apie 1965 m. sėklinės frezijos pradėtos auginti Panerio tarybiniame ūkyje. Žiedų derliai gauti geri, bet dėl prastų sėklų žiedai buvo maži, blankių spalvų. Agr. J. Rugytė frezijas augindavo dėželėse. I dirvožemi, kuriame prieš tai būdavo auginami agurkai, pridėdavo daug kaulamilčių, nes pastebėjo, kad jie labai skatina frezijų augimą, didina žiedų skaičių. Veislinės frezijos iš gumbasvogūnių Panerio tarybiniame ūkyje buvo auginamos 1973-1976 metais.

Šiuo metu frezijos pradedamos auginti Kauno apželdinimo treste, Kaišiadorių sodininkystės tarybiniame ūkyje, Batniavos tarybiniame ūkyje (Kauno raj.) ir kitur.

Dabar frezijos kaip pramoninė kultūra mūsų respublikoje didelės reikšmės neturi, tačiau ši gėlė yra perspektyvi.

FREZIJŲ BIOLOGINES YPATYBES

Frezijos — žoliniai daugiamečiai vilkdalginių (Iri-daceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos (Kapo srities). Mūsų respublikoje lauke nežiemoja.

Kvapūs, varpelių formos žiedai po 3-14 susitelkę retą, vienapusį, varpišką žiedyną, kuris tam tikru kampu būna atsilenkęs į stiebą. Apyžiedis taisyklingas, iš 2 ratų, po 3 lapelius kiekviename. Prie pagrindo jis suaugęs vamzdelį. Žiedai su dviem pažiedėmis, kurios ryškesnės apatiniuose žieduose. Vaisius — tribriaunė dėžutė.

Stiebo apatinė dalis tiesi, nariuota, viršutinė šakota, gali būti net trečios eilės atsišakojimų. Lapai linijiškai kalavijiški, Išauga iš stiebo narelių ir pamatais ji apgaubia. Lapų būna nuo 5 iki 14.

Gumbasvogūnis — daugiametis. Tai sustorėjęs ryškiai nariuotas stiebo pagrindas, padengtas plonomis plėvelėmis buvusių lapų pamatais.

Pasodinti gumbasvogūniai pirmiausia pradeda leisti kuokštines šaknis. Jau augimo pradžioje centrinio ūglio pagrinde galima apčiuopti sustorėjimą — naujo gumbasvogūnio užuomazgą. Jis auga greit ir labai anksti išleidžia storą kontraktilinę šaknį, kurioje, kaip ir gumbasvogūnyje, kaupiasi maisto medžiagos. Vegetacijos pabaigoje jos pereina į naujus gumbasvogūnius.

Antžeminės dalies vegetacija prasideda nuo lapų augimo. Lapų skaičius priklauso nuo veislės savybių, temperatūros sąlygų gumbasvogūnių ramybės metu ir vegetacijos pradžioje. Mažiausiai lapų išauga, kai ramybės periodu 3-4 mėnesius gumbasvogūniai laikomi 28-31 °C temperatūroje, o augimo pradžioje šiltnamiuose būna 10-15°C. Tada išauga 5-7 lapai, o kai šiltnamių temperatūra aukšta, jų išauga iki 14. Dėl to gerokai pailgėja frezijų augimo laikotarpis, nes stiebas pradeda augti intensyviau tiktai išaugus lapams.

Frezijų žiedynai formuojasi apikaliniame augimo kūgelyje per pirmuosius du augimo mėnesius. Paprastai jau pirmąjį mėnesi susidaro centrinis žiedynas. Žiedyne pirmiausia užsimezga apatiniai žiedai. Stiebas pradeda šakotis, formuojantis žiedams. Šoninių žiedynų skaičius priklauso nuo veislės ir nuo aplinkos sąlygų šių dalių formavimosi metu. Nuo tinkamo temperatūros režimo ramybės periodu priklauso augalų auginimo trukmė, jų derlingumas ir tuo pačiu ekonominis rentabilumas.

Patiko? Pasidalink

Frezijų veislės labai produktyvios, atsparios grybinėms ligoms

1958 m. prie Olandijos dekoratyvinių augalų patikrinimo stoties (NAKS) įsteigtas frezijų skyrius. Firmos gumbasvogūnius gali pardavinėti tiktai tada, jeigu frezijų auginamus plotus yra aprobavęs šis skyrius. Aprobuojant šalinami visi virusais apkrėsti augalai. Šis skyrius patikrina visus frezijų plotus šalyje, tačiau praktika parodė, kad dalis įvežtų iš Olandijos gumbasvogūnių jau pirmais metais būna užsikrėtę. NAKS frezijų skyrius nuo 1968 m. augina virusais neužsikrėtusius frezijų gumbasvogūnius.

Pirmoji 1965 m. virusais neužsikrėtusius gumbasvogūnius, vadinamus SterEiite frezijomis, pradėjo auginti Van Staavereno firma. Ši firma 1969 m. kataloguose jau siūlė net 16 SterElite veislių. Šios firmos selekcionuojamos veislės labai produktyvios, ilgais, tvirtais ir tiesiais stiebais, atsparios grybinėms ligoms. lš tokiu paminėtina Rubina (1967) — oranžiškai raudonais žiedais, Arosa (1969) — ankstyva, šviesiai oranžiniais, ilgai išsilaikančiais žiedais, Luciana (1969) — violetiškai mėlyna, labai gerų prekinių savybių.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje selekciniai darbai, pradėti dar prieš karą, intensyviai tęsiami ir dabar. Augalininkystės ir dekoratyvinės sodininkystės institute Pilnicoje prie Drezdeno ir Erfurto dekoratyvinių augalų selekcijos stotyje išvesta K. M. Superfreesia rasės nauja frezijų linija — Rase Preisel, o 1968 m. naujos Enzett grupės veislės: Enzett Citrin, Enzett Bernstein, Enzett Almadin, Enzett Mmatit. Šioje šalyje dalgiausia kultivuojamos frezijos iš sėklų.

Italijoje išvystyta frezijų sėklininkystė. Nemažai šių augalų auginama Japonijoje. Frezijos labai populiarios Skandinavijos šalyse. Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje frezijos užima 81 ha šiltnamių, Danijoje — 29 ha. Lenkijos Liaudies Respublikoje ji laikoma viena iš populiariausių gėlių, nors gamybiniu atžvilgiu šiuo metu dar nelabai svarbi. Gana daug frezijų auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir čia jos dar ne pramoninės kultūros.

Anglijoje Guensey bandymų stotyje frezijos auginamos ir kaip antraeilė kultūra po pomidorų (45 ha) ir kaip monokultūra (11 ha). Visoje šalyje frezijos auginamos iš sėklų. Parigo ir Co firma yra pagrindinė sėklų augintoja. Ši firma per 1933-1962 m. yra užregistravusi 44 frezijų veisles. Joje dirbantis Giomanas (J. A. M. Geomans) yra pasaulinio garso frezijų selekcininkas.

Tarybų Sąjungoje pirmieji frezijas pradėjo auginti latviai. Jos pradėtos tirti 1965 m. Latvijos TSR MA Centriniame botanikos sode. Agronomė R. Zunde sukaupė didelę frezijų kolekciją (apie 40 veislių), ištyrė, kaip jas auginti įvairiu metų laiku. Ji paskelbė keletą straipsnių apie šios kultūros istoriją ir biologinio vystymosi ypatumus (1971, 1974). Iš šio botanikos sodo frezijos paplito po daugelį Pabaltijo gėlininkystės ūkių.

Patiko? Pasidalink

Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius

Dažymui naudojami įrankiai.

Kaip ir dažų, taip ir dažymo įrankių asortimentas yra labai įvairus. Dažymo įrankiai skirstomi į keletą grupių: dažyti; teptukai, voleliai, volelių kotai, dažymo juostos, įvairūs mechaniniai prietaisai dažymui. Prie antros grupės galima priskirti įvairius staliukus, pastolius, tumbas, ožinius staliukus, mūsų laikais jų asortimentas ypač įvairus. Prie trečios grupės galima priskirti visus prietaisus dažymo darbams paruošti. Prietaisai dažams nuimti, glaistyti ir t.t.

Teptukai voleliai yra skirtingos paskirties vidaus darbams fasadams, skiriasi jų didžiau, diametras; teptukai gali būt apvalus pailgos kvadratines formos su labai įvairiom rankenom dėl geresnio prieinamumo, žmonių patogumų.

Volelių teptukų priežiūra, saugojimas.

Verta pirkti geros kokybės įrankius, ypač teptukus ir volelius. Jei per brangu, pasiskolinkite.Po naudojimosi volialeis, teptukais jos būtina gerai išplauti, geriausias variantas plaut su acetonu ar su benzinu ( medžiaga gerai išplaunanti dažus ), tuo atveju jei plaunam vandeniu tai teptukai , voleliai neturi turėt kontakto su oru, tai yra juos reikia mirkyti i vandenyje, kad dažai neišdžiūtu ant nevisiškai išplautu teptukų ir jie nisukietitų, greitu laiku jei dažysim mes vėl galėsim dažyt tuo pačiu teptukų. Labai svarbu visus prietaisus naudot pagal paskirti, tinkamai paruosti ir parinkti įrankiai atsižvelgia darbo kokybei ir darbo greityje. Naudojantis voleliais gerokai padidėja darbo našumas: galima nudažyti iki 250m2 paviršiaus per pamainą , teptukais 100-150m2 . Dažniausiai dažoma mechanizuotu būdu, bet mes vistamės neapseisim be teptukų todiel jų formos turi buti įvairios, kad galėt prieit prie visu mums reikiamų vietų. Jų šerių kūlelio viduryje yra tuštuma. Teptuką mirkant dažuose, tuštuma prisipildo dažų, kurie dažant paviršių, palaipsniui eikvojasi.

Paviršių dažymas vandeniniais dažais.

Paskirtis. Įprastinė fleksografija. Savybės. Tinkami laminavimui ar dengimui kitais dažais. Labai geros įsiskverbimo savybės. Puikios dažų perdavimo velenėliais savybės.
Tinkami spaudai paviršiai: popierius ir kartonas, gofruotas kartonas. Spalvų gama: maišymo sistemos spalvos, dengiančioji balta.

Vandeniniai emulsiniai stirolbutadeniniai dažai skirti išores darbams. Jais dažomos įvairios statybines medžiagos (akytasis, dujų, paprastasis betonas, tinkas ), taip pat statomų arba remontuojamų namų paviršiai, anksčiau dažyti aliejiniais ir emulsiniais dažais bei emalinis. Garuojant vandeniui, šie dažai kietėja ir sudaro vientisą plėvelę, kuri praleidžia garus, bet yra nelabai laidi vandeniui. Dažu spalva turi atitikti etaloną. Išdžiūvę dažai turi sudaryti lygią vienalytę plėvelę.

Dažai yra atsparūs šalčiui, nedegūs, nesprogūs, lengvai skiedžiasi vandenių, gerai klojasi ant paviršiaus ir sparčiai džiūsta. Dažų plėvelė atspari atmosferos reiškinių, šarmų poveikiui, smūgiams, drėgnam dilinimui, elastinga, pasižymi didele adhezija su gelžbetoniniais paviršiais.

Fasadų, kuriuos ruošiamasi dažyti šiais dažais, paviršiai turi buti lygūs, gelžbetoniniai dirbiniai turi būti be skiedinio gurgulų, tuštumų ir nuo metalinių formų likusių tepalo pėdsakų. Prieš dažant nuo paviršių metaline glaistykle nugrandomos dulkės ir kitokie nešvarumai. Nedidelės duobutės ir tuštumos užtepamos mišiniu iš sausi sijoto maršalito ir dažų, sumaišytų iki parankios tepti konsistencijos santykių 2:1.Paruošti paviršiai  gruntuojami dažais atskiestais vandeniu santykiu 1:1.

Paviršiai dažomi ne anksčiau kaip po valandos baigus gruntuoti. Dažoma teptukų, velenėliu, purkštikliu arba purkštuvu. Dažant teptuku ir velenėliu 18 – 230 C temperatūroje, dažų klampumas pagal viskozimetrą turi būti 40 – 50 s, purkštikliu – 18 – 25 s. Prieš pat dažant dažai dar kartą permaišomi. Fasadai dažomi du kartus, kai temperatūra ne žemesnė kaip 8 0 C. Kiekvieno sluoksnio džiuvimo trukmė 18 – 230 C temperatūroje 1-2 h žemesnėje temperatūroje 4 h. Negalima kaitalioti dažų spalvos, pridedant sausų pigmentų arba kitokios rūšies dažų. Leidžiama maišyti tik įvairių atspalvių vandeninius emulsinius dažus. Baigus dažyti ir dažų likučiams dar nespėjus uždžiūti, darbo įrankiai plaunami šiltu muiluotu vandeniu. Uždžiūvę dažai nenusiplauna.

Dažai tiekiami ir laikomi politileninuose maišuose, įdėtuose į medines statines, fanerinius būgnus arba metalinę tarą, taip pat metaliniuose bidonuose, alavuotose ar kitaip apsaugotose, kad nesūdytų. Tara su dažais turi būti sandariai uždaryta ir laikoma ne žemesnėje kaip 20 0 C temperatūroje. Dažams užšalus, tara pastatoma šiltoje patalpoje atokiai nuo šildymo prietaisų, kad pamažu atšiltų. Po to dažai gerai išmaišomi ir persijojami, kad neliktų gurgulų. Išsiuntus iš gamyklos, juos galima laikyti 6 mėnesius.

Dirbant su vandeniniais emulsiniais dažais, reikia apsirengti specialiais drabužiais, užsimauti pirštines. Dažams užtiškus ant plikos odos, reikia nuvalyti skuduru ir nuplauti šiltu muiluotu vandeniu. Prieš valgant arba rūkant reikia nuplauti dažus nuo rankų vandeniu ir muilu.

Patiko? Pasidalink

Tinkuotų, metalinių paviršių paruošimas dažymui

Paviršių paruošimas dažymui:

Tinkuotų paviršių paruošimas.

Dažus tepsime tik ant pilnai sukietėjusių ir nedulkėtų tinko paviršių.Iš pradžių glotniai juos nušlifuojame.Išgruntuojame gruntu.Leidžiame jam pilnai išdžiūti (ne mažiau nei 2val. 24°C temperatūroje).Patikriname ar tinke nėra sausų dėmių ir jei reikia, užgruntuojame šias sritis.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius

Metalinių paviršių paruošimas

Jei dažų sudėtyje yra vandens, jis gali sukelti rūdžių dėmes ant ne visai su gruntu sukibusių juodųjų metalų paviršių. Gramdydami pašaliname visas atšokusiais rūdis ir gamybines džindras ir nešvarumus.Atitinkamu tirpikliu nuvalome riebalus ir tepalus.Užgruntuojame atviras sritis oksidiniu arba kitokiu metalų gruntu.Prieš tepdami galutinį sluoksnį, leidžiame grunyui galutinai sukietėti (ne mažiau nei 44val. 24°C  temperatūroje).

Medinių paviršių paruošimas.

Pašaliname visus statybinius defektus, praplatiname skyles prie vinių galvučių, vinis pilnai įkalame.Užgruntuojame nepadengtas vietas.Leidžiame gruntui pilnai išdžiūti (ne mažiau 2val. 24°C temperatūroje).Lengvai pašvitriname švitriniu popieriumi, kad pašalintume atsiskyrusias medienos daleles.Skudurėliu, suvilgytu benzininiu laku, nuvalome po švitrinimo likusias dulkes.Užlipdome visas vinių skyles, gumbus,šakas, kampus ir t.t. latekso glaistu arba medžio glaistu.Pagal poreikius užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Anksčiau dažytų paviršių paruošimas

Pašaliname atsipalaidavusius, byrančius dažus ir nušveičiame blizgantį emuliuotą paviršių, kol jie taps matiniais.Užgruntuojame atviras sritis ir leidžiame galutinai išdžiūti.Pagal poreikį užtepame 1-2 galutinius dažų sluoksnius.

Paviršių gruntavimas

Gruntas – tai pigmentų užpildų ir jungiklių mišinys, kuris skiriasi nuo dažų mišinio tuo, kad mažiau yar pigmentų.Gruntuoti reikia dėl to, kad paviršius mažiau sugertų dažų, būtų vienodesnis jo poringumas, geriau su juo sukibtų dažų sluoksniai ir plytiniai paviršiai, kuriuos reikia dažyti kalkiniais dažais.Gruntuojama dideliais šepečiais arba voleliais.Šepečiu ir voleliu yra geriausia gruntuoti, nes užtrinama tinko paviršius, gruntas geriau įsigeria, be to, paviršius dar kartą nuplaunamas.

Paviršių glaistymas

Glaistas – tai tiršti, klampūs pigmentai, užpildų ir jungiklio mišiniai.Jais užglaistomi dažomų paviršių nelygumai ir dafektai.Glaistai tiekiami centralizuotai arba ruošiami dažų dirbtuvėse, atsižvelgiant į tą dažų mišinį, kuriuo numatoma dažyti paviršių.Glaistoma glaistyklėmis, o paruošus tam tikro klampumo glaistą – dažų pyrkštuvu.Išdžiūvus glaistui, paviršius tampa lygus, glotnus, be plyšelių ir mechaninių priemaišų.

Paviršių svidinimas

Išdžiūvus glaistui, paviršius rankiniu būdu svidinamas švitriniu popieriumi arba pemza Be to glaistytas paviršius svidinamas tinko užtrynimo mašinėlėmis.Svidinti reikia atsargiai, ypač dirbant su mechanizmais, nes smarkiai besisukant diskams, labai lengvai sugadinti glaisto ar net tinko sluoksnį.Svidintas paviršius turi būti lygus, be įbrėžimų, įtrūkimų ar kitų nelygumų.Švariai nuvalytas glaisto paviršius gruntuojamas tuo pačiu grunto mišiniu, kaip ir pirmą kartą.

Sauga darbe ir asmens higienos reikalavimai:

Dažytojas privalo:

·      Mokėti saugiai dirbti

·      Vygdyti darbdavių arba jų įgaliotinių asmanų nurodymus

·      Laikytis eksplotuojamų mechanizmų eksplotavimo taisyklių, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais

·      Informuoti darbdavį apie gautas traumas darbo metu

·      Nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą

·      Laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo metu nevartoti alchoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų.Rūkyti tam skirtose vietose

·      Dažytojas turi laikytis asmens higienos taisyklių; susitepęs rankas jas plauti šiltu vandeniu su muilu.Draudžiama naudoti rankų valimui skiediklius, acetoną, naftos produktus ir kitus ne prausimuisi skirtas medžiagas.

·      Dažytojas turi žinoti kurdarbo vietoje yra gaisro gesinimo priemonės, nedelsdamas pranešti ugniagesiams, iškviesti į gaisravietę vadovaujantį asmenį.

Darbuotojo veiksmai prieš darbą

·      Patikrinti ar tvarkinga darbo vieta, nereikalingus daiktus pašalinti išdarbo vietos, o reikalingus sudėti taip kad nesimašytų

·      Prieš pradedant dirbti su elektriniais įrenginiais reikia įsitikinti ar jie įžeminti, tvarkingi – suradus gedimą jį pašalinti arba pranešti atsakingam asmeniui.Įrankių rankenos turi būti nesusikibusios, nesusišerpėjusios, neklibančios.

·      Patikrinti ar tvarkingai pneumatiniai instrumentai, purkštuvai, kompresoriai, siurbliai, maišytuvai ir kiti įrengimai.

·      Įsitikinti ar pakankamai apšviestos darbo vieta

·      Įsitikinti ar angos, duobės, šuliniai apversti ir uždengti

·      Patikrinti ar gerai pritvirtintas darbo pastovas, pastoliai, pastolių grįztų tvirtinimo mazgai

·      Patikrinti šalmus, akinius, skydelius, apsauginius diržus, resperatorius ir kt.

Baigęs darbą dažytojas privalo:

·      Visas mašinas ir mechanizmus išjungti iš elektros tinklo, nuvalyti

·      Nuvalyti technologinę įrangą, tarą, darbo įrankius

·      Sutvarkyti darbo vietą

·      Išvalyti specialius rūbus ir individualias saugos darbe priemones

·      Nusiplauti rankas ir veidą šiltu vandeniu su muilu

Patiko? Pasidalink

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo ir, gydytojų nuomone, viena geriausių. Daugeli galvos skausmų, ypač migreną, sukelia galvos smegenų kraujagyslių išsiplėtimas, o kofeinas jas susiaurina, nors išplečia kitų kūno dalių kraujo indus. Tačiau reikia žinoti, kad kofeinas numalšina ne visus galvos skausmus.

Bėgo laikas. Farmacininkai išmoko gaminti įvairius preparatus su kofeinu. Medikai juos skyrė ligoniams, o kavos pupelės gydomosios savybės liko primirštos. Mes prie kavos įpratome kaip prie kasdienio gėrimo.

Kava — tonizuojantis gėrimas. Jos jaudinantis veikimas, kaip jau žinome, susijęs su kofeinu. Gerdami kavą, gauname labai nedidelę tonizuojančių vaistų dozę. Rytą išgertas puodelis kavos atgaivina, žmogus pasidaro žvalesnis, darbingesnis. Bandymais įrodyta, kad mašininkė, išgėrusi du puodukus kavos (160-240 mg kofeino), greičiau spausdina ir mažiau daro klaidų, pagreitėja transporto vairuotojų reakcija stabdant, tolimas šviesas ir kt. Tačiau kava visiškai nepadeda neblaiviems vairuotojams.

Kaip jau minėjome, kofeinas yra alkaloidas. Jo poveikis organizmui dvejopas: mažos dozės tonizuoja, didelės — slopina. Kad kava veiktų tonizuojamai, pakanka 0,1-0,2 g kofeino porcijai (farmakologai daugiau kaip 0,25 g kofeino laiko per didele doze). Toks kiekis yra viename dviejuose šaukšteliuose maltos natūralios kavos, užplikytuose stikline vandens. Medikai vienu kartu rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 0,3 mg kofeino. Kad išvengtume nepageidaujamų padarinių, šių rekomendacijų reikėtų laikytis. Amerikiečių psichiatro Dž.Rais nuomone, išgertuose vienas po kito trijuose keturiuose puodukuose kavos kofeino yra tiek, kad žmogus tampa irzlus, nervingas, gali pradėti drebėti, padažnėti širdies plakimas.

Labai jautri kofeino poveikiui centrinė nervų sistema (ypač galvos smegenų dalys, reguliuojančios psichikos funkcijas). Kofeinas galvos smegenų žievėje stimuliuoja dirginimo procesus, dėl to padidėja reakcija išorinius dirgiklius, aštriau suvokiama tikrovė. Prisiminkime, kaip tokią būseną aprašo Balzakas šio skyriaus epigrafe. Puodukas kavos padidina imlumą ir tuo pačiu padeda sukoncentruoti mąstymą.

Kofeino poveiki organizmui tyrinėjo ir rusų fiziologas I. Pavlovas. Jis savo darbuose nurodė, kad svarbu ne tik kofeino dozė, bet ir tam tikros žmogaus nervų sistemos reakcijos bruožai.

Žmogus užmiega užslopinus didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės ląsteles. Kofeinas ši procesą silpnina. Štai kodėl rytą kava greitai išvaiko miegą, o vėlai vakare išgertas puodukas kavos gali sukelti nemigą. Tačiau kanadietis daktaras R.B.Charas teigė, jog ne kartą stiprios kavos prieš miegą siūlė išgerti pagyvenusiems žinonėms kaip priemonę nuo nemigos. Nevisiškai aišku, kodėl kofeinas veikia raminamai, ir būna naudingas vaikams su liguistai padidėju¬siu aktyvumu…

Kava be kofeino kaip ir arbata — švelniai jaudinanti priemonė. Sukeltas susijaudinimas didėja pamažu ir yra labai pastovus. Kavos stimuliuojantis poveikis tęsiasi iki trijų valandų. Svarbu pažymėti, kad po kavos sujaudinimo nebūna slopinimo būsenos, kuri yra išgėrus alkoholinių gėrimų.

Patiko? Pasidalink

Roletai kaina

Įvairūs ir tam tikri sprendimai visada veda prie geresnės kainos paieškos. Ne išimtis ir roletai, kurie Lietuvoje yra kone populiariausia langų uždanga. Bet tenka pastebėti, kad neretam, roletų paieška virsta tiesiog tikra kainų medžiokle. Tokioje būsenoje pamirštama ir kokybė, roletų būklė bei išvaizda. Juk turėtų būti atvirkščiai, roletai kaina neturėtų konkuruoti su kokybe ir būti aukščiau. Daugeliui tenka įdėti pastangų, kad kainos roletams būtų klausiama po to, kai šie buvo pasirinkti įsigijimui.

Roletų kaina

Kainos tiek mūsų šalies sostinėje Vilniuje, tiek kitame mieste skiriasi. Nors daugelis tvirtina, kad Vilnius turi šiek tiek didesnes kainas, tenka pastebėti, jog ir sostinėje galima rasti kokybiškų, unikalių roletų mažesne kaina. Kainos svyruoja ne tik dėl kokybės, aukštesnės ar mažesnės. Pavyzdžiui, Roletailux.lt užsiima aukščiausios kokybės roletų gamyba. Tik naudinga atminti, kad yra keli veiksniai kurie didina arba mažina produkto kainą. Tai reiškia, kad Roletailux.lt pagamintų roletų kaina nebus aukštesnė nei tų, kurie tiesiog, šiuos gaminius perparduoda su atitinkamu antkainiu. Roletailux.lt roletai kaina lenkia daugelį Lietuvos gamintojų kainas. Taip yra todėl, kad medžiagos, kurios yra naudojamos gamyboje yra įsigyjamos tiesiogiai iš medžiagų gamintojų. Tų gamintojų roletai, kurie medžiagas perka iš trečių ar ketvirtų rankų, jų gaminiai bus kur kas brangesni.

Roletailux.lt savo produkto kainas stengiasi reguliuoti protingai. Neretai, kai kurie jų pagaminti roletai būna itin mažomis kainomis. Klientai užsukę į saloną net kelis kartus pokalbio metu perklausia, kodėl šių roletų kaina yra tokia nedidelė. Tokia situacija atsiranda tada, kai klientai, kurie jau yra užsakę roletų gamybą iš Roletailux.lt, po pagaminimo ar dar gamybos proceso metu, atšaukia užsakymą. Būna daug priežasčių užsakymo atšaukimui, todėl Roletailux.lt, stengdamiesi būti lankstūs savo klientams, priima sprendimus atšaukti. Ko pasekoje, gamintojui lieka gaminys, kuris pagal matmenis, standartinių matmenų langams gali netikti. Todėl Roletailux.lt gamybos skyrius, tokių roletų kainas sumažina iki minimumo, kas neretai, maloniai nustebina pirkėjus.

Taip, tiems, kurie ieško tik gaminio kainos, tokie pasiūlymai būna tikras atradimas. Tik nereikėtų pamiršti, kad pagrindinio tikslo, ieškote roletų, ne kainos. Prasilenkiant prioritetams, tikėtis geros kokybės ir kainos santykio nereikėtų. Nors Roletailux.lt pardavimų skyrius yra geranoriškai linkęs derėtis dėl kiekvieno pagaminto roleto kainos. Jei tai yra priimtina klientams ir jiems tai yra aktualu, specialistai visada bus geranoriški ir nuolaidūs.

Jei ieškote aukštos kokybės roletų ir tikitės lanksčios kainos – Roletailux.lt yra geriausias pasirinkimas ir greičiausiai, smagus atradimas kiekvienam.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Roletai

Patiko? Pasidalink

Visa Etiopijos kava — sausojo apdorojimo arabika

Tris ketvirčius kavos, tiekiamos pasaulinei rinkai, sudaro Afrikos kava robustos. Daugiausia robusta pagaminama Angoloje Ambrizo provincijoje. Kava neutrali, bet labai stipri ir naudojama mišiniams sudaryti. Angoloje taip pat gaminama kondo ir andulo rūšių arabika, labai gimininga braziliškai santos. Burundijoje kultivuojama drėgnojo apdorojimo arabika. Kava aukštos kokybės, gero stiprumo ir rūgštingumo, specifinio skonio. ‘Švelni, malonaus skonio kava iš¬auginama Kamerūno aukštikalnių šlaituose. Apie 30 % sudaro arabika, o likusi — robustos.

Arabiška kava pradėjo savo ilgą kelią iš Etiopijos provincijos Kaffa. Ir dabar ten išauginama daug kavos. Etiopijoje žymiausios rūšys yra charrar ir džima (taip vadinami miestai, kur kava gaminama). Charrar — aukštos klasės rūšis, dažnai naudojama mišiniams su mažiau vertingomis rūšimis sudaryti. Kava labai stipri, su ryškiai išreikštu vyno prieskoniu ir pikantiško kvapo. Yra dvi atmainos: šotberri ir longberri. Labiau vertinama pastaroji.

Visa Etiopijos kava — sausojo apdorojimo arabika. Džimma ir sidamo rūšys nepatrauklios — mažos aštrios kavos pupelės, bet jos gėrimui suteikia nepakartojamą, jaudrinančią puokštę. Abi rūšys maišomos su kolumbietiška ir javietiška kava. Etiopijos moka stail rūšis daugeliu savybių prilygsta pasaulyje pripažintai moka, bet jai trūksta subtilumo. Ši rūšis puikiai gali pakeisti moka ten, kur jos nėra. Blogesnės kokybės iš Etiopijos išvežama kava yra laukinių medžių, vadinama bendru pavadinimu „abisiniška kava“. Tarybų Sąjunga Etiopijoje daugiausia užperka charrar rūšies; tai sausojo apdorojimo ir rankinio rūšiavimo kava.

Katd’Ivuar rinkai tiekia tik robustą; Kenija — arabiką su švelniu truputį rūgštoku prieskoniu, primenančiu kolumbietišką. Europoje labai vertinama Kenijos kava. Drėgnojo apdorojimo arabika iš Ruandos pagal stiprumą, kvapą, rūgštingumą prilygsta geriausioms rūšims. Tanzanijoje Kilimandžaro šlaituose auginama piberi rūšies kava yra puikaus skonio, švelni, sodri, truputį rūgštoka. Zaire išauginama puikios rūšies arabika, tačiau mažais kiekiais. Daugiausia gaminama robustos. Gvinėjoje robustas auginama game, kisei, ineak rūšių. Apdorojama sausuoju būdu. Iš šių rūšių pagaminta kava esti stipri, bet skonis ir kvapas išreikšti silpnai. Tarybų Sąjunga iš Gvinėjos importuoja robustą.

Azijoje kava gaminama Jemene, Indijoje, Indonezijoje, Vietname. Specialistai ypač vertina JAR kavą. Ten auginama moka. Šį kava žymi tuo, kad apie ją paprastai galima tik išgirsti arba perskaityti. Moka — pirma kavos rūšis, apie kurią sužinojo europiečiai. Todėl XVII—XVIII a. kavą iš Vest Indijos vadino moka. Pažymėtina, kad JAR ir Haičio klimato sąlygos panašios ir kavamedžiai turėjo bendrus protėvius. Bėgo metai. Skirtingos dirvožemio ir klimato sąlygos padarė savo ir dabar šių rūšių sumaišyti neįmanoma.

Moka gaminama labai mažais kiekiais, todėl rinką praktiškai

nepatenka. Iš JAR išvežama nuostabi kava, vadinama chodeida. Tai mišinys geriausių Jemeno rūšių matari, cheimi, jaffėj, šarki ir kt. kava. Chodeidi yra labai geros kokybės, todėl nedideliais kiekiais naudojama mažiau vertingoms rūšims pagerinti.

JAR kava auginama kalnuotuose rajonuose 800-2000 m aukštyje.

Pasaulinėje rinkoje vertinama Kosta Rikos kava — plauta arabika

Patiko? Pasidalink

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli. Afrikos, Amerikos ir Azijos tropikuose auga visžaliai lipikinių šeimos medžiai ir krūmai. Šia šeimą sudaro apie 5 tūkst. rūšių, 50 iš jų — kavamedžiai, kurių vaisiai leidžia mums mėgautis skaniu ir kvapiu gėrimu.

Truputis statistikos: mūsų planetoje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mlrd. kavamedžių,- jų užimamas plotas sudaro 4,5 mln. ha. įsigilinkite šiuos skaičius ir įvertinkite milijonų žmonių milžinišką darbą, suteikiantį mums galimybę išgerti puoduką kavos

Dauguma kavamedžių plantacijose priklauso arabiškajai, arba arabikos, rūšiai.

Visi kavamedžiai, nepaisant jų įvairovės, turi panašių savybių. Juos galima būtų pavadinti dideliais krūmais arba neaukštais medžiais (4-5 m). Neprižiūrimas medis gali užaugti ir iki 9 m, bet jo derlius bus mažesnis. Todėl kultivuojami neaukšti medžiai, nes juos lengviau prižiūrėti ir surinkti derlių.

Lapai — tamsžaliai, mėsingi, blizgantys. Jie ant medžio išbūna nuo trejų iki penkerių metų. Lapų pažastyse slepiasi maloniai kvepiantys žiedai, primenantys baltus jazmino žiedus. Kavamedžių vaisiai esti raudoni arba juodai mėlyni, stambios vyšnios didumo. Atidarius vaisių, matomos dvi ragine luobele apsirengusios plokščiai išgaubtos sėklos, aptrauktos sidabrine luobele. Sėklos — taip vadinamos kavos pupelės — prisiglaudusios viena prie kitos plokščiaisiais šonais. Aplink jas yra daugiau ar mažiau valgomas apyvaisis. Pagal savo struktūrą kavos, vaisius yra kaulavaisis, o ne pupa, kaip kartais klaidingai vadinamas. Paprastai vaisius turi dvi sėklas. Bet atsitinka ir taip, kad viena iš sėklų lieka užuomazgos būvyje. Tokių vaisių dažniausiai randama šakų šonuose ir jie renkami atskirai „perlkavai“ ruošti. Ji ypač vertinama žinovų. Esmė ta, kad vaisius esti labiau apvalus, negu paprastai, ir namų sąlygomis gali būti vienodžiau apkepintas keptuvėje, po truputi ją judinant.

Kavamedžio ir atitinkamai vaisių rūšis priklauso, be abejo, nuo rūšies, klimato sąlygų, dirvos, dauginimo būdo. Geriausiai kavamedžiai veši purioje šilto klimato dirvoje, kai temperatūra pastovi ir iškrinta 3000 mm kritulių per metus. Žemės rutulyje tokios sąlygos būdingos ekvatorinei ir tropikų zonai.

Kavos plantacijų dirvoje turi būti kalio karbonato, azoto, fosforo oksido. Puikūs rezultatai gaunami vulkaninėse dirvose, o Brazilijoje — raudonojoje žemėje. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi.

Kavamedžiai labai jautrūs temperatūrai: vidutinė metinė turi būti apie 21°C ir svyruoti tarp 13-27°C. Aukštesnėje temperatūroje vaisiai greičiau noksta, bet kavos kokybė smarkiai blogėja. Iš kitos pusės, nuo šalčio kavamedžiai žūva. Neprigijo jie palyginti šiltame Floridos ir JAV klimate.

Esant žemesnei negu 8°C temperatūrai, kavamedžiai gali žūti. Todėl Europoje natūraliomis sąlygomis jų neaptinkama. Bergždžios pasirodė esančios pastangos išvesti ne taip jautrias šalčiui kavamedžių rūšis. TSRS kavamedžių galima matyti tik botanikos sodų oranžerijose.

Maisto pramonė gamina vis naujos rūšies kavos produkciją

Patiko? Pasidalink

Enzas Feraris turėjo tik vieną aistrą — lenktyninius automobilius

Ilgą varginantį montavimo ciklą dabar palengvina moderni technika. Čia atvykstama iš visos Italijos, netgi iš labiausiai nutolusių jos kampelių. Pirmoji mechanikos mokykla, kurią Enzas Feraris įkūrė dar 1948 metais, dabar pertvarkyta į Pramonės ir amatų institutą. Jis daug kuo skiriasi nuo kitų panašaus tipo Italijos licėjų. Stojama čia turint du tikslus: ne tik įsigyti inžinieriaus diplomą, bet, svarbiausia, įžengti pro „Ferrari“ duris. Dviejose dirbtuvėse dauguma besimokančiu jau nuo pirmųjų dienų vilki raudonus arba žydrus kombinezonus, papuoštus „Ferrari“ firmos emblema — piestu stovinčiu žirgu. Tai „žydroji“ svajonė, viltis vieną dieną prisijungti prie 2400 firmos darbuotojų, — ji vilioja visus 500 moksleivių. Šnekos paprastai čia sukasi apie tą patį: aptarinėjami įspūdžiai, patirti per dieną prie montavimo linijų. Firmos darbininkų atlyginimas nedidelis vidutiniškai 1,2 milijono lirų. Tai nedaug. Keramikai — kitos regiono pramonės darbuotojai gauna kur kas daugiau. Tačiau iš garbės ir pinigų Maranelas pasirenka garbę. Juk miestelis, galima sakyti, buteliuko, su žinduku išmaitino „Ferrari“, ir visi tuo didžiuojasi. O pasipelnyti galima ir iš smulkiosios komercijos: pavyzdžiui, pardavinėjant degimo žvakes, jau atlikusias savo paskirtį „Formulėje 1“, — turistai tokius suvenyrinius raktų žiedus labai vertina. Tie, kuriuos vilioja didesnio masto prekyba, gali už 9 milijonus lirų įsigyti prašmatnią „Testarosą“ ir parduoti ją dvigubai brangiau turtingiems užsieniečiams. Gera gyventi „Ferrari“ šešėlyje, liūliuojamiems garsiosios „Formulės 1“ šlovės, kuri kasdien vilioja šimtus besidominčių Fioriano trasomis.

Nepaisant ištikimybės firmai, darbininkų teisių gynimo tradicijos čia labai tvirtos. Organizuoti ir ryžtingi darbininkai, pavyzdžiui, 1966 metais privertė „Ferrari“ nedalyvauti „Grand prix“ lenktynėse Anglijoje. Taigi čia dirba kieto būdo italai. Tačiau tą patį galima pasakyti ir apie buvusį firmos šeimininką. Enzas Feraris turėjo tik vieną aistrą — lenktyninius automobilius. Štai jo žodžiai:

—Aš niekuomet nevaikštau į teatrą, niekuomet nesiilsiu. Geriausiai atostogas praleidžiu dirbtuvėse.

Tačiau ir prisiekę „feraristai“, ir visi kiti didžiuojasi, kad dirba tokioje prestižinėje įmonėje. Kai kuriose šeimose darbas „Ferrari“ firmoje netgi laikomas paveldima privilegija: tėvas atsiveda sūnų, dėdė sūnėną…

Vieno iš įmonės cechu centre išrikiuota įspūdinga robotų eilė — tai automatinė variklių surinkimo linija. Tik galutinis poliravimas atliekamas rankomis. Automatinio poliravimo buvo atsisakyta, kadangi dėl to sumažėjo variklių efektyvumas.

Paskutinės automobilių surinkimo ir dažymo operacijos taip pat atliekamos rankomis. Tai — Maranelo įmonės ypatumas. Enzas Feraris teikė absoliutų prioritetą kokybei, net jeigu tai buvo nuostolinga.

— “Ferrari“ turi būti geidžiamas, apie jį turi svajoti, jo laukti kaip mylimosios, — sakydavo jis.

1966 ir 1967 metais automobilių lenktynėse Manse „Ferrari“ mašinas pralenkė „Fordas“. Mažas Maranelo miestelis nebeįstengė konkuruoti su 400 tūkstančių koncerno „Ford“ dirbančiųjų. Antrąkart gyvenime Feraris kreipėsi pagalbos į FIAT. Sudaryta sutartis aiškiai buvo jam naudinga. Enzas išsaugojo 50 procentų kapitalo ir, svarbiausia, gavo išskirtinę teisę vadovauti lenktynių sektoriui.

— Aš kovoju kaip senas pavargęs liūtas, — kartojo jis.

Artėjo pabaiga. 1988 metų birželio pradžioje devyniasdešimtmetis sergantis Feraris merdėjo. FIAT žmonės, neslėpdami savo nekantrumo, ėmė vadovauti ir lenktynių sektoriui. Pagaliau po mėnesio Enzo vieta buvo laisva — jis mirė.

— Enzas Feraris troško parodyti savo miestelį visam pasauliui, — aiškina Evaristas Skamarelis.

Statant institutą miestelyje buvo įrengtas baseinas, sporto salė, futbolo aikštė, yra pradinė mokykla, piliečių centras ir, pagaliau, „Ferrari“ muziejus. Iš jo eksponatų daug kas bando atspėti „Ferrari“ sportinių mašinų mįslę, tačiau trukdo paslaptingumas, gaubiantis patį firmos įkūrėją. Feraris pavydžiai saugojo rankomis renkamų automobilių paslaptį ir įsileisdavo į gamyklą tik tuos žurnalistus, kurie neišmanė automobilių gamybos. Bet po jo mirties ši paslaptingumo skraistė pamažu ima plyšti.

— Jeigu tėvas būtų gyvas, vargu ar jam patiktų, kad parodose demonstruojami klasikiniai jo automobilių modeliai, — sako Pjeras Lardis Feraris, Enzo įkurtos firmos viceprezidentas. — Darome tai ne dėl reklamos, o norėdami parodyti žmogaus nueitą kelią. Geriausia reklama — maždaug 5 tūkstančiai laimėtų lenktynių. Tačiau, matyt, Enzo šlovė kiek nublanks, kai visi sužinos, kad jis vos vargais negalais baigė vidurinę mokyklą, retai kada išvažiuodavo iš Maranelo. Netgi žavėdavosi tik tomis moterimis, kurios buvo geros lenktynininkės…

Enzui Ferariui patiktų, kad firma, dabar priklausanti FIAT, laikytųsi jo priesakų: nedidintų gamybos, kad nenukentėtų kokybė. Kasdien čia išleidžiama tik po 17 automobilių.

Maranelo šeimininkas buvo doras pilietis ir doras parapijietis. Reguliariai šelpdavo vargšus, skirdavo lėšų kitiems miestelio reikalams. Paaukojo 150 milijonų lirų ir nupirko bažnyčiai žemės sklypą. Testamentu Enzas Feraris paliko dalį savo turto geriems klebono darbams. Tačiau donas Belua ir toliau tebegyvena vargingoje pastogėje, kadangi paskirta suma yra nedaloma. Tačiau palikimas jau siekia 4 ar 5 milijardus lirų, tad bažnyčios varpai dar ilgai šlovins „Ferrari“ pergales.

—Kažin, ar Prostas taps antruoju Ferariu? — postringauja seniai, susėdę Laisvės aikštėje priešais meriją.

O Alenas Prostas jau seniai pamiršo tuos laikus, kai tekdavo sprukti pro užpakalines viešbučių duris, nes neturėdavo kuo susimokėti už nakvyne. Dabar jis turtuolis. Ir, žinoma, vienas geriausių lenktynininkų. Dabar Ferrari triumfas – jo rankose.

Patiko? Pasidalink

Kokie batai jums galėtų tikti geriausiai?

Kokie batai jums galėtų tikti geriausiai? Kokie batai šiomis dienomis yra patys madingiausi? Kokių gamintojų batai yra patys kokybiškiausi? Į kokius svarbius veiksnius vertėtų atsižvelgti tuomet, kai bandoma pasirinkti naujus batus? Kokiais būdais šiomis dienomis yra optimaliausia ieškoti naujų batų? Tokie ir panašūs klausimai kyla daugeliui vartotojų, kurie nori reguliariai atnaujinti savo įvaizdį, paverčiant jį šiuolaikišku ir patogiu, kartu padedančiu labiau pasitikėti savo jėgomis ir gyventi produktyvesnį gyvenimą. Todėl jei ir jūs jau kurį laiką sau keliate tuos pačius klausimus, pats metas paieškoti tiksliausių atsakymų. Be abejo, jei jūs naudositės internetu, tai padaryti jums bus kur kas lengviau. Tuo tarpu, jei jūs nevengsite pasidairyti ir po internetines avalynės parduotuves, naujų batų paieškos ir jų įsigijimas turėtų tapti dar paprastesnis sprendimas. Kaip bebūtų, apie visą tai galima pakalbėti šiek tiek plačiau.

Nepamirškite, kad avalynė, kurią pasirenkame savo kasdienybei, turėtų būti ne tik labai madinga, tačiau ir patogi. Be to, ji turėtų atitikti mūsų individualų skonį, kuris kiekvieno žmogaus atveju labai akivaizdžiai skiriasi. Tai reiškia, kad jei jūs pasirinksite puikiai šiuolaikines mados tendencijas atitinkančią avalynę, tačiau ji nebus atitinkanti jūsų skonio, avėdami tokius batus jūs negalėsite jaustis pasitikintys savimi. Tai taip pat gali pastebėti ir aplinkiniai, todėl jei norite to išvengti, turėtumėte avėti būtent tai, kas jums labiausiai patinka. Tik tuomet galėsite tikėtis pasiekti norimą rezultatą. Kaip bebūtų, kai kalbame apie avalynės pasirinkimą, taip pat turėtume kalbėti ir apie batų kokybę. Jei jūs investuojate į brangius batus, akivaizdu, kad norite būti tikri, jog tokie batai jums puikiai tarnaus ne vieną sezoną, todėl būtinai labai daug dėmesio skirkite gamintojui ir medžiagoms, iš kurių yra pagaminti vieni ar kiti jus sudominę batai.

Galiausiai nereikėtų pamiršti, kad jei naujų batų paieškas jūs atliksite internetu ir nevengsite apsipirkti šiuolaikinėse elektroninėse parduotuvėse, galėsite kur kas lengviau surasti tai, kas atitinka jūsų skonį, kartu sutaupant gerokai daugiau papildomų lėšų, nes elektroninėse parduotuvėse batai įprastai yra siūlomi daug palankesnėmis kainomis.

Patiko? Pasidalink