Vairuotojo sėdynės reguliavimas
Patogi vairuotojo sėdynė ne tik palaiko gerą jo savijautą, bet ir turi svarbią reikšmę eismo saugumui. Tuomet ir ilga kelionė nevargina. Nepatogi sėdynė greitai nuvargina, pradeda skaudėti sąnarius, tirpsta kūnas, neigiamai veikia ir psichiką.
Svarbiausia yra tinkamai sureguliuoti atstumą nuo sėdynės iki vairo rato ir nustatyti sėdynės atkaltės kampą. Atstumas reguliuojamas, pasukant sėdynės paslinkimo rankenėlę. Tuo metu vairuotojas turi sėdėti ant sėdynės ir pasirinkti reikiamą atstumą. Paprastai vairuotojai pritraukia sėdynę per arti vairo rato. Tinkamas atstumas yra toks, kad rankos būtų šiek tiek sulenktos per alkūnes. Mažas atstumas nuo vairo rato iki vairuotojo krūtinės labai kliudo valdyti automobilį, ypač atliekant posūkius.
Sėdynė nustatytina taip, kad, esant normaliai koją padėčiai, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo rato krašto ir šiek tiek paslinkę į priekį. Koją keliai jokiu būdu negali kliūti už vairo, statant pėdas ant pedalų.
Sėdynės atkaltės atlošimą galima reguliuoti tik kai kuriuose automobiliuose. Paprastai atkaltės atlošimas esti per didelis, ir vairuotojas sėdi beveik gulsčioje padėtyje. Tokia padėtis patogi keleiviams, bet nepageidautina vairuotojui, valdančiam automobilį. Patogesnė beveik vertikali sėdynės atkaltės padėtis. Tačiau, suprantama, vairuotojas privalo pats rasti kuo patogesnę sau padėti.
Daugelyje lengvųjų automobilių priekinių sėdynių atkaltės gali horizontaliai atsiversti. Patraukus sėdynę į priekį, atkaltė visiškai ištiesiama ir atsiduria vienoje plokštumoje su užpakaline sėdyne. Taip įrengiamos miegamosios vietos. Kaip sėdynes pertvarkyti į miegamąsias vietas, nurodoma automobilio eksploatavimo instrukcijoje.
Kad išmiegojus sėdynes būtų lengviau grąžinti į pradinę padėtį, reikia iš anksto pažymėti įprastinę jų vietą ant kilimėlio arba ant kreipiančiosios, kuria sėdynė juda. Tokiu būdu galima išvengti vargo, atstatant sėdynes į darbinę padėti.
Specapranga ir apvalkalai
Kelionei vairuotojas turi rengtis patogiai, kad drabužiai jo, ilgai sėdinčio prie vairo, nevaržytų. Avalynė privalo būti taip pat itin patogi ir minkšta, bet su kietu padu. Vairuojant automobilį, rekomenduojama dėvėti minkštus pusbačius su guminiu arba plastmasiniu padu. Labai nepatogi odinė, mažoka avalynė.
Apranga turi būti minkšta ir kiek galima pralaidi orui, kad vairuotojas neprakaituotą ir nešaltų. Todėl nerekomenduojama rengtis odine ar plastmasine apranga, kurią paprastai dėvi motociklininkai.
Galvos apdangalas, jei vairuotojas apskritai jį nešioja, neturi spausti galvos. Labai patogi yra beretė, kuri uždengia plaukus ir gerai praleidžia orą. Šviečiant itin ryškiai saulei, rekomenduojama panaudoti didokus snapelius. Tai gali būti kepurės snapeliai arba visiškai atskiri, su elastingu dirželiu.
Automobilių supirkimas Vilniuje tai puikus verslas gauti papildomus pinigelius
Ilgoje kelionėje vairuotojas mūvi pirštinėmis, kurios turi būti odinės, labai plonos ir laidžios orui su prapjovomis delno pusėje. Jos apsaugo rankas nuo prakaitavimo, ilgai laikant vairą. Žiemai reikia šiltų pirštinių ir avalynės. Kai rankos ir kojos šąla, vairuotojas nepatikimai valdo automobili.
Labai svarbu, kad, valdant automobilį, neprakaituotą nugara. Šiuo požiūriu labiausiai netinkami sėdynių apvalkalai iš dirbtinės odos. Nors jie ir gražūs, bet, nepraleisdami oro, yra labai kenksmingi vairuotojui. Net trumpoje kelionėje, ypač žiemą, sėdinčio ant tokio apvalkalo vairuotojo nugara esti visiškai šlapia. Todėl apvalkalus sėdynėms rekomenduojama siūti iš tankios, geriausia medvilninės medžiagos arba storos drobės. Tiesa, tokie apvalkalai atrodo kiek prasčiau, bet jie yra žymiai patogesni, geriau praleidžia orą ir apsaugo vairuotojo nugarą nuo prakaitavimo.
Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?
PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI
