Dažniausiai pasitaiko šios kambarinių dekoratyvinių augalų ligos: netikroji miltligė, rūdys, lapų dėmėtumas ir chlorozė.
Netikroji miltligė.
Nuo šios ligos daugiausia nukenčia chrizantemos, cinerarijos, hortenzijos ir rožės. Ligos pažeisti augalo lapai būna padengti baltu pelėsėliu. Grybelis pereina ir ant ūgių bei žiedų pumpurų. Su netikrąja miltlige kovojama apipurkščiant augalus 1 procento Burgundijos skysčiu arba 0,4-0,5 procento skalbiamosios sodos tirpalu. Galima dulkinti sieros ir DDT preparato milteliais (siera veikia 20 laipsnių temperatūroje).
Rūdys.
Vasarą ant augalo lapų, stiebų ir žiedų pumpurų atsiranda raudonai gelsvos karpelės, kurios vėliau sprogsta ir išbarsto sporas. Ligos pažeisti lapai gelsta ir krinta, o žiediniai pumpurai nebepražysta. Rūdys puola rožes, gvazdikus, palmes, chrizantemas, kamelijas ir kitus augalus. Kovojama purkščiant augalus 1 procento Burgundijos skysčiu arba dulkinant sieros, gesintų kalkių ir mėlynojo akmenėlio miltelių mišiniu.
Lapų dėmėtumas.
Ant palmių, ožekšnio, azalijų, chrizantemų, rožių, ciklamenų lapų atsiranda mažos, rudos dėmelės, kurios vis didėja, kol lapas visai sudžiūsta. Kovoti galima tik ligos pradžioje. Augalų lapai purkščiami 1 procento Burgundijos skysčiu arba 0,4-0,5 procento skalbiamosios sodos tirpalu. Chlorozė atsiranda dėl stokos chlorofilo, geležies ir šviesos arba dėl drėgmės pertekliaus. Chlorozės pažeisti augalo lapai gelsta, ruduoja ir krinta, o po kurio laiko ir pats augalas sunyksta. Chloroze sergančius augalus reikia nedelsiant persodinti į naują žemę. Be to, 2-3 kartus per savaitę galima palaistyti žaliojo akmenėlio tirpalu (1 gramas žaliojo akmenėlio 1 litrui vandens).
Kenkėjai
Dažniausiai kambarinius dekoratyvinius augalus puola šie kenkėjai: voratinklinė erkutė, tripsas, amarai, skydamariai, gauruotieji amarai, sliekai ir nematodės.
Voratinklinė erkutė (raudonasis vorelis) – mažytis vos 0,4-0,5 milimetro dydžio kenkėjas.
Vasarą patelė esti žalsva, rudenį parausta. Voratinklinė erkutė veisiasi šiltame ir sausame kambaryje, smarkiai puola hortenzijas, krinus, kalijas, durnaropes, gvazdikus, kamelijas ir kitus augalus. Gyvena apatinėje lapų pusėje, daro voratinklius ir minta augalo sultimis. Voratinklinės erkutės apipulti augalų lapai darosi dėmėti, pradeda džiūti, kristi, o neretai sunyksta ir pats augalas. Kovojama kiekvieną dieną purkščiant augalus švariu, šaltu vandeniu taip, kad daugiausia vandens patektų ant apatinės lapų pusės. Be to, galima purkšti 0,1-0,3 procento anabazino sulfatu, žibalo emulsija ir dulkini DDT milteliais.
Tripsas taip pat mažas – 1-2 milimetrų ilgio, tamsios spalvos, sparnuotas kenkėjas.
Puola araukarijas, mirtas fuksijas, azalijas, kaktusus. Dažniausiai laikosi apatinėje lapų pusėje ir ant žiedinių pumpurų. Minta augalo sultimis. Tripso pažeisti augalo lapai pabąla ir nukrinta. Su tripsu kovojama tomis pačiomis priemonėmis kaip ir su voratinkline erkute.
Amarai augalus puola masiškai.
Tai 2-5 milimetrų ilgio žali, gelsvai rusvi arba juodi, gležno kūno vabzdžiai. Amarų apnikti augalo lapai, pumpurai ir žiedai Susisuka, susitraukia, ir augalas sustoja augęs. Su amarais kovojama augalus purkščiant 0,1-0,3 procento anabazino sulfatu, žibalo emulsija, nikotino sulfatu ir dulkinant DDT milteliais.
Skydamariai – dažni kambarinių augalų kenkėjai, ypač puolą palmes, oleandrus, fygamedžius ir kaktusus.
Ant lapų, stiebų, šakučių atsiranda žalsvai gelsvi arba rudi 1-2 milimetrų dydžio apvalūs arba ovaliniai taškeliai (skydeliai), kurie lengvai nuimami nagu. Skydamariai kenkia čiulpdami augalo sultis. Pažeisti augalo lapai pagelsta, sudžiūsta ir pradeda kristi. Kovojama šepetėliu nuimant skydamarių taškelius ir plaunant augalus 4 procentų žaliojo muilo tirpalu arba 0,1-0,3 procento anabazino sulfato skiediniu.
Gauruotieji amarai (kraujinės utėlės) puola mirtas, oleandrus, fygamedžius, filodendrus, dracenas ir palmes.
Tai 3-4 milimetrų dydžio keliaują kenkėjai, apaugę baltais plaukeliais. Gauruotųjų amarų apipulti augalai atrodo lyg apdėti minkšta, puria vata. Su gauruotaisiais amarais kovojama taip pat, kaip ir anksčiau aprašytais amarais.
Sliekai.
Patys sliekai augalams nekenkia, tačiau belandžiodami jie neretai užkemša vazone esančią drenažo skylutę, neleidžia nutekėti vandeniui: primirkusi žemė surūgsta ir augalas pradeda sirgti. Kad sliekų vazonuose yra, galima spręsti iš žemės paviršiuje esančių žemės trupinėlių krūvelių. Sliekams pašalinti vazonas įstatomas į šiltą (38-40 laipsnių temperatūros) vandenį. Per vazono dugne esančią skylutę vanduo kyla aukštyn, o, jį pajutę, sliekai išlipa į žemės paviršių. Tada juos galima surinkti.
Nematodės smulkios, siūlinės, baltos 1-1,2 milimetro ilgio kirmėlaitės, parazituojančios hortenzijų, chrizantemų, paparčių, raktažolių, begonijų audiniuose.
Nematodžių apipulti augalai nyksta, deformuojasi, pradeda pūti ir pagaliau žūva. Nematodžių apniktus augalus reikia pamerkti į karštą (40-50 laipsnių temperatūros) vandenį ir palaikyti jame 5-10 minučių. Jauni augalo ūgeliai ir lapai nuo karšto vandens apmiršta, tačiau po 5-10 dienų pradeda augti nauji. Vazonus, žemę ir smėlį reikia dezinfekuoti 3 procentų formalino skiediniu arba perpilti verdančiu vandeniu.
