Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant. Į bendrą automobiliui sustabdyti reikalingą laiką įeina vairuotojo reakcijos laikas (nuo kliūties ant kelio suvokimo momento iki stabdymo pradžios), laikas, per kuri pradeda veikti stabdžių pavara (nuo stabdžio pedalo paspaudimo momento iki stabdžių veikimo pradžios) ir įjungtų stabdžių veikimo laikas (nuo stabdymo pradžios iki automobilio sustojimo).
Kiekvienas vairuotojas turi žinoti savo automobilio stabdymo-kelią ir savo reakcijos laiką stabdant ir stengtis jį sumažinti, nes gera vairuotojo reakcija yra svarbiausia jo savybė. Jei per vairuotojo reakcijos laiką (1 s), kai automobilio greitis 50 km/h, automobilis nuvažiuoja 14 m, tai sumažinus vairuotojo reakcijos laiką tik 0,1 s, automobilio sustojimo kelias, kurio kartais taip neužtenka staigiai stabdant, su-mažėtų 1,4 m. Automobilio vairuotojo reakcijos laikas nepastovus. Jis gali keistis dėl įvairių priežasčių: vairuotojo liguistos būklės arba nuovargio, jo amžiaus, susikaupimo, kelio apšvietimo. Jeigu vairuotojas jaučia, kad jo reakcijos laikas padidėjo, jis privalo sumažinti automobilio greitį.
Pavyzdžiui, jeigu dėl liguistos būklės ar nuovargio vairuotojo reakcija pailgėjo 1,5 s, tai keliu su sausa asfaltbetonio danga galima važiuoti ne greičiau kaip 40 km/h. šiuo atveju tik šis greitis (ir mažesnis) atitiks saugaus eismo sąlygas, todėl vairuotojas turi žinoti savo reakcijos laiką ne tik įprastinėmis sąlygomis, bet ir nuvargus. Yra žinoma, kad reakcijos į signalą su perspėjimu laikas yra trumpesnis už laiką reakcijos į tą patį signalą be perspėjimo.
Tačiau yra pagrindo manyti, jog kuo mažesnis reakcijos į tuos du signalus laiko skirtumas, tuo geriau žmogus pasiruošęs reaguoti į netikėtą signalą. Jeigu skirtumas tarp atsakymų į tuos du signalus didelis, vadinasi, žmogus nepasiruošęs greitiems veiksmams. Tai būdinga ir automobilių vairuotojams.
Automobilių supirkimas Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose.
Reikia žinoti, kad, didėjant važiavimo greičiui, sumažėja vairuotojo binokuliarinio regėjimo (regėjimo dviem akimis) kampas. Stovint binokuliarinio regėjimo kampas yra 130°. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo atidžiau žiūri vairuotojas į tolį, tuo mažesnis binokuliarinio regėjimo kampas, ir vairuotojas gali toliau prieš save sutelkti dėmesį. Taigi kuo didesnis greitis, tuo mažesniu kampu vairuotojas gali nukreipti žvilgsnį į šalį, nerizikuodamas padaryti automobilio vairavimo klaidos.
Kai automobilio greitis 160 km/h, vairuotojo regėjimo kampas yra apie 5°, ir jo dėmesys sutelktas daugiau kaip už 700 m.
Taigi dideliu greičiu vienas prieš kitą važiuojančių automobilių vairuotojai išnyks vienas kitam iš akiračio anksčiau negu jie susilygins, nes jų regėjimo laukas bus labai siauras. Štai kodėl būtina specialiai treniruoti vairuotojus vairuoti dideliu greičiu važiuojančius automobilius.
