Maždaug 4-5% žmonių kai kurių vaistų nepakelia

Gėlės

Maždaug 4-5% žmonių kai kurių vaistų nepakelia, yra pernelyg jautrūs jiems. Kasmet šis procentas, mokslininkų duomenimis, didėja. Tokiems žmonėms nedidelės šių vaistų dozės sukelia dilgėlinę, egzemą, pabrinkimus, niežėjimą, bronchinės astmos priepuolius, vadinamąsias alergines ligas. Reikia pasakyti, kad panašios ligos tėra dalinis alergijos — atskirų asmenų įgimtos arba įgytos savybės reaguoti liguistomis reakcijomis į nedidelių kai kurių medžiagų, vadinamųjų alergenų, dozių patekimą į organizmą, atvejis. Iš augalų jiems galima priskirti rusmenę, medetką, alaviją, žemuogę, aguoną, šunvyšnę, skopoliją ir kt. Yra žmonių, kurie blogai pakelia kai kurių augalų žiedadulkes. Jiems atsiranda „žiedadulkių alergija“. Pavyzdžiui, Švedijoje šia liga serga apie 10% gyventojų.

Daugumą asmenų, linkusių sirgti alergija, labiausiai veikia beržo ir žolių (kiečio, karklo ir kt.) žiedadulkės. Pastebėta, kad kai kurie žmonės paradoksiškai reaguoja į vaistus. Kaip nurodėme, kininis citrinvytis yra geras nervų sistemos stimuliatorius. Jo tinktūra greitai pašalina nuovargį, suteikia žvalumo ir padidina ištvermę. Tačiau maždaug 4% žmonių citrinvytis vietoj to, kad suteiktų jėgų, atvirkščiai, sukelia vangumą ir prislėgtumą. Kad daugėja vaistų vartojimo neigiamų reiškinių, rimta priežastis yra pacientų savigyda ir farmakomanija (manija vartoti vaistus). Komplikacijos, atsirandančios gydantis ir pasibaigus gydymui, turi gana įvairų klinikini vaizdą. Jos gali trukti kelias minutes ir valandas, keletą dienų ir keletą mėnesių, net keletą metų. Pagal sunkumą neigiamas vaistų poveikis turi nepaprastai platų svyravimų diapazoną, pradedant trumpalaikiu skausmo jutimu, įvairiais dermatitais ir baigiant stabiliu atskirų organų pažeidimu arba žmogaus mirtimi.

Neigiamo vaistų poveikio pasireiškimo greitis taip pat nepaprastai skirtingas, jis gali atsirasti per keletą sekundžių arba per keletą minučių. Esant lengvoms komplikacijoms, kartais visiškai pakanka nustoti vartoti duotąjį preparatą Kai ūmiai sunkiai apsinuodijama, imamasi priemonių pašalinti preparatą iš organizmo ir padaryti jį nekenksmingą specialiais priešnuodžiais. Norint išvengti apsinuodijimų, būtina gerai pažinti augalus. Nereikia liesti kurpelių, čemerio, belapės rietmenės arba vėlyvio, kurių nuodai gali patekti į kraują pro odą.

Negalima eiti arti prie tų augalų, kurie išskiria nuodingus garus. Atostogaujant pietuose, laikantis pietiniuose mūsų botanikos soduose ir dendroparkuose, galima aptikti nuodingą žagrenį. Karštą dieną pakanka pabūti kurį laiką arti šio augalo — ir oda išberiama, atsiranda nosies, akių gleivinės uždegimas, galima net netekti sąmonės. Kiekvienas turi vadovautis taisykle: nevalgyti abejotinų uogų ir grybų, neimti į burną pirmos pasitaikiusios žolelės, lapelio arba šakelės.

Sprendžiant sudėtingas gyventojų apsaugos nuo įvairių komplikacijų, kurios atsiranda gydant vaistais, problemas, svarbiausia visiškai atsisakyti savigydos. Gydydamasis pats žmogus negauna savalaikės kvalifikuotos medicininės pagalbos ir kartu tuo gali pakenkti organizmui neišmanančiu vaistų vartojimu.

Patiko? Pasidalink