Plačiai žinoma racionalios mitybos įtaka žmogaus sveikatai ir darbingumui tinkama mityba ypač svarbi vairuotojui, nes, pažeidus maitinimo režimą ir kokybę, sutrinka žmogaus psichinė veikla ir labai greitai nuvargstama.
Vairuotojo mitybos organizavimas priklauso nuo jo darbo pobūdžio. Paprastai vairuotojas negali maitintis autotransporto įmonės valgykloje ir yra priverstas pietauti įvairiose viešojo maitinimo įstaigose, dažnai keisti įprastą valgymo laiką. Pavyzdžiui, daugumai apklaustų taksi vairuotojų (82% iš 200) nustatytas pietų laikas keičiasi 4 val. ribose (2 val.). Daug vairuotojų karštus patiekalus dažnai pakeičia šaltu užkandžiu. Tyrimų duomenimis, 10% sunkvežimių vairuotojų pietauja namuose, 60 proc — valgykloje, 30% pasiima maisto su savimi.
Tarpmiestinių pervežimų sunkvežimių vairuotojų maitinimosi, režimas priklauso nuo valgyklų kiekio trasoje, reiso skubotumo, jo trukmės ir paros laiko (dieną ar naktį).
Gerinant vairuotojų maitinimą ilgalaikėse kelionėse, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas specialių maitinimo, punktų įsteigimui trasose.
Pasak supirkėjų kurie teikia automobilių supirkimas Kaune daugumoje visuomeninių maitinimo punktų, kurie yra RTFSR centrinės dalies automobilių magistralėse, tarpmiestinių pervežimų vairuotojai aptarnaujami be eilės ir gauna karštą maistą termosuose. Ten pat, vairuotojai gali įsigyti kelionės rinkinius, kurie yra sudėti į specialų kelioninį lagaminą. Kol kas šios priemonės dar neišsprendė vairuotojų maitinimo organizavimo problemos, Pavyzdžiui, tokių visuomeninio maitinimo punktų dar nepakanka, jų darbo laikas toli gražu dar ne visada atitinka automobilin eismo režimą. Dažniausiai vairuotojai naudojasi valgyklomis, arbatinėmis, užkandinėmis ir maisto prekių parduotuvėmis, esančiomis pakelės gyvenvietėse. Vairuotojas privalo žinoti pagrindinius higienos reikalavimus racionaliai mitybai, t. y. taisyklingam maisto kiekio, kokybės ir mitybos režimo santykiui.
Maisto kiekis nustatomas paros raciono kaloringumu. Ši energija paprastai išreiškiama didžiosiomis kalorijomis (kal.). Maisto kaloringumas turi keistis priklausomai nuo darbo krūvio.
Vairuotojo maisto raciono paros kaloringumas (vidutiniškai 3500 kal.), valgant tris kartus, turi pasiskirstyti maždaug taip: pusryčiams — 30% paros kaloringumo, pietums — 45–50% ir vakarienei — 20–25%. Šilto klimato sąlygomis, vasarą, kai sutrinka apetitas, pietų kaloringumas turi būti sumažintas iki 35–40%, o vakarienės padidintas iki 30%. Šalto klimato sąlygomis paros raciono paskirstymas nuo įprasto nesiskiria.
Kaloringiausi produktai yra šie: gyvuliniai ir augaliniai riebalai, cukrus, konditerijos gaminiai. Vidutinio kaloringumo produktai: kruopos, makaronų, visų rūšių duonos ir pyrago gaminiai, virta dešra, riebi mėsa. Mažo kaloringumo produktai: daržovės, vaisiai, uogos, riebioji žuvis, kefyras ir kt.
Pagrindinis tinkamos mitybos rodiklis, įvertinant jos kiekybę, yra palyginti stabilus kūno svoris, kuris, be to, turi atitikti ūgį.
