Džordžo Bušo politinė karjera — tai ilgas ir nuoseklus ruošimasis dabartiniam Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento vaidmeniui. Jo asmeninis patyrimas ir gabumai labai pravertė krizės Persų įlankoje metu. Bušas geriau už savo pirmtakus išmano naftos biznį, kadangi toje srityje jis dirbo daug metų. Ne blogiau jis įsisavino ir tarptautinės diplomatijos pamokas – metai, praleisti Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje, kur jis buvo JAV atstovu, nepraėjo veltui. Pabuvojo jis ir kongresmenų, tad visi Kapitolijaus koridoriai jam gerai žinomi. Bet pats Jungtinių Valstijų prezidentas daug kam iki šiol tebėra paslaptis. Daug paslaptingumo jame randa ir tie, kurie šio bruožo neįžiūrėjo Ronaldo Reigano, Džimio Karterio, Lindono Džonsono ir Ričardo Niksono charakteryje. Laikraštis “The Guardian” net rašo, kad paklausti dabartine administraciją sudarančių žmonių, kas yra Džordžas Bušas, tolygu pasiteirauti, kuo paaiškinti Japonijos fenomeną.
Persų įlankos krizė — pirmas rimtas išbandymas, leidžiantis įvertinti šio paslaptingo prezidento sugebėjimus. Galbūt dėl jos pasikeis ir per 18 jo prezidentavimo mėnesių šalyje susidariusi nuomonė, kad Džordžas Bušas — tai patricijus, labai lengvai susitvarkantis su savo pareigomis, kad jam suteikta valdžia — tartum iš aukščiau gauta dovana.
Žurnalistai kalba, kad prezidento natūra — dviprasmiška, kad tai ne tik šeimyniškas, mėgstantis kiaulės odą ir nenusimaunantis kaubojiškų batų teksasietis, kurio radijo imtuvas nuolat veikia bangomis, transliuojančiomis kantri muziką. Tai taip pat veiklus ir nežabotas Teksaso biznierius, susikrovęs kapitalą iš naftos verslovių ir nesidrovintis gimtojo Hiustono valdžią paprašyti surengti rodeo jo svečių garbei. Tiesa, tie svečiai — tai Vakarų pasaulio lyderiai, susirinkę eilinį aukščiausiojo lygio pasitarimą.
Žmonės, geriau pažįstantys dabartinį JAV prezidentą, ne taip kritiškai atsiliepia apie jo muzikinį skonį. Jie teigia, kad Džordžui Bušui labiau prie širdies Lučiano Pavarečio ir Leontinos Prais atliekamos arijos, kad jis negali atsiklausyti dieviška Pati balso, o jo vasaros rezidencija Meno valstijoje — tipiška amerikietiškos dinastijos buveinė. Bušai Amerikos aristokratai, kildinantys save iš pirmųjų prie šio žemyno krantų atvykusių piligrimų. Džordžas mokėsi Endoveryje amerikietiškame Itone, pačioje prestižiškiausioje vidurinėje mokykloje jis buvo klasės seniūnu ir futbolo komandos kapitonu. Kalėdas būsimasis prezidentas visuomet švęsdavo protėviu rezidencijoje Pietų Karolinoje, kur juodaodžiai tarnai kiekviename miegamajame pakurdavo židinį, pranešdami, kad išaušo nauja diena. Tą dieną, kai Džordžui Bušui sukako 18 metų, jis tiesiai iš mokyklos suolo išėjai armija. Jaunuolis tarnavo jūrų aviacijoje ir grįžo namo apdovanotas už drąsą mat dalyvavo bombarduojant japonų ryšių centrą. Operacija buvo pavojinga. Džordžo lėktuvas nukrito jūrą bet, lakūno laimei, povandeninio laivo įgula išgriebė jį iš vandens prieš pat japonų nosis.
