Vaikui iki 5 metų per parą reikia miegoti 12-12,5 valandų, 5-6 metų 11,5-12 valandų (iš jų maždaug 10-11 valandų naktį ir 1,5-2,5 valandos dieną). Nakties miegui skiriamas laikas nuo vakaro 9-9 val. 30 min. iki ryto 7-7 val. 30 min. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dieną miega vieną kartą. Guldomi jie tuo metu, kad pabustų 15-15 val. 30 min. Vėliau guldyti netikslinga, nes tada neišvengiamai teks vėliau migdyti vakare. Šešių valandų nemiegojimo laikas antrąją dienos pusę kaip tik yra toks laiko tarpas, per kurį vaikas iki soties prisižaidžia ir galiausiai pajunta poreikį ilsėtis.
Kaip vaikas miega, labai priklauso nuo jo auklėjimo. Šeimose esti ir taip, kad ėjimą vakare gulti vaikas laiko nemalonumu ir prašo dar leisti pažaisti, pažiūrėti televizoriaus. Gavęs neigiamą atsakymą, jis, prastai nusiteikęs, eina praustis, rengtis, ilgai kuičiasi, neužmiega, o rytą jį reikia žadinti atimant dalį labai reikalingo poilsio. Kai nuolat neišsimiega, vaikas praranda nuotaiką, ima ožiuotis, blogėja jo centrinės nervų sistemos būklė. Todėl labai svarbu atitinkamomis pedagoginėmis ir higieninė-mis priemonėmis stiprinti vaiko poreikį miegoti, žadinti pasitenkinimo jausmą guldant, pratinti greitai užmigti be jokių pašalinių poveikių.
Kas galėtų padėti susidoroti su tokiu uždaviniu? Pirmiausia pratinimas nuo pat mažumės laikytis režimo. Paprastai vaikas nori baigti tai, ką jis daro (ir tai pagirtina). Todėl reikia iš anksto, prieš 10-15 minučių, jį įspėti, kad greitai jau reikės eiti gulti. O kai tas laikas ateina, reikalaukite, kad vaikas neužtruktų.
Pamažu pereiti nuo žaidimo prie ruošimosi miegoti vaikui padeda iprotis pačiam nusirengti. Jau trejų metų vaikas gali beveik savarankiškai nusirengti ir tvarkingai susidėti drabužius. Toliau šie įgūdžiai vis tobulėja. Geriausias drabužis miegoti – pižama, kuri priklausomai nuo metų laiko gali būti bajinė, trikotažinė arba kartūninė. Kai karšta, vaikai gali miegoti su glaudėmis (bet ne su tomis, kurias dėvi dieną).
Primename: visais metų laikais vaikas pagal galimybes turi miegoti lauke. Jeigu tai neįmanoma, ji reikia aprengti ir užkloti taip, kad visą laiką galėtų miegoti laikant atdarą langą, viršulangį arba orlaidę. (Kambario oro temperatūra neturi nukristi žemiau kaip +15°C).
Naktį miegant taip pat labai svarbu, kad galėtų jeiti gryno oro. Jeigu žiemą kambarys dėl to labai atšąla, tai, prieš vaiką guldant, ji reikia tik gerai išvėdinti. Pageidautina, kad prabudęs vaikas iš karto keltųsi. Tiktai reikia turėti galvoje, kad vaikai nevienodai bunda: vieni staigiai, kitiems reikia kokių 5-10 minučių, kol išsibudina. Vaikui pačiam apsirengti, užsisegioti visas sagas yra šiek tiek sunkiau negu nusirengti. Ikimokyklinio amžiaus vaikus visą laiką reikia pratinti, kad atsikėlę savarankiškai apsirengtų, nusipraustų ir susišukuotų.
Kasmet dienos režime vis daugiau laiko skirsite specialioms vaiko pamokėlėms. Šešerių metų vaikui jau reikia kasdien rengti po dvi, kartais ir tris 25-35 minučių pamokėles. Per pamokėles labai svarbu sukurti patrauklią aplinką: gerai išvėdintas kambarys, gerai apšviestas stalo paviršius (langas arba lempa turi būti iš kairės pusės), stalo ir kėdės aukštis turi atitikti vaiko ūgį. Žiūrimas nedidelis daiktas (knyga, paveikslėliai) turi būti ne arčiau kaip 30 cm iki vaiko akių.
Pasivaikščiojimai. Apie pasivaikščiojimus reikia pakalbėti atskirai. Kasdieninis pakankamai ilgas buvimas lauke labai stiprina vaiko sveikatą ir padeda jam fiziškai tvirtėti. Šaltuoju metų laiku vaikas dieną turi būti lauke ne mažiau kaip 3-4 valandas. Esant nepalankiam orui, vaikščioti galima trumpiau, bet išeiti reikia. Šis klausimas t. y. kokiu oru žiemą (oro temperatūra, drėgnumas, vėjo smarkumas) vaikas gali eiti į lauką, kad jo sveikatai būtų naudinga, nėra galutinai išspręstas.
Jo sprendimas labiausiai priklauso nuo gamtos sąlygų, kuriomis vaikas gyvena. Pavyzdžiui, mūsų šalies šiaurėje, kur žiema ilga ir šalta, vyresniojo iki-mokyklinio amžiaus vaikai vaikščioja lauke, kai šąla 30-35°C. O Norilsko vaikų darželiuose, kuriuos lanko vaikai, atvykę ne tik iš vidutinės Tarybų Sąjungos juostos, bet ir iš pietinių sričių, vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu nėra vėjo, eina pasivaikščioti ir spiginant 40°C šalčiui.
Tikimės, kad šie duomenys įdomūs ir tėvams. Žinoma, per šalčius vaikai mažiau vaikščioja negu kitomis dienomis. Prieš vedant vaiką į lauką, veidą jam reikia patepti vazelinu. Jeigu jis sužvarbsta, jam liepiama trumpam (penkioms minutėms) užeiti į patalpą ir apšilti. Per didelius šalčius ir 15-20 minučių pasivaikščiojimai yra gera fizinė ir emocinė mankšta.
Šaltuoju metų laiku kartais vaikų judesius varžo netinkama apranga, kai jie per daug primuturiuojami. Vilkdami vaiką ,,šimtu drabužių”, tévai jiems gera linki: ,,Kitaip gali sušalti, susirgti”. O iš tikrųjų vaikas, kuriam drabužių kalnas trukdo žaisti su vienmečiais, mėtytis sniego gniūžtėmis, lipdyti senį besmegenį. leistis rogutėmis nuo kalniuko, ne tik negauna pajusti šių pramogų džiaugsmo, bet ir pradeda smarkiai atsilikti savo fiziniu brendimu. Tokiems vaikams sunkiau prisitaikyti prie šalčio. prie karščio, jie nelabai atsparūs žalingų mikroorganizmų poveikiui. Dažnai jie būna arba per liesi. arba per daug apkūnūs. Kai vaikas nedarniai bręsta fiziškai. lėčiau tobulėja jo judamieji įgūdžiai.
Kartais pasivaikščiojimas nutraukiamas todėl, kad sušąla suaugėlis, kuris būna kartu su vaikais, nes jis kur kas mažiau už juos juda. Todėl ir suaugęs žmogus turi būti atitinkamai apsirengęs bei apsiavęs. Kad ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgtų pasivaikščioti, labai svarbu. ką apie orą sako suaugusieji. Jeigu tėvai linksmai pareiškia: ,,Šiandien smagus šaltukas“, ,,Vėjas, bet jis mums nebaisus”. ,,Lyja, bet tai niekis”, tai jų geras nusiteikimas visokiam orui užkrečia ir vaikus. O jeigu suaugusieji reiškia susirūpinimą ir nepasitenkinimą, kad didelis šaltis, smarkus vėjas ar lietus, vaikas negali to nepastebėti.
Bet paprastai vaiko požiūrį į pasivaikščiojimą sąlygoja jo turinys, ypač tai, kiek jis gauna įvairiausiai judėti. Bendri vaikų žaidimai, važi nėjimasis nuo kalniuko su rogutėmis, su lentelėmis, stačiomis, slidinėjimas, čiuožimas ir kt. buvimą lauke daro ypač malonų. Kompleksinis šalto oro ir fizinių pratimų poveikis yra veiksmingas grūdinimo metodas, padedantis išmankštinti svarbiausias organizmo funkcijas.
Prasidėjus šiltam pavasario orui, vaikai beveik ištisą dieną prabūna lauke. Dabar irgi labai svarbu vaiką tinkamai rengti, nes orai esti labai nepastovūs, dažnai kaitaliojasi ne tik dienomis, bet kartais ir valandomis. Jeigu tėvai nepasiskubina vaiko lengviau aprengti, tai su žieminiais drabužiais jis perkaista. Jam būna sunku, jis atsisega, o kartais ir nusivelka palta, todėl gali susirgti. Drabužius keisti turime pamažu: pirmiau reikia pakeisti kailinukus ar šiltą paltą pavasariniu paltu arba striuke ir megzta kepuraite, vėliau šiltas kelnes šiltas kojines ir kt.
Vėliau, kai bus dar šilčiau, galima vaikui leisti jau apnuoginti rankas ir kojas, o galiausiai bėgioti su glaudėmis. Vasarą, kai vaikai ipranta vaikščioti lengvai apsirengę, galima ir vėsesniu oru leisti jiems būti su lengvesniais drabužiais. Tačiau kai kurios rūpestingos mamos tokiomis dienomis velka vaikams ir suknelę, ir pėdkelnes, ir kitokius šiltus priedus, nors vaikai ir labai protestuoja. Šioje ,,polemikoje” vis dėlto teisūs yra vaikai – užgrūdintai odai jau nereikia tokios apsaugos”
