Frezijos – žoliniai daugiamečiai vilkdalginių šeimos augalai

Gėlės

Nuo 1971 m. Sąjunginis susivienijimas „Eksport-chleb” iš Olandijos įveža naujų frezijų veislių. Jas tiria ir daugina Kijevo daržovių fabrikas.

Šiuo metu daug frezijų auginama Sočio kainų sodininkystės ir gėlininkystės institute ir kai kuriuose Kituose pietų ūkiuose. Perspektyvia kultūra ją laiko Ukrainos TSR.

Neturime žinių, ar frezijos buvo auginamos Lietuvoje prieš karą. Apie 1960 m. šiek tiek sėklinių frezijų augino Vilniaus apželdinimo trestas. Geras veisles čia pradėta auginti nuo 1972 m. Dabar agronomė M. Janutėnaitė augina gana daug ir gauna gerus rezultatus. Apie 1965 m. sėklinės frezijos pradėtos auginti Panerio tarybiniame ūkyje. Žiedų derliai gauti geri, bet dėl prastų sėklų žiedai buvo maži, blankių spalvų. Agr. J. Rugytė frezijas augindavo dėželėse. I dirvožemi, kuriame prieš tai būdavo auginami agurkai, pridėdavo daug kaulamilčių, nes pastebėjo, kad jie labai skatina frezijų augimą, didina žiedų skaičių. Veislinės frezijos iš gumbasvogūnių Panerio tarybiniame ūkyje buvo auginamos 1973-1976 metais.

Šiuo metu frezijos pradedamos auginti Kauno apželdinimo treste, Kaišiadorių sodininkystės tarybiniame ūkyje, Batniavos tarybiniame ūkyje (Kauno raj.) ir kitur.

Dabar frezijos kaip pramoninė kultūra mūsų respublikoje didelės reikšmės neturi, tačiau ši gėlė yra perspektyvi.

FREZIJŲ BIOLOGINES YPATYBES

Frezijos — žoliniai daugiamečiai vilkdalginių (Iri-daceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos (Kapo srities). Mūsų respublikoje lauke nežiemoja.

Kvapūs, varpelių formos žiedai po 3-14 susitelkę retą, vienapusį, varpišką žiedyną, kuris tam tikru kampu būna atsilenkęs į stiebą. Apyžiedis taisyklingas, iš 2 ratų, po 3 lapelius kiekviename. Prie pagrindo jis suaugęs vamzdelį. Žiedai su dviem pažiedėmis, kurios ryškesnės apatiniuose žieduose. Vaisius — tribriaunė dėžutė.

Stiebo apatinė dalis tiesi, nariuota, viršutinė šakota, gali būti net trečios eilės atsišakojimų. Lapai linijiškai kalavijiški, Išauga iš stiebo narelių ir pamatais ji apgaubia. Lapų būna nuo 5 iki 14.

Gumbasvogūnis — daugiametis. Tai sustorėjęs ryškiai nariuotas stiebo pagrindas, padengtas plonomis plėvelėmis buvusių lapų pamatais.

Pasodinti gumbasvogūniai pirmiausia pradeda leisti kuokštines šaknis. Jau augimo pradžioje centrinio ūglio pagrinde galima apčiuopti sustorėjimą — naujo gumbasvogūnio užuomazgą. Jis auga greit ir labai anksti išleidžia storą kontraktilinę šaknį, kurioje, kaip ir gumbasvogūnyje, kaupiasi maisto medžiagos. Vegetacijos pabaigoje jos pereina į naujus gumbasvogūnius.

Antžeminės dalies vegetacija prasideda nuo lapų augimo. Lapų skaičius priklauso nuo veislės savybių, temperatūros sąlygų gumbasvogūnių ramybės metu ir vegetacijos pradžioje. Mažiausiai lapų išauga, kai ramybės periodu 3-4 mėnesius gumbasvogūniai laikomi 28-31 °C temperatūroje, o augimo pradžioje šiltnamiuose būna 10-15°C. Tada išauga 5-7 lapai, o kai šiltnamių temperatūra aukšta, jų išauga iki 14. Dėl to gerokai pailgėja frezijų augimo laikotarpis, nes stiebas pradeda augti intensyviau tiktai išaugus lapams.

Frezijų žiedynai formuojasi apikaliniame augimo kūgelyje per pirmuosius du augimo mėnesius. Paprastai jau pirmąjį mėnesi susidaro centrinis žiedynas. Žiedyne pirmiausia užsimezga apatiniai žiedai. Stiebas pradeda šakotis, formuojantis žiedams. Šoninių žiedynų skaičius priklauso nuo veislės ir nuo aplinkos sąlygų šių dalių formavimosi metu. Nuo tinkamo temperatūros režimo ramybės periodu priklauso augalų auginimo trukmė, jų derlingumas ir tuo pačiu ekonominis rentabilumas.

Patiko? Pasidalink