Frezijų veislės labai produktyvios, atsparios grybinėms ligoms

1958 m. prie Olandijos dekoratyvinių augalų patikrinimo stoties (NAKS) įsteigtas frezijų skyrius. Firmos gumbasvogūnius gali pardavinėti tiktai tada, jeigu frezijų auginamus plotus yra aprobavęs šis skyrius. Aprobuojant šalinami visi virusais apkrėsti augalai. Šis skyrius patikrina visus frezijų plotus šalyje, tačiau praktika parodė, kad dalis įvežtų iš Olandijos gumbasvogūnių jau pirmais metais būna užsikrėtę. NAKS frezijų skyrius nuo 1968 m. augina virusais neužsikrėtusius frezijų gumbasvogūnius.

Pirmoji 1965 m. virusais neužsikrėtusius gumbasvogūnius, vadinamus SterEiite frezijomis, pradėjo auginti Van Staavereno firma. Ši firma 1969 m. kataloguose jau siūlė net 16 SterElite veislių. Šios firmos selekcionuojamos veislės labai produktyvios, ilgais, tvirtais ir tiesiais stiebais, atsparios grybinėms ligoms. lš tokiu paminėtina Rubina (1967) — oranžiškai raudonais žiedais, Arosa (1969) — ankstyva, šviesiai oranžiniais, ilgai išsilaikančiais žiedais, Luciana (1969) — violetiškai mėlyna, labai gerų prekinių savybių.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje selekciniai darbai, pradėti dar prieš karą, intensyviai tęsiami ir dabar. Augalininkystės ir dekoratyvinės sodininkystės institute Pilnicoje prie Drezdeno ir Erfurto dekoratyvinių augalų selekcijos stotyje išvesta K. M. Superfreesia rasės nauja frezijų linija — Rase Preisel, o 1968 m. naujos Enzett grupės veislės: Enzett Citrin, Enzett Bernstein, Enzett Almadin, Enzett Mmatit. Šioje šalyje dalgiausia kultivuojamos frezijos iš sėklų.

Italijoje išvystyta frezijų sėklininkystė. Nemažai šių augalų auginama Japonijoje. Frezijos labai populiarios Skandinavijos šalyse. Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje frezijos užima 81 ha šiltnamių, Danijoje — 29 ha. Lenkijos Liaudies Respublikoje ji laikoma viena iš populiariausių gėlių, nors gamybiniu atžvilgiu šiuo metu dar nelabai svarbi. Gana daug frezijų auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir čia jos dar ne pramoninės kultūros.

Anglijoje Guensey bandymų stotyje frezijos auginamos ir kaip antraeilė kultūra po pomidorų (45 ha) ir kaip monokultūra (11 ha). Visoje šalyje frezijos auginamos iš sėklų. Parigo ir Co firma yra pagrindinė sėklų augintoja. Ši firma per 1933-1962 m. yra užregistravusi 44 frezijų veisles. Joje dirbantis Giomanas (J. A. M. Geomans) yra pasaulinio garso frezijų selekcininkas.

Tarybų Sąjungoje pirmieji frezijas pradėjo auginti latviai. Jos pradėtos tirti 1965 m. Latvijos TSR MA Centriniame botanikos sode. Agronomė R. Zunde sukaupė didelę frezijų kolekciją (apie 40 veislių), ištyrė, kaip jas auginti įvairiu metų laiku. Ji paskelbė keletą straipsnių apie šios kultūros istoriją ir biologinio vystymosi ypatumus (1971, 1974). Iš šio botanikos sodo frezijos paplito po daugelį Pabaltijo gėlininkystės ūkių.

Patiko? Pasidalink