Erškėtinių (Rosaceae) šeimos, vienas gražiausių dekoratyvinių augalų, kuriuo buvo žavimasi jau žiloje senovėje. Kambaryje vazonuose geriausiai auga bengalinės rožės R. bengaliensis Pers., kilusios iš subtropinių Indijos ir Kinijos miškų. Jos žydi kiekvieną mėnesį per ištisus metus, yra nelepios, žiemą nepoilsiauja, kaip kitos rožės, ir nemeta lapų.
Išauga iki 40-50 centimetrų aukščio. Žiedai nedideli, kvapus, baltos, rožinės arba raudonos spalvos pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai. Vasarą bengalines rožes reikia dažnai ir gausiai laistyti bei purkšti, o žiemą – rečiau ir mažiau, nes perlietos žiemos metu jos meta lapus.
Mėgsta saulės šviesą ir tyrą orą. Veisiamos ūgiais, kurie gali būti pjaunami pavasarį ir vasarą. Bengalinės rožės persodinamos du kartus: pavasarį ir vasaros pabaigoje. Persodinant šaknų apipjaustyti nereikia. Žemių mišinys sudaromas iš 4 dalių molingos veleninės, 1 dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės žemės, 1 dalies smėlio ir nedidelio kiekio sutrintų paukščių išmatų.
Azalija (Azalea) – visad žaliuojantis krūmelis
Kad geriau ir gausiau žydėtų, bengalines rožes reikia genéti. Genima pavasarį ir rudenį trumpai, paliekant ant kiekvieno ūgio po 3-4 akutes. Geriausiai kambariuose auga šios bengalinės rožės: rožiniais žiedais Hermosa, ryškiai raudonais žiedais – Kramonzi ir baltais žiedais Ducher.
Be bengalinių rožių kambariuose galima auginti remontantines, arbatines, arbatines-hibridines, pernecianines ir poliantines. Tik šioms rožėms reikia didesnės priežiūros ir geresnių sąlygų.
Kambariuose augančias rožes dažniausiai puola žalieji amarai ir tripsas. Kovojama purkščiant jas 0,1-0,3 procento nikotino arba anabazino sulfatu ir 0,4 procento žaliojo (arba ūkiško) muilo tirpalu. Iš ligų pasitaiko rūdys ir miltligė. Šiuo atveju reikia rožes purkšti skalbiamosios sodos tirpalu (1 litrui vandens 4 gramai sodos) arba dulkinti sieros milteliais.
Kaip priartinti pavasarį? Kiekvienam prieinami laimės receptai
