Tokie augalai, kaip pomidorai, paprikos ir agurkai, kurie klesti šiltoje aplinkoje, yra labai jautrūs šalčiui ir gali būti pažeisti esant žemesnei nei -1 oC temperatūrai. Tačiau šalčio riziką galima veiksmingai sumažinti šiltnamyje. Remiantis ekspertų analize, nepaisant iš pažiūros ankstyvo pavasario, tai iš tikrųjų yra apgaulinga. Naktį temperatūra gali nukristi iki 3–5 oC, todėl augalų augimas sustoja pasiekus 10 oC. Vadinasi, sodinimas tokiomis sąlygomis duotų nepalankius rezultatus, o augalai būtų sustingę ir neišsivysčiusi. Todėl optimaliausias būdas – prieš sodinant šiuos šilumą mėgstančius augalus palaukti, kol dirva sušils ir palaikyti reikiamą temperatūrą.
Atlikite išsamią dirvožemio sudėties šiltnamyje analizę.
Daržovės klesti purioje, humusingoje dirvoje, kuri buvo tinkamai patręšta. Kai dirvožemis yra kompaktiškas ir sausas, iš šaknų netenka būtino oro, o tai trukdo augalų vystymuisi ir dėl to gaunamas prastas derlius. Norint optimizuoti augimo sąlygas, būtina reguliariai purenti dirvą. Be to, prieš sodinant sodinukus, ypač sunkiose dirvose, naudinga įterpti tinkamą substratą arba pakoreguoti dirvą. Idealiai tinka universalus substratas, kuris prisitaiko prie visų daigų augimo. Kitas tinkamas šiltnamio efektą sukeliančių dirvožemių variantas – gerai suiręs (ne šviežias) mėšlas, kuris praturtina dirvą organinėmis medžiagomis ir pagerina jos tekstūrą.
Agurkai teikia pirmenybę mėšlui, o pomidorai yra labiau jautrūs jo poveikiui. Deja, Lietuva susiduria su arklių mėšlo trūkumu, todėl raguotasis mėšlas yra perspektyviausia alternatyva. Paukščių mėšlas gali būti naudojamas kaip trąša, tačiau tam reikia brendimo metus ir idealiai tinka į dirvą įterpti rudenį. Taip pat tinka papildyti dirvą greitai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis arba organinėmis trąšomis tiems, kurie užsiima ekologiniu auginimu, nors ir pasirūpinus, kad dirva būtų tinkamai drėkinama ir sudrėkinta.
Tręšimą patariama atidėti, kol praeis dvi savaitės ir daigai pakankamai atsigaus. Vienas iš variantų – į laistymo vandenį įberti nedidelį kiekį mineralinių trąšų arba augalus galima laistyti atskiestu mėšlo raugo ir vandens tirpalu santykiu 1:10 mažiausiai penkias dienas.
Kokios veiklos galima imtis šiltnamyje vėlyvą pavasarį? Kruopštūs sodininkai savo šiltnamį paverčia nepriekaištingai sutvarkyta aplinka.
Koks yra geriausias augalų atrankos ir auginimo būdas?
Apimant pomidorus ir paprikas neauginus savo daigų, rekomenduojama rinktis ankstyvąsias veisles ir vengti vėlyvųjų. Taip yra dėl pirmųjų rugsėjo šalnų, kurios trukdo tinkamai stebėti vėlyvųjų veislių vaisių autentišką spalvą. Ankstesnių veislių pasirinkimas labiau tinka auginti Lietuvoje.
Jei neturite pakankamai vietos lauke ridikams ar salotoms auginti, vieną iš jų galite sėti šiltnamyje iki birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė teikiama vėsesnei temperatūrai, šias daržoves kartu su špinatais patartina sėti arčiau įėjimo į šiltnamį arba lango, kad būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas.
Pomidorus ir agurkus rekomenduojama auginti atskiruose šiltnamiuose, nes jie nesuderinami. Ir atvirkščiai, pomidorai ir paprikos klesti bendrame šiltnamyje, nes jų laistymo ir tręšimo poreikiai harmoningai dera. Be to, kartu su jais galima auginti ir baklažanus. Tačiau agurkams būtinos skirtingos sąlygos, pvz., didesnė oro cirkuliacija ir drėgmė, taip pat ankstesnis nokinimo laikotarpis. Nepaisant to, verta paminėti, kad daugelis individų neturi galimybių įkurti atskirų šiltnamių, todėl renkasi kartu auginti šiuos augalus viename šiltnamyje.
Norint užtikrinti gausų didelių pomidorų ir paprikų derlių, labai svarbu sodinant laikytis atitinkamų tarpų. Aukštas veisles reikia sodinti rečiau, o žemaūgius augalus galima sodinti tankiau.
Kokios veiklos šiltnamyje rekomenduojama imtis pavasario pabaigoje? Prieš sodinant sodinukus, būtina įsitikinti dirvožemio kokybės lygiu.
Trumpų veislių pomidorams ir paprikoms optimalus atstumas turėtų būti 25–30 cm, o aukštesnėms – 30–50 cm tarpas tarp augalų. Pomidorams 30–40 cm atstumas nuo kitų augalų laikomas patenkinamu. Jei pipirai auginami vazonuose, pakanka 20 cm atstumo. Šie rekomenduojami atstumai užtikrina, kad visi augalai gaus pakankamai saulės šviesos. Ir atvirkščiai, jei pasodinsite per arti vienas kito, augalai bus priversti augti iš dalies pavėsingose vietose, todėl gėlių auginimas bus ribotas.
Bazilikas pasirodo kaip optimali žolė, kurią galima auginti šiltnamyje, o jo daigai idealiai sodinami vėlyvą pavasarį iki vasaros pradžios. Serentų buvimas šioje aplinkoje daro teigiamą įtaką šiltnamiui, ypač naudingas pomidorams ir pipirams, nes apsaugo nuo amarų ir kitų ore plintančių kenkėjų. Atsižvelgiant į panašias naudingas savybes, patartina strategiškai įterpti keletą baziliko ir serentų sodinukų įvairiose šiltnamio dalyse. Įdomu tai, kad agurkai nėra linkę jungtis su šiais augalais, tačiau N. Maročkienės stebėjimai auginimo metu rodo, kad agurkai šią asociaciją atlaiko nepaprastai gerai. Be to, nors krapai kitur negali klestėti, nedidelis kiekis šiltnamio ribose yra nereikšmingas, nepaisant pomidorų nenoro su jais gyventi.
Augalams reikia dėmesingos priežiūros ir priežiūros.
Pomidorus, paprikas ir baklažanus rekomenduojama laistyti gausiai, tačiau retai. Esant aukštai temperatūrai, patartina užtikrinti, kad žemė būtų pakankamai drėgna iki 10 cm gylio, gausiai laistant, pakanka kartą per savaitę. Svarbu susilaikyti nuo kasdienio laistymo ir nepilti vandens tiesiai ant pomidorų, agurkų, baklažanų lapijos ir ypač ant vaisių pumpurų. Verčiau sutelkite dėmesį į dirvožemio laistymą. Be to, po kiekvieno laistymo naudinga atlaisvinti dirvą. Galiausiai, laistymo rutiną geriau atlikti pirmoje dienos pusėje.
Svarbu palaikyti optimalią temperatūrą šiltnamyje, vengiant didelio šalčio ar karščio. Kokios veiklos galima imtis šiltnamyje vėlyvą pavasarį?
Pašnekovo teigimu, norint apsaugoti šiltnamio augalus nuo ligų, labai svarbu teikti pirmenybę vėdinimo valdymui. Būtina palaikyti optimalų temperatūros lygį, kad būtų išvengta kenkėjų, ypač amarų, kurie klesti karštomis ir drėgnomis sąlygomis, dauginimasis. Be to, netinkama ventiliacija dažnai sukelia pėdų ligų atsiradimą.
Esant tokioms aplinkybėms, kai išorinė temperatūra pasiekia aukštą lygį, viršijančią 30 laipsnių Celsijaus, o šiltnamyje nėra skersvėjų, augalai patiria kliūtis savo apdulkinimo procesui, todėl nustoja vesti vaisius ir dėl to smarkiai sumažėja bendras derlius. Todėl augalams būtina užtikrinti optimalų vėdinimą iš kelių pusių, nes vėdinimo iš vienos krypties nepakanka.
