Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo ir, gydytojų nuomone, viena geriausių. Daugeli galvos skausmų, ypač migreną, sukelia galvos smegenų kraujagyslių išsiplėtimas, o kofeinas jas susiaurina, nors išplečia kitų kūno dalių kraujo indus. Tačiau reikia žinoti, kad kofeinas numalšina ne visus galvos skausmus.

Bėgo laikas. Farmacininkai išmoko gaminti įvairius preparatus su kofeinu. Medikai juos skyrė ligoniams, o kavos pupelės gydomosios savybės liko primirštos. Mes prie kavos įpratome kaip prie kasdienio gėrimo.

Kava — tonizuojantis gėrimas. Jos jaudinantis veikimas, kaip jau žinome, susijęs su kofeinu. Gerdami kavą, gauname labai nedidelę tonizuojančių vaistų dozę. Rytą išgertas puodelis kavos atgaivina, žmogus pasidaro žvalesnis, darbingesnis. Bandymais įrodyta, kad mašininkė, išgėrusi du puodukus kavos (160-240 mg kofeino), greičiau spausdina ir mažiau daro klaidų, pagreitėja transporto vairuotojų reakcija stabdant, tolimas šviesas ir kt. Tačiau kava visiškai nepadeda neblaiviems vairuotojams.

Kaip jau minėjome, kofeinas yra alkaloidas. Jo poveikis organizmui dvejopas: mažos dozės tonizuoja, didelės — slopina. Kad kava veiktų tonizuojamai, pakanka 0,1-0,2 g kofeino porcijai (farmakologai daugiau kaip 0,25 g kofeino laiko per didele doze). Toks kiekis yra viename dviejuose šaukšteliuose maltos natūralios kavos, užplikytuose stikline vandens. Medikai vienu kartu rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 0,3 mg kofeino. Kad išvengtume nepageidaujamų padarinių, šių rekomendacijų reikėtų laikytis. Amerikiečių psichiatro Dž.Rais nuomone, išgertuose vienas po kito trijuose keturiuose puodukuose kavos kofeino yra tiek, kad žmogus tampa irzlus, nervingas, gali pradėti drebėti, padažnėti širdies plakimas.

Labai jautri kofeino poveikiui centrinė nervų sistema (ypač galvos smegenų dalys, reguliuojančios psichikos funkcijas). Kofeinas galvos smegenų žievėje stimuliuoja dirginimo procesus, dėl to padidėja reakcija išorinius dirgiklius, aštriau suvokiama tikrovė. Prisiminkime, kaip tokią būseną aprašo Balzakas šio skyriaus epigrafe. Puodukas kavos padidina imlumą ir tuo pačiu padeda sukoncentruoti mąstymą.

Kofeino poveiki organizmui tyrinėjo ir rusų fiziologas I. Pavlovas. Jis savo darbuose nurodė, kad svarbu ne tik kofeino dozė, bet ir tam tikros žmogaus nervų sistemos reakcijos bruožai.

Žmogus užmiega užslopinus didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės ląsteles. Kofeinas ši procesą silpnina. Štai kodėl rytą kava greitai išvaiko miegą, o vėlai vakare išgertas puodukas kavos gali sukelti nemigą. Tačiau kanadietis daktaras R.B.Charas teigė, jog ne kartą stiprios kavos prieš miegą siūlė išgerti pagyvenusiems žinonėms kaip priemonę nuo nemigos. Nevisiškai aišku, kodėl kofeinas veikia raminamai, ir būna naudingas vaikams su liguistai padidėju¬siu aktyvumu…

Kava be kofeino kaip ir arbata — švelniai jaudinanti priemonė. Sukeltas susijaudinimas didėja pamažu ir yra labai pastovus. Kavos stimuliuojantis poveikis tęsiasi iki trijų valandų. Svarbu pažymėti, kad po kavos sujaudinimo nebūna slopinimo būsenos, kuri yra išgėrus alkoholinių gėrimų.

Patiko? Pasidalink

Visa Etiopijos kava — sausojo apdorojimo arabika

Tris ketvirčius kavos, tiekiamos pasaulinei rinkai, sudaro Afrikos kava robustos. Daugiausia robusta pagaminama Angoloje Ambrizo provincijoje. Kava neutrali, bet labai stipri ir naudojama mišiniams sudaryti. Angoloje taip pat gaminama kondo ir andulo rūšių arabika, labai gimininga braziliškai santos. Burundijoje kultivuojama drėgnojo apdorojimo arabika. Kava aukštos kokybės, gero stiprumo ir rūgštingumo, specifinio skonio. ‘Švelni, malonaus skonio kava iš¬auginama Kamerūno aukštikalnių šlaituose. Apie 30 % sudaro arabika, o likusi — robustos.

Arabiška kava pradėjo savo ilgą kelią iš Etiopijos provincijos Kaffa. Ir dabar ten išauginama daug kavos. Etiopijoje žymiausios rūšys yra charrar ir džima (taip vadinami miestai, kur kava gaminama). Charrar — aukštos klasės rūšis, dažnai naudojama mišiniams su mažiau vertingomis rūšimis sudaryti. Kava labai stipri, su ryškiai išreikštu vyno prieskoniu ir pikantiško kvapo. Yra dvi atmainos: šotberri ir longberri. Labiau vertinama pastaroji.

Visa Etiopijos kava — sausojo apdorojimo arabika. Džimma ir sidamo rūšys nepatrauklios — mažos aštrios kavos pupelės, bet jos gėrimui suteikia nepakartojamą, jaudrinančią puokštę. Abi rūšys maišomos su kolumbietiška ir javietiška kava. Etiopijos moka stail rūšis daugeliu savybių prilygsta pasaulyje pripažintai moka, bet jai trūksta subtilumo. Ši rūšis puikiai gali pakeisti moka ten, kur jos nėra. Blogesnės kokybės iš Etiopijos išvežama kava yra laukinių medžių, vadinama bendru pavadinimu „abisiniška kava“. Tarybų Sąjunga Etiopijoje daugiausia užperka charrar rūšies; tai sausojo apdorojimo ir rankinio rūšiavimo kava.

Katd’Ivuar rinkai tiekia tik robustą; Kenija — arabiką su švelniu truputį rūgštoku prieskoniu, primenančiu kolumbietišką. Europoje labai vertinama Kenijos kava. Drėgnojo apdorojimo arabika iš Ruandos pagal stiprumą, kvapą, rūgštingumą prilygsta geriausioms rūšims. Tanzanijoje Kilimandžaro šlaituose auginama piberi rūšies kava yra puikaus skonio, švelni, sodri, truputį rūgštoka. Zaire išauginama puikios rūšies arabika, tačiau mažais kiekiais. Daugiausia gaminama robustos. Gvinėjoje robustas auginama game, kisei, ineak rūšių. Apdorojama sausuoju būdu. Iš šių rūšių pagaminta kava esti stipri, bet skonis ir kvapas išreikšti silpnai. Tarybų Sąjunga iš Gvinėjos importuoja robustą.

Azijoje kava gaminama Jemene, Indijoje, Indonezijoje, Vietname. Specialistai ypač vertina JAR kavą. Ten auginama moka. Šį kava žymi tuo, kad apie ją paprastai galima tik išgirsti arba perskaityti. Moka — pirma kavos rūšis, apie kurią sužinojo europiečiai. Todėl XVII—XVIII a. kavą iš Vest Indijos vadino moka. Pažymėtina, kad JAR ir Haičio klimato sąlygos panašios ir kavamedžiai turėjo bendrus protėvius. Bėgo metai. Skirtingos dirvožemio ir klimato sąlygos padarė savo ir dabar šių rūšių sumaišyti neįmanoma.

Moka gaminama labai mažais kiekiais, todėl rinką praktiškai

nepatenka. Iš JAR išvežama nuostabi kava, vadinama chodeida. Tai mišinys geriausių Jemeno rūšių matari, cheimi, jaffėj, šarki ir kt. kava. Chodeidi yra labai geros kokybės, todėl nedideliais kiekiais naudojama mažiau vertingoms rūšims pagerinti.

JAR kava auginama kalnuotuose rajonuose 800-2000 m aukštyje.

Pasaulinėje rinkoje vertinama Kosta Rikos kava — plauta arabika

Patiko? Pasidalink

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli. Afrikos, Amerikos ir Azijos tropikuose auga visžaliai lipikinių šeimos medžiai ir krūmai. Šia šeimą sudaro apie 5 tūkst. rūšių, 50 iš jų — kavamedžiai, kurių vaisiai leidžia mums mėgautis skaniu ir kvapiu gėrimu.

Truputis statistikos: mūsų planetoje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mlrd. kavamedžių,- jų užimamas plotas sudaro 4,5 mln. ha. įsigilinkite šiuos skaičius ir įvertinkite milijonų žmonių milžinišką darbą, suteikiantį mums galimybę išgerti puoduką kavos

Dauguma kavamedžių plantacijose priklauso arabiškajai, arba arabikos, rūšiai.

Visi kavamedžiai, nepaisant jų įvairovės, turi panašių savybių. Juos galima būtų pavadinti dideliais krūmais arba neaukštais medžiais (4-5 m). Neprižiūrimas medis gali užaugti ir iki 9 m, bet jo derlius bus mažesnis. Todėl kultivuojami neaukšti medžiai, nes juos lengviau prižiūrėti ir surinkti derlių.

Lapai — tamsžaliai, mėsingi, blizgantys. Jie ant medžio išbūna nuo trejų iki penkerių metų. Lapų pažastyse slepiasi maloniai kvepiantys žiedai, primenantys baltus jazmino žiedus. Kavamedžių vaisiai esti raudoni arba juodai mėlyni, stambios vyšnios didumo. Atidarius vaisių, matomos dvi ragine luobele apsirengusios plokščiai išgaubtos sėklos, aptrauktos sidabrine luobele. Sėklos — taip vadinamos kavos pupelės — prisiglaudusios viena prie kitos plokščiaisiais šonais. Aplink jas yra daugiau ar mažiau valgomas apyvaisis. Pagal savo struktūrą kavos, vaisius yra kaulavaisis, o ne pupa, kaip kartais klaidingai vadinamas. Paprastai vaisius turi dvi sėklas. Bet atsitinka ir taip, kad viena iš sėklų lieka užuomazgos būvyje. Tokių vaisių dažniausiai randama šakų šonuose ir jie renkami atskirai „perlkavai“ ruošti. Ji ypač vertinama žinovų. Esmė ta, kad vaisius esti labiau apvalus, negu paprastai, ir namų sąlygomis gali būti vienodžiau apkepintas keptuvėje, po truputi ją judinant.

Kavamedžio ir atitinkamai vaisių rūšis priklauso, be abejo, nuo rūšies, klimato sąlygų, dirvos, dauginimo būdo. Geriausiai kavamedžiai veši purioje šilto klimato dirvoje, kai temperatūra pastovi ir iškrinta 3000 mm kritulių per metus. Žemės rutulyje tokios sąlygos būdingos ekvatorinei ir tropikų zonai.

Kavos plantacijų dirvoje turi būti kalio karbonato, azoto, fosforo oksido. Puikūs rezultatai gaunami vulkaninėse dirvose, o Brazilijoje — raudonojoje žemėje. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi.

Kavamedžiai labai jautrūs temperatūrai: vidutinė metinė turi būti apie 21°C ir svyruoti tarp 13-27°C. Aukštesnėje temperatūroje vaisiai greičiau noksta, bet kavos kokybė smarkiai blogėja. Iš kitos pusės, nuo šalčio kavamedžiai žūva. Neprigijo jie palyginti šiltame Floridos ir JAV klimate.

Esant žemesnei negu 8°C temperatūrai, kavamedžiai gali žūti. Todėl Europoje natūraliomis sąlygomis jų neaptinkama. Bergždžios pasirodė esančios pastangos išvesti ne taip jautrias šalčiui kavamedžių rūšis. TSRS kavamedžių galima matyti tik botanikos sodų oranžerijose.

Maisto pramonė gamina vis naujos rūšies kavos produkciją

Patiko? Pasidalink