Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli. Afrikos, Amerikos ir Azijos tropikuose auga visžaliai lipikinių šeimos medžiai ir krūmai. Šia šeimą sudaro apie 5 tūkst. rūšių, 50 iš jų — kavamedžiai, kurių vaisiai leidžia mums mėgautis skaniu ir kvapiu gėrimu.
Truputis statistikos: mūsų planetoje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mlrd. kavamedžių,- jų užimamas plotas sudaro 4,5 mln. ha. įsigilinkite šiuos skaičius ir įvertinkite milijonų žmonių milžinišką darbą, suteikiantį mums galimybę išgerti puoduką kavos
Dauguma kavamedžių plantacijose priklauso arabiškajai, arba arabikos, rūšiai.
Visi kavamedžiai, nepaisant jų įvairovės, turi panašių savybių. Juos galima būtų pavadinti dideliais krūmais arba neaukštais medžiais (4-5 m). Neprižiūrimas medis gali užaugti ir iki 9 m, bet jo derlius bus mažesnis. Todėl kultivuojami neaukšti medžiai, nes juos lengviau prižiūrėti ir surinkti derlių.
Lapai — tamsžaliai, mėsingi, blizgantys. Jie ant medžio išbūna nuo trejų iki penkerių metų. Lapų pažastyse slepiasi maloniai kvepiantys žiedai, primenantys baltus jazmino žiedus. Kavamedžių vaisiai esti raudoni arba juodai mėlyni, stambios vyšnios didumo. Atidarius vaisių, matomos dvi ragine luobele apsirengusios plokščiai išgaubtos sėklos, aptrauktos sidabrine luobele. Sėklos — taip vadinamos kavos pupelės — prisiglaudusios viena prie kitos plokščiaisiais šonais. Aplink jas yra daugiau ar mažiau valgomas apyvaisis. Pagal savo struktūrą kavos, vaisius yra kaulavaisis, o ne pupa, kaip kartais klaidingai vadinamas. Paprastai vaisius turi dvi sėklas. Bet atsitinka ir taip, kad viena iš sėklų lieka užuomazgos būvyje. Tokių vaisių dažniausiai randama šakų šonuose ir jie renkami atskirai „perlkavai” ruošti. Ji ypač vertinama žinovų. Esmė ta, kad vaisius esti labiau apvalus, negu paprastai, ir namų sąlygomis gali būti vienodžiau apkepintas keptuvėje, po truputi ją judinant.
Kavamedžio ir atitinkamai vaisių rūšis priklauso, be abejo, nuo rūšies, klimato sąlygų, dirvos, dauginimo būdo. Geriausiai kavamedžiai veši purioje šilto klimato dirvoje, kai temperatūra pastovi ir iškrinta 3000 mm kritulių per metus. Žemės rutulyje tokios sąlygos būdingos ekvatorinei ir tropikų zonai.
Kavos plantacijų dirvoje turi būti kalio karbonato, azoto, fosforo oksido. Puikūs rezultatai gaunami vulkaninėse dirvose, o Brazilijoje — raudonojoje žemėje. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi.
Kavamedžiai labai jautrūs temperatūrai: vidutinė metinė turi būti apie 21°C ir svyruoti tarp 13-27°C. Aukštesnėje temperatūroje vaisiai greičiau noksta, bet kavos kokybė smarkiai blogėja. Iš kitos pusės, nuo šalčio kavamedžiai žūva. Neprigijo jie palyginti šiltame Floridos ir JAV klimate.
Esant žemesnei negu 8°C temperatūrai, kavamedžiai gali žūti. Todėl Europoje natūraliomis sąlygomis jų neaptinkama. Bergždžios pasirodė esančios pastangos išvesti ne taip jautrias šalčiui kavamedžių rūšis. TSRS kavamedžių galima matyti tik botanikos sodų oranžerijose.
Maisto pramonė gamina vis naujos rūšies kavos produkciją