Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo ir, gydytojų nuomone, viena geriausių. Daugeli galvos skausmų, ypač migreną, sukelia galvos smegenų kraujagyslių išsiplėtimas, o kofeinas jas susiaurina, nors išplečia kitų kūno dalių kraujo indus. Tačiau reikia žinoti, kad kofeinas numalšina ne visus galvos skausmus.
Bėgo laikas. Farmacininkai išmoko gaminti įvairius preparatus su kofeinu. Medikai juos skyrė ligoniams, o kavos pupelės gydomosios savybės liko primirštos. Mes prie kavos įpratome kaip prie kasdienio gėrimo.
Kava — tonizuojantis gėrimas. Jos jaudinantis veikimas, kaip jau žinome, susijęs su kofeinu. Gerdami kavą, gauname labai nedidelę tonizuojančių vaistų dozę. Rytą išgertas puodelis kavos atgaivina, žmogus pasidaro žvalesnis, darbingesnis. Bandymais įrodyta, kad mašininkė, išgėrusi du puodukus kavos (160-240 mg kofeino), greičiau spausdina ir mažiau daro klaidų, pagreitėja transporto vairuotojų reakcija stabdant, tolimas šviesas ir kt. Tačiau kava visiškai nepadeda neblaiviems vairuotojams.
Kaip jau minėjome, kofeinas yra alkaloidas. Jo poveikis organizmui dvejopas: mažos dozės tonizuoja, didelės — slopina. Kad kava veiktų tonizuojamai, pakanka 0,1-0,2 g kofeino porcijai (farmakologai daugiau kaip 0,25 g kofeino laiko per didele doze). Toks kiekis yra viename dviejuose šaukšteliuose maltos natūralios kavos, užplikytuose stikline vandens. Medikai vienu kartu rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 0,3 mg kofeino. Kad išvengtume nepageidaujamų padarinių, šių rekomendacijų reikėtų laikytis. Amerikiečių psichiatro Dž.Rais nuomone, išgertuose vienas po kito trijuose keturiuose puodukuose kavos kofeino yra tiek, kad žmogus tampa irzlus, nervingas, gali pradėti drebėti, padažnėti širdies plakimas.
Labai jautri kofeino poveikiui centrinė nervų sistema (ypač galvos smegenų dalys, reguliuojančios psichikos funkcijas). Kofeinas galvos smegenų žievėje stimuliuoja dirginimo procesus, dėl to padidėja reakcija išorinius dirgiklius, aštriau suvokiama tikrovė. Prisiminkime, kaip tokią būseną aprašo Balzakas šio skyriaus epigrafe. Puodukas kavos padidina imlumą ir tuo pačiu padeda sukoncentruoti mąstymą.
Kofeino poveiki organizmui tyrinėjo ir rusų fiziologas I. Pavlovas. Jis savo darbuose nurodė, kad svarbu ne tik kofeino dozė, bet ir tam tikros žmogaus nervų sistemos reakcijos bruožai.
Žmogus užmiega užslopinus didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės ląsteles. Kofeinas ši procesą silpnina. Štai kodėl rytą kava greitai išvaiko miegą, o vėlai vakare išgertas puodukas kavos gali sukelti nemigą. Tačiau kanadietis daktaras R.B.Charas teigė, jog ne kartą stiprios kavos prieš miegą siūlė išgerti pagyvenusiems žinonėms kaip priemonę nuo nemigos. Nevisiškai aišku, kodėl kofeinas veikia raminamai, ir būna naudingas vaikams su liguistai padidėju¬siu aktyvumu…
Kava be kofeino kaip ir arbata — švelniai jaudinanti priemonė. Sukeltas susijaudinimas didėja pamažu ir yra labai pastovus. Kavos stimuliuojantis poveikis tęsiasi iki trijų valandų. Svarbu pažymėti, kad po kavos sujaudinimo nebūna slopinimo būsenos, kuri yra išgėrus alkoholinių gėrimų.
