Skimija (lot. Skimmia) – tai visžalis, kompaktiškas, lengvai formuojamas krūmas, vertinamas dėl blizgių tamsiai žalių lapų, smulkių kvapnių žiedų pavasarį ir ilgai išliekančių raudonų uogų. Skimijos labai mėgstamos kaip dekoratyviniai augalai, ypač žiemos kompozicijose, nes žaliuoja bei veda uogas vėlyvą rudenį ir net žiemą.
Skimijos auginimo ir priežiūros vadovas
1. Vieta ir šviesa
- Geriausiai auga pusiau pavėsyje, gali augti ir pavėsyje.
- Saulėkaitoje gali nudeginti lapus ar apdžiovinti augalą, tad karštos pietinės vietos – netinka.
2. Dirvožemis
- Mėgsta rūgštesnį, humusingą, purų, drėgną, bet neužmirkstantį dirvožemį (idealu – rododendrams skirtas substratas).
- Netinka kalkingi arba sunkūs, blogai drenuoti gruntai.
3. Laistymas
- Laistyti reikia reguliariai, bet neperlaistyti – dirva visada turi būti drėgna, bet ne šlapia.
- Per sausras laistykite dažniau, o žiemą rečiau.
4. Tręšimas
- Pavasarį ir vasarą patręškite rūgščiams augalams (pvz., rododendrų) skirtomis trąšomis.
- Venkite kalkingų trąšų!
5. Genėjimas
- Skimija genima retai, tik norint suformuoti ar pašalinti sausas, senas šakeles po žydėjimo.
6. Žydėjimas ir uogos
- Žydi pavasarį (balandį–geg užę), žiedai balti, rausvi, dažnai susitelkę į gražias kekes.
- Norint uogų, reikia bent dviejų skirtingų augalų – vyriško ir moteriško (skimijos dvinamės!). Tik moteriški augalai veda raudonas uogas po apdulkinimo.
7. Žiemojimas
- Skimijos žiemoja puikiai ir Lietuvoje, tačiau jauni augalai ar žiemą be sniego – gali apšalti, todėl pirmąsias žiemas rekomenduojama pridengti spygliuočių šakomis ar agroplėvele.
8. Ligos ir kenkėjai
- Skimija labai atspari ligoms ir kenkėjams.
- Kartais sensta lapai ar atsiranda dėmelių dėl šarminio vandens ar netinkamos dirvos.
Svarbiausia – pusiau pavėsis, rūgštus ir purus dirvožemis, saikingas laistymas ir bent dvi skirtingos skimijos, jei norite raudonų uogų. Skimijos – puiki pasirinkimas vazonams, žieminėms kompozicijoms, gėlynų pakraštėliams ar kaip žemi gyvatvorės augalai.
