Šilagėlė – viena ryškiausių mūsų pavasarinių gėlių, išsiskirianti būtent svyrančiais varpelio formos žiedais, švelniu plaukuotumu ir dekoratyvia, anksti pavasarį pasirodančia lapija.
Trumpas aprašymas
- Šeima: Vėdryniniai (Ranunculaceae)
- Lotyniškas pavadinimas: Pulsatilla vulgaris (arba kitos Pulsatilla rūšys)
- Paplitimas: Lietuvoje natūraliai reta, dažniau auginama soduose
- Aukštis: 15–30 cm
- Žiedai: Dideli, varpelio formos, svyrantys, dažniausiai violetiniai, rečiau balti ar rausvi, švelniai plaukuoti
- Žydėjimo laikas: Balandis–gegužė
- Lapai: Išlieka dekoratyvūs visą sezoną, giliai karpyti, plaukuoti
- Sėklos: Purios, plaukuotais „liemenėliais“
Augimas ir priežiūra
- Vieta: Saulėta, šilta, kiek sausoka – tinka alpinariumai, šlaitai, sausos pievos.
- Dirva: Lengva, priesmėlio ar neutrali, gerai drenuojama, nėra reikli maisto medžiagoms.
- Sodinimas: Anksti pavasarį arba rudenį, nes šakniastiebiai jautrūs persodinimui.
- Laistymas: Jauniems augalams – saikingai, suaugę ištveria sausras.
- Tręšimas: Paprastai netręšiama.
- Dauginimas: Sėklomis (šviežios sėklos rimtai dygsta!), o kero dalijimas problemiškas – pulsatilos blogai perneša persodinimą.
- Atsparumas: Labai žiemai atspari, nereikli, bet jautri užmirkimui ir pertręšimui.
- Apsauga: Nepersodinkite be reikalo – įsitvirtinusi šilagėlė nemėgsta trukdymo.
Biologinės ir kultūrinės savybės
- Dekoratyvi visą sezoną: ankstyvi žiedai, vėliau – purios sėklų galvutės, rausvos ar sidabrinės „barzdos“.
- Lietuvoje saugoma natūraliose pievose – neskinkite laukinėje gamtoje!
- Nuodinga: Visos augalo dalys truputį nuodingos (kaip ir daugelio vėdryninių šeimos augalų).
Šilagėlė (Pulsatilla) – vėdryninių šeimos daugiametė gėlė anksti pavasarį pražystanti dideliais, svyrančiais, gausiai plaukuotais violetiniais ar baltais žiedais, dažniausiai auginama saulėtose, sausose vietose, puikiai tinka alpinariumui, lengvai plinta sėklomis, bet sunkiai pakelia persodinimą. Labai dekoratyvi, bet iš natūralios gamtos nerenkama – auginama sode iš specialių daigynų.
