Prekių, paslaugų aprašymai.

Žalioji rūta yra daugiametis augalas. Jos stiebas – status, plikas ir šakotas. Lapai stori, pražanginiai, plunksniški, pilkšvai žali. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais žalsvai gelsvais žiedeliais, sukrautais skėtinėse šluotelėse. Rūta Lietuvoje savaime neauga, todėl auginama darželiuose, soduose, kapinėse, skveruose. Jos tėvynė – Pietų Europa. Vaistinei žaliavai skinama antžeminė augalo dalis butonizacijos fazėje arba žydėjimo pradžioje. Ji džiovinama […]

Balinis ajeras priklauso ajerinių (Araceae) šeimai. Mūsų respublikoje paplitęs augalas. Upių ir ežerų pakraščiais sudaro ištisus plotus. Tai daugiametis augalas; atgabentas į mūsų kraštą iš Azijos XIV šimtmetyje, puikiai aklimatizavosi, tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi vegetatyviniu būdu. Persai ir arabai paruoštus šviežius šakniastiebius vartoja valgiui. Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį, kurie […]

Gražiausios veislės: Amethyst užauga 80— 100 cm aukščio, liežuviški žiedai tamsiai violetiniai, vamzdiški geltoni, graižas 3 cm skersmens, žydi rugsėjo mėn. pabaigoje, 35 dienas; Dick Ballard — 70-90 cm aukščio, liežuviški žiedai rožiniai, vamzdiški geltoni, graižas 3 cm skersmens, žydi rugsėjo mėn. 30 dienų; Herbst Wunder — liežuviški žiedai balti, vamzdiški geltoni, graižas apie 2 […]

Gerai žinomo dekoratyvinio vaistinio augalo ryškiai oranžiniai graižai išsiskiria kitų gėlių fone. Medetka, arba nagatka, kaip vaistinis augalas vartojama labai seniai. Į mūsų eros amžiuje graikų gydytojas Dioskoridas medetkos antpilu gydė kepenų ligas, inkstų akmenligę, vartojo kaip vaistą, pašalinantį vidaus organų spazmus. Mūsų šalies liaudies medicinoje augalas žinomas nuo XII amžiaus. 1819 metais Haidelberge buvo […]

Paprastoji kraujažolė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis, gausiai paplitęs augalas. Kraujažolė žydi visą vasarą baltais, į skydiškas šluoteles sukrautais žiedais. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai. Vaistinei žaliavai (Herbą Millefolii, Herbą Achilleae albae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslinė medicina daugeliu eksperimentų patvirtino kraujažolės efektingas, […]

Trispalvė našlaitė priklauso našlaitinių (Violaceae) šeimai. Vienametis arba dvimetis, žolinis, nedidelis augalas. Auga pievose, dirbamose dirvose. Neaptinkamas Joniškio, Pasvalio, Biržų ir kituose šiaurės rajonuose. Vaistinei žaliavai (Herbą Violae tricoloris, Herbą Jaceae, Herbą Trinitatis) žolė renkama žydėjimo metu. Antrametės pradeda žydėti anksti pavasarį, gegužės pradžioje, o pirmametės — liepos, rugpiūčio, rugsėjo mėn. Žaliavoje randama flavoninės prigimties […]

Gervuogės augalais, kuriems priklauso gervuogės, avietės ir panašios rūšys, reikia šiek tiek rūpintis, kad jie derėtų ir duotų gausų derlių. Pateikiame keletą bendrų Gervuogės augalų priežiūros rekomendacijų: Vietos parinkimas: Pasirinkite vietą, kurioje saulės šviesa šviečia ne mažiau kaip šešias valandas per dieną. Gervuogės mėgsta gerai drenuotą, organinių medžiagų turinčią dirvą. Sodinimas: Gervuogės augalai paprastai sodinami […]

Ieva — iki 10 m aukščio medis arba krūmas su tankiu rutulišku vainiku. Balti, švelnūs, kvapūs žiedai susitelkę ilgomis kekėmis. Paplitusi TSRS europinės dalies miškų ir miškastepių zonose, Vidurinės Azijos upių pakrantėse, krūmų brūzgynuose, miškų trake, aikštelėse, pamiškėse. Gydymui vartojami ievos vaisiai, kurie prieš džiovinimą atskiriami nuo vaiskočių, džiovinami krosnyse arba džiovyklose 50-60° C temperatūroje. […]

Miškinė sidabražolė – tai daugiametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis – beveik horizontalus, storas, rausvai rudas, apaugęs plonomis šaknelėmis. Stiebai – keli, 15-35 cm aukščio, kylantieji arba statūs, plaukuoti. Viršutinė dalis šakota. Lapai pirštiški, plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, o stiebiniai – bekočiai, geltoni triskiaučiai. Žiedai vienanamiai. Vaisius -1,6-2 mm ilgio lukštavaisis. […]