Nomograminio tacheometro tikrinimą sudaro du etapai: prietaiso techninės būklės ir metrologinių parametrų patikrinimas (eksploataciniai ir metrologiniai tikrinimai).
Prietaiso techninė būklė tikrinama pagal teodolito tikrinimo ir reguliavimo programą. Ypač atidžiai reikia sureguliuoti vertikaliojo skritulio nulio vietos atskaitą. Tacheometre atskaita turi būti ne didesnė kaip 0,3. Ji keičiama kompensatoriaus reguliavimo varžteliu. Tikrinant taip pat reikia įsitikinti, ar horizontali redukcijos plokštuma. Esant žiūrono vizavimo ašiai horizontalioje padėtyje (limbe nustatyta NV atskaita), trys nomograminės kreivės turi sueiti į vieną tašką. Reguliuojama pasukant nomograminį skritulį reguliavimo sraigteliais pagal specialią metodiką.
Tacheometro metrologinių parametrų tyrimas — tai kampų, atstumų ir aukščių skirtumų matavimo tikslumų nustatymas. Ypač svarbūs paskutinieji du parametrai. Metrologinius parametrus reikia tirti gavus naują prietaisą, o eksploatuojant — kas dveji metai.
Norint rasti horizontalių atstumų matavimo vidutinę kvadratinę paklaidą, vietovėje parenkama linija, vadinama baze. Joje ženklinamos kelios 20—150 m ilgio atkarpos. Šių atkarpų ilgiai keletą kartų kruopščiai matuojami juosta arba rulete (1:3000 tikslumu) ir ne mažiau kaip šešis kartus tiriamuoju tacheometru. Vidutinė kvadratinė kiekvienos atkarpos matavimo tacheometru paklaida skaičiuojama.
Norint nustatyti aukščių skirtumų matavimo vidutinę kvadratinę paklaidą, vietovėje skirtinguose nomogramos aukščių kreivių diapazonuose ženklinami piketai (ne mažiau kaip po šešis), santykinės altitudės matuojamos nivelyru 3 mm tikslumu. Tacheometro stoties atžvilgiu piketai išdėstomi 20—150 m atstumais. Tiriamuoju tacheometru keletą kartų matuojami aukščių skirtumai tarp piketų. Aukščių skirtumų matavimo kiekviename atstumo intervale vidutinė kvadratinė paklaida.
Elektroninis tacheometras yra automatizuotas elektroninis optinis geodezinis prietaisas atstumams, horizontaliems ir vertikaliems kampams matuoti. Prietaiso kompleksą sudaro teodolitas, elektrooptinis (šviesos) toliamatis, mikroprocesorius su skaičiuokliu, duomenų registravimo įtaisas (kaupiklis) ir reflektoriai.
Registravimo įtaisas būna ne visada, dažnai numatoma tik galimybė jį prijungti kaip papildoma išorinį įtaisą.
Teodolitas tikslus, dažniausiai elektroninis su koduotais limbais. Limbų atskaitos patenka į šviesos indikatorius, į mikroprocesoriaus atmintį ir įrašomos registravimo įtaise. Esti elektroninių tacheometrų, kurių limbuose atskaičiuojama vizualiai mikroskopais arba mikrometrais.
Elektrooptinis toliamatis sujungtas su teodolitu. Toliamačiu galima išmatuoti iki 2—3 km atstumus. Pagal elektromagnetinių virpesių sklidimo greitį ore prietaiso mikroprocesorius apskaičiuoja matuojamąjį atstumą. Atstumų matavimo tikslumas didelis.
Atstumų matavimo rezultatai lieka mikroprocesoriaus atmintyje, įsižiebia indikatoriuje arba įrašomi į registravimo įtaisą (jeigu jis yra).
Mikroprocesorius valdo ir kontroliuoja matavimo procesą bei pagal programų bloke esančias darbines programas atlieka nesudėtingus skaičiavimo veiksmus. Matavimo vietoje galima apskaičiuoti horizontalius atstumus, taškų stačiakampes koordinates ir altitudes, išspręsti atvirkštinį geodezinį uždavinį, geodezinės sankirtas ir pan. Matavimo ir skaičiavimo modifikacija bei papildomi duomenys (stoties koordinatės ir altitudė, pradinis direkcinis kampas ir kt.) įvedami klaviatūra.
Registravimo įtaisas sudarytas iš magnetinių plokštelių. Jis pertatomas į prietaisą arba prijungiamas iš išorės. Į jį gali būti įrašomi matavimo ir skaičiavimo rezultatai bei kita (taškų numeriai ir kt.). Yra autonomiškai veikiančių registratorių elektroninių lauko žurnalų, į kuriuos matavimo įrašoma klaviatūra.
Specialiu kontrolės ir transliavimo įtaisu duomenys iš registravimo įtaiso išvedami į indikatorių, koreguojami ir papildomi, o paskui persiunčiami į elektroninę skaičiavimo mašiną, kad būtų galima dar skaičiuoti.
Elektroninių tacheometrų paskirtis labai įvairi. Jie naudojami poligonometrijoje, matuojant statybos tinklus, darant topografinę sužyminti lauką, sužymint statybas. Kad būtų galima sėkmingai naudotis šiais tacheometrais, reikia sudaryti specialia darbų atliekama technologiją. Šiuos tacheometrus galima lengvai įjungti į automatizuotas kartografavimo sistemas.
Kartografinis staliukas
Kartografinis staliukas pridedamas prie nomograminių tachcometrų ir Dahlta. Naudojantis juo, vietovės kontūrų planas braižomas tiesiog lauke. Plane paženklinami ir reljefo nuotraukos piketai su jų altitudėmis. Matant vietovę, išvengiama plano sudarymo klaidų.
Kartografinį staliuką sudaro prie tacheometro pritvirtintas rėmas, apvali pasukama planšetė ir kreipiančioji. Staliuko planšete mechanine pavara sujungta su tacheometro altitude. Sukant tacheometrą, diskas su planšete pasisuka tokiu pat kampu, tik į priešingą pusę. Taip pritvirtintas prie planšetės brėžinys lieka orientuotas vietovėje. Ant kreipiančiosios pritvirtinta vežimėlis su masteline liniuote, lupa ir smeigtuku taškams fiksuoti plane. Mastelinės liniuotės skalės galima keisti. Taškai fiksuojami dūriais. Specialia įvore tacheometras pakeliamas virš staliuko su atsvaru.
Vietovės planas braižomas ant apvalių permatomų plastiko lakštų iš atskirų stočių. Stočių plano duomenys paskui perkeliami į bendrą suvestinį planą.
