Migdolų medžio biologija

Įdomybės

Migdolmedžiai, moksliškai vadinami Prunus dulcis, priklauso rožinių (Rosaceae) šeimai. Tai lapuočiai medžiai, kurie gali siekti iki 10 m aukščio ir turėti platėjančią lają. Medžio lapiją sudaro pailgi, lancetiški lapai, kurių kraštai dantyti. Ankstyvą pavasarį, prieš pasirodant lapams, pasirodo gražūs žiedai. Šie žiedai su švelniais rožiniais arba baltais žiedlapiais traukia bites ir kitus apdulkintojus.

Kai žiedai apdulkinami, iš jų išsivysto vaisiai, vadinami kaulavaisiais. Migdolų kaulavaisiai yra ovalo formos, juos dengia kietas išorinis lukštas. Korpuso viduje yra vertingas migdolo riešutas, uždarytas kietame sumedėjusiame apvalkale. Kiekvienas migdolmedis gali duoti skirtingą derlių, kuris priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, veislė ir auginimo sąlygos.

Migdolmedžiai žavi ne tik savo gražia išvaizda, bet ir sudėtinga biologija. Šie medžiai turi unikalų dauginimosi būdą, priklausantį nuo apdulkintojų, pavyzdžiui, bičių, pagalbos. Švelnūs migdolų žiedlapiai vilioja bites ryškiomis spalvomis ir saldžiu kvapu. Bitės, rinkdamos nektarą iš žiedų, netyčia perneša žiedadulkes iš vieno žiedo į kitą ir taip sudaro sąlygas apvaisinimui. Šis procesas yra labai svarbus migdolų kaulavaisiams, iš kurių galiausiai išauga brangūs migdolų riešutai, išsivystyti.

Be to, migdolų medžiai yra prisitaikę augti įvairiose klimato sąlygose, todėl jie yra universali ir atspari rūšis. Jie toleruoja įvairias temperatūras – nuo karštų ir sausų regionų iki vėsesnių, vidutinio klimato zonų. Šis gebėjimas prisitaikyti prisidėjo prie to, kad migdolmedžiai plačiai paplito įvairiose pasaulio dalyse.

Įvairios migdolų veislės

Yra keletas migdolų medžių veislių, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis ir skonio savybėmis. Rinkdamiesi veislę atsižvelkite į tokius veiksnius kaip tinkamumas klimatui, atsparumas ligoms ir riešutų dydis. Populiariausios migdolų medžių veislės:

Nonpareil: Nonpareil migdolai, žinomi dėl savo saldaus ir švelnaus skonio, yra labiausiai paplitusi veislė Kalifornijoje. Ji išaugina vidutinio dydžio riešutus su lygiu, plonu kevalu.

Carmel: Karmelio migdolai yra šiek tiek didesni ir turi storą, kietą kevalą. Jie pasižymi stipriu, sodriu skoniu ir dažnai naudojami skrudinimui.

Misija: Misionierių migdolai yra stipraus, šiek tiek kartaus skonio. Jie yra mažesni ir turi raukšlėtą kevalą.

Kiekviena migdolų medžių veislė pasižymi unikaliu skoniu, todėl migdolų entuziastai gali ištirti įvairius skonius. Daugelis mėgsta Nonpareil migdolus, pasižyminčius saldžiomis ir švelniomis natomis. Dėl glotnaus, plono lukšto jį lengva išskobti ir mėgautis viduje esančiais riešutais. Kita vertus, Carmel migdolai pasižymi stipresniu ir sodresniu skoniu, todėl juos renkasi mėgstantys drąsesnį skonį. Galiausiai „Mission” migdolai yra šiek tiek kartoko skonio, kuris kulinariniams kūriniams suteikia gilumo.

Renkantis migdolų veislę svarbu atsižvelgti ne tik į skonį, bet ir į tai, ar ji tinka konkrečioms auginimo sąlygoms. Skirtingos veislės gali būti skirtingai atsparios ligoms, todėl kai kurios jų yra atsparesnės tam tikro klimato sąlygomis. Be to, priimant sprendimą gali būti svarbus ir riešutų dydis, nes didesni riešutai gali būti tinkamesni tam tikroms kulinarinėms reikmėms.

Apskritai, migdolų veislių įvairovė yra tokia, kad kiekvienas ras sau tinkamą, nesvarbu, ar mėgstate saldų, švelnų, ar drąsų, tvirtą skonį. Skirtingų veislių tyrinėjimas gali tapti žavinga kelione į migdolų pasaulį, leidžiančia atrasti savo mėgstamiausią ir įvertinti kiekvienos veislės niuansus.

Pasiruošimas sodinimui

Tinkamos vietos pasirinkimas

Migdolmedžiai gerai auga šilto Viduržemio jūros klimato šalyse, kur juos gali apšviesti saulė. Pasirinkite vietą su gerai drenuojamu dirvožemiu ir tinkama oro cirkuliacija, kad išvengtumėte tokių problemų kaip šaknų puvinys ar grybelinės ligos. Venkite sodinti žemose vietose, kuriose gali kilti šalnos ar užmirkti.

Atsižvelkite į subrendusio migdolų medžio dydį ir numatykite reikiamus atstumus. Šiems medeliams reikia vietos augti ir skleistis, todėl tarp medelių turi būti bent 15-20 m atstumas. Taip bus užtikrintas tinkamas saulės šviesos skverbimasis ir oro srautas.

Dirvožemio reikalavimai migdolmedžiams

Migdolmedžiai mėgsta gilų, gerai drenuojamą dirvožemį, kurio pH yra nuo 6,0 iki 7,5, nuo silpnai rūgštaus iki neutralaus. Atlikite dirvožemio tyrimą, kad įvertintumėte maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio pH. Jei reikia, dirvožemio struktūrą ir derlingumą pagerinsite organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu arba gerai supuvusiu mėšlu. Venkite pernelyg smėlingų ar smarkiai molingų dirvožemių.

Sodinimo procesas

Kada sodinti migdolų medžius

Migdolmedžiai paprastai sodinami žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai dirva yra tinkama darbui ir praeina šalnų pavojus. Taip medžiai prieš prasidedant vegetacijos sezonui spėja suformuoti šaknų sistemą. Svarbu užtikrinti, kad ankstyvaisiais medelių augimo etapais būtų pakankamai vandens laistymui.

Sodinimo žingsnis po žingsnio vadovas

1. Iškaskite pakankamai plačią ir gilią duobę, kad joje tilptų migdolų medžio šaknų sistema. Duobė turėtų būti maždaug dvigubai didesnė už šaknų gniužulą. 2. Išimkite medelį iš konteinerio, atsargiai atlaisvinkite susipainiojusias šaknis ir pastatykite jį į duobės vidurį. Įsitikinkite, kad medelis yra tame pačiame gylyje, kuriame buvo pasodintas anksčiau.3. Duobę užpilkite iškasto dirvožemio ir organinių medžiagų mišiniu, švelniai sutvirtindami jį aplink šaknis.4. Aplink medelį suformuokite apvalų baseiną, kad būtų galima surinkti laistymo vandenį.5. Kruopščiai palaistykite naujai pasodintą medelį, kad dirvožemis susigulėtų ir neliktų oro kišenių.6. Aplink medelio pagrindą užberkite organinio mulčio sluoksnį, kad išsaugotumėte drėgmę ir slopintumėte piktžolių augimą.

Migdolų medžių priežiūra

Laistymo ir tręšimo būdai

Tinkamas laistymas ir tręšimas yra labai svarbūs migdolų medžių sveikatai ir produktyvumui. Jaunus medelius reikia laistyti reguliariai ir giliai, kad būtų skatinamas gilus šaknų vystymasis. Medeliams bręstant, mažinkite laistymo dažnumą, bet didinkite laistymo kiekį, kad jis prasiskverbtų giliau į dirvą.

Migdolų medžius tręškite kasmet žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš pat pumpurų lūžį. Tręškite subalansuotomis trąšomis, skirtomis vaismedžiams. Laikykitės gamintojo nurodymų, kad pagal medžių amžių ir dydį būtų nustatyta tinkama trąšų dozė. Mulčiavimas aplink medį organinėmis medžiagomis taip pat gali suteikti papildomų maistinių medžiagų, nes jos suyra.

Migdolų medžių genėjimas ir treniravimas

Genėjimas padeda formuoti medį, pašalinti negyvą ar ligotą medieną ir pagerinti oro cirkuliaciją lajoje. Kasmet genėkite medžius ramybės periodu, paprastai žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Daugiausia dėmesio skirkite susikertančioms ar besitrinančioms šakoms, taip pat iš medžio pagrindo išaugančioms atžaloms pašalinti.

Jaunų migdolų medelių treniravimas yra labai svarbus, norint išvystyti tvirtą karkasą. Naudokite tinkamas grotelių sistemas arba pririškite medelius, kad jie augtų. Nukirpkite šonines šakas, kad skatintumėte atvirą centro formą, leidžiančią saulės šviesai tolygiai skverbtis į vidų.

Migdolų medžių apsauga

Įprasti kenkėjai ir ligos

Migdolų medžiai gali susidurti su įvairiais kenkėjais ir ligomis, kurios gali smarkiai paveikti jų sveikatą ir produktyvumą. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys kenkėjai yra amarai, erkės ir kandys. Migdolų medžius taip pat gali paveikti tokios ligos kaip grybelinės infekcijos, bakterinis vėžys ir persikų lapų susisukimas.

Prevencinės priemonės ir gydymas

Prevencinių priemonių taikymas gali padėti sumažinti kenkėjų ir ligų riziką. Reguliariai apžiūrėkite medžius, ar nėra užkrėtimo ar infekcijos požymių. Nedelsdami genėkite ir šalinkite pažeistas šakas, kad jos neplistų toliau. Stebėkite vabzdžių populiaciją ir prireikus naudokite tinkamas organines ar chemines priemones, vadovaudamiesi ekspertų ar vietos žemės ūkio konsultavimo tarnybų pateiktais nurodymais.

Be to, rūpinkitės medžių sveikata, tinkamai maitindami, laistydami ir užtikrindami gerą oro srautą. Mulčiavimas aplink medžio pagrindą taip pat gali padėti išvengti piktžolių konkurencijos ir pagerinti dirvožemio drėgmės sulaikymą.

Laikydamiesi šių išsamių migdolų auginimo rekomendacijų, būsite pakeliui į sveikų ir produktyvių migdolų medžių auginimą. Nesvarbu, ar esate aistringas sodininkas, ar tiesiog mėgaujatės savo derliaus nuėmimu, migdolų auginimas gali būti naudinga patirtis. Pradėkite jau šiandien ir netrukus galėsite mėgautis savo darbo vaisiais tiesiai nuo medžio!

Patiko? Pasidalink