Prieš gilindamiesi į krienų auginimo detales, pradėkime nuo trumpos apžvalgos. Krienai, moksliškai vadinami Armoracia rusticana, yra daugiametis augalas, priklausantis Brassicaceae šeimai. Krienai auginami nuo seno ir yra kilę iš Rytų Europos.
Krienai yra žavus augalas, kuris jau šimtmečius žavi žmones. Dėl savo stipraus ir aštraus skonio jis tapo daugelio pasaulio virtuvių pagrindiniu patiekalu. Tačiau krienai yra ne tik prieskonis – jie turi turtingą istoriją ir daugybę sveikatai naudingų savybių.
Krienų auginimo istorija
Krienai šimtmečius buvo naudojami tiek kulinariniais, tiek medicininiais tikslais. Jis buvo auginamas senovės Egipte ir Graikijoje, o jo vartojimas paplito visoje Europoje ir už jos ribų. Viduramžiais krienai buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių ir tikėta, kad jie turi įvairių gydomųjų savybių.
Renesanso laikais krienai išpopuliarėjo kaip pagardas ir buvo naudojami įvairių patiekalų skoniui pagerinti. Krienai tapo turto ir rafinuotumo simboliu, dažnai patiekiami per prabangius banketus ir puotas. Krienų paklausa augo, todėl jie buvo pradėti auginti platesniu mastu.
Šiais laikais krienai daugiausia auginami kulinariniais tikslais. Stiprus, aštrus krienų skonis patiekalams ir padažams suteikia nepakartojamą prieskonį. Tiek virėjai, tiek namų šefai vertina jo gebėjimą pagerinti įvairių receptų skonį. Dabar, kai apžvelgėme istorines aplinkybes, pasinerkime į krienų naudą sveikatai.
Krienų nauda sveikatai
Krienai yra ne tik aromatingas patiekalų priedas, bet ir labai naudingi sveikatai. Krienuose gausu vitaminų C ir B6, taip pat tokių mineralų kaip kalis ir manganas. Šios maistingosios medžiagos prisideda prie bendros savijautos ir palaiko įvairias organizmo funkcijas.
Tyrimai rodo, kad krienai gali pasižymėti antimikrobinėmis savybėmis, padedančiomis kovoti su kenksmingomis bakterijomis ir virusais. Juose taip pat yra antioksidantų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo oksidacinio streso ir mažinti organizmo uždegimą.
Be to, krienuose yra gliukozinolatų, kurie yra natūralūs junginiai, susiję su priešvėžinėmis savybėmis. Šie junginiai lemia aštrų krienų aromatą ir skonį. Taigi krienai ne tik skaniai pagardina patiekalus, bet ir gali būti naudingi sveikatai.
Tradicinėje medicinoje krienai taip pat naudojami dėl galimų diuretinių ir virškinimo savybių. Manoma, kad jie padeda virškinti, skatina apetitą ir detoksikaciją.
Galimybės įtraukti krienus į savo mitybą yra neribotos. Nuo klasikinio krienų padažo iki krienais pagardintų kokteilių – yra daugybė būdų mėgautis šiuo universaliu ingredientu.
Nesvarbu, ar mėgstate drąsų krienų skonį, ar domitės jų nauda sveikatai, krienai yra įdomus augalas, kuris nusipelno vietos jūsų kulinariniame repertuare. Todėl kitą kartą, kai griebsitės krienų stiklainio, pasidomėkite šios kuklios šaknies istorija ir sudėtingumu.
Pasiruošimas krienų sodinimui
Tinkamos vietos parinkimas
Norint sėkmingai auginti krienus, labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Krienai gerai auga gerai drenuotoje dirvoje ir mėgsta saulę. Ieškokite tokios sodo vietos, į kurią kasdien patenka bent šešios valandos tiesioginių saulės spindulių.
Taip pat svarbu atsižvelgti į krienų poreikį erdvei. Šie augalai gali užaugti gana dideli, todėl įsitikinkite, kad turite pakankamai vietos jiems skleistis. Venkite sodinti krienus šalia kitų kultūrų ar augalų, kuriuos gali užgožti jų intensyvus augimas.
Reikalavimai dirvožemiui
Krienai mėgsta šiek tiek rūgščią arba neutralią dirvą, kurios pH svyruoja nuo 6,0 iki 7,5. Prieš sodindami ištirkite dirvožemio pH lygį ir atlikite reikiamus pakeitimus, kad užtikrintumėte optimalias auginimo sąlygas. Dirvos struktūrą ir derlingumą gali pagerinti organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, įterpimas.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad dirvožemis būtų gerai nusausintas. Krienų augalai nepakenčia užliejimo vandeniu ir, jei dirva nuolat būna šlapia, jie linkę į šaknų puvinį.
Geriausių krienų veislių pasirinkimas
Galima rinktis iš kelių krienų veislių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu skoniu. Kai kurios populiarios veislės: Maliner Kren, Big Top ir Bohemia. Rinkdamiesi geriausią veislę savo sodui, atsižvelkite į savo skonio pageidavimus ir numatomą krienų naudojimą.
Krienus galima dauginti iš vainiklapių arba šaknų auginių. Vainikėliai – tai mažos šaknies dalys su pumpurais, o šaknų auginiai – didesnės šaknies dalys. Abu būdai gali būti sėkmingi, todėl pasirinkite jums tinkamiausią.
Sodinimo procesas
Kada sodinti krienus
Krienus galima sodinti pavasarį arba rudenį, priklausomai nuo vietovės ir klimato. Vėsesniuose regionuose rekomenduojama sodinti pavasarį, kad augalai spėtų įsitvirtinti prieš žiemą. Šiltesniuose regionuose geriau sodinti rudenį, kad būtų galima pasinaudoti vėsesne temperatūra.
Svarbu pažymėti, kad krienai yra daugiamečiai augalai, t. y. jie atželia metai iš metų. Būtinai atitinkamai suplanuokite ir parinkite vietą, kurioje augalai galėtų netrukdomai augti.
Kaip tinkamai sodinti krienus
Sodindami krienus iškaskite maždaug 8 cm gylio griovį. Į tranšėją įdėkite vainikėlius arba šaknų auginius maždaug 18 colių atstumu vienas nuo kito. Pumpurai arba nupjauti galai turi būti nukreipti į viršų.
Užpilkite tranšėją žemėmis, kad vainikėliai arba šaknų auginiai būtų padengti maždaug 2 cm dirvožemio sluoksniu. Naujai pasodintus krienus kruopščiai palaistykite, kad dirva susigulėtų ir būtų skatinamas šaknų vystymasis.
Krienų augalų priežiūra
Krienų laistymas ir maitinimas
Kad krienai gerai augtų, jiems reikia nuolatinės drėgmės. Laistykite juos reguliariai, ypač sausringais laikotarpiais, kad dirvožemis būtų tolygiai drėgnas. Būkite atsargūs, kad neperlaistytumėte, nes per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvinį.
Kad krienai augtų optimaliai, taip pat svarbu juos tręšti. Tręškite subalansuotomis trąšomis, pavyzdžiui, 10-10-10 arba 14-14-14-14, pagal pakuotės instrukcijas. Nepamirškite tręšti per daug, nes dėl to gali pernelyg išaugti lapai ir sumažėti šaknų vystymasis.
Kova su kenkėjais ir ligomis
Kaip ir visi augalai, krienai yra jautrūs kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai yra amarai, blusos ir vikšrai. Reguliariai apžiūrėkite augalus, ar nėra užkrėtimo požymių, ir imkitės atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, naudokite insekticidinį muilą arba sodinkite kartu su kenkėjus atbaidančiomis žolelėmis.
Kalbant apie ligas, krienai gali būti linkę sirgti grybelinėmis infekcijomis, tokiomis kaip pūkinė miltligė ir pūslinė. Kad sumažintumėte šių ligų riziką, venkite perteklinio laistymo ir užtikrinkite tinkamą oro cirkuliaciją aplink augalus. Jei reikia, naudokite fungicidus pagal etiketėje pateiktus nurodymus.
Krienų derliaus nuėmimas ir laikymas
Kada ir kaip skinti krienus
Krienų šaknis paprastai galima skinti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, priklausomai nuo pasodinimo laiko. Ieškokite subrendusių maždaug 10-12 cm ilgio ir 1 cm storio šaknų. Atsargiai iškaskite aplink šaknis, išpurenkite dirvą, kad būtų lengviau nuimti derlių.
Norėdami nuimti krienų derlių, nupjaukite virš žemės esančius lapus ir stiebus, palikdami apie centimetrą stiebo, pritvirtinto prie šaknies. Kruopščiai nuplaukite šaknis, kad pašalintumėte visus nešvarumus. Prieš naudodami ar laikydami, aštriu peiliu nulupkite išorinį šaknies sluoksnį.
Tinkami krienų laikymo būdai
Šviežiai nuskintus krienus šaldytuve galima laikyti kelias savaites. Norėdami pailginti krienų galiojimo laiką, galite juos konservuoti sutarkuodami ir sumaišydami su actu arba citrinos sultimis. Šį mišinį sandariai uždarytame stiklainyje šaldytuve galima laikyti kelis mėnesius.
Kitas ilgalaikio laikymo būdas – šaldymas. Sutarkuokite krienų šaknis ir sudėkite jas į sandarų indą arba šaldymo maišelį. Laikykite juos šaldiklyje iki šešių mėnesių, vienu metu išimdami tik tiek, kiek reikia.
Dabar, kai turite visą reikiamą informaciją, metas pasiraitoti rankoves ir pradėti auginti krienus. Tinkamai prižiūrimi ir prižiūrimi, netrukus galėsite mėgautis aštriu šio nuostabaus augalo skoniu ir nauda sveikatai. Sėkmingos daržininkystės!
