KODĖL ŽMONĖS, ESANTIEJI KITAME PUSRUTULYJE, NENUKRINTA ŽEMYN?
Atrodytų, klausimas teisingas: kaip atsitinka, kad žmonės, vaikščiojantieji Pietų pusrutulyje, nekrinta žemyn— apačion? Bet kur Žemėje yra apačia?
Žodžiai „apačia” ir „viršus” yra kilę tais laikais, kai manyta, jog Žemė plokščia ir savo pakraščiais atsiremia į dangų.
Net pirmieji jūrininkai, kuriems teko perplaukti pusiaują, labai bijojo, kad už pusiaujo laivai nenukristų nuo Žemės „apačion”. Tada žmonės dar nesuprato, kad Žemė traukia į save visus daiktus, vadinasi, ir žmogaus kūną, visur beveik vienoda jėga.
Bet jau XV amžiuje iš Kolumbo, Vasko da Gamos ir Magelano kelionių žmonės galutinai įsitikino, kad Žemė yra rutulys, o keliautojai, atvykę iš Šiaurės pusrutulio Pietų pusrutulį, įsitikino, kad dėl to jiems nieko nenutiko.
Žmonėms, esantiems Žemėje, „apačia” visuomet yra jos centras, nes visame Žemės rutulyje kūnai krinta jos centro kryptimi. 0 „viršus” Žemės rutulyje visur yra priešinga kryptis.
