Ką daryti, jeigu vaikas ir užmigdamas, ir miegodamas verkia? Dažniausiai reikia tuoj pat reaguoti į tą verksmą – gal tai kokios negerovės signalas (gal kūdikis negaluoja; nepatogi jo poza; pilvelyje susikaupė dujų). Jeigu jūs absoliučiai tikri, kad vaikas sveikas. sočiai pavalgęs, guli lovelėje patogiai, tai pamėginkite palūkuriuoti veikiausiai kūdikis tuoj pats nurims. Jaudrūs vaikai, ypač pirmuosius tris mėnesius (o kartais ir ilgiau), dažnai po truputį paverkia užmigdami ir nekietai miegodami. Bet jeigu kūdikis nenurimsta ir verkia rimtai”, pasistenkite jį nuraminti švelniai pakalbėkite, paverskite ant šono, pagaliau paimkite ant rankų.
Ar žadinti vaiką valgyti? Aišku. pirmą mènesį, kai dar miegas ir nemiegojimo laikas nelabai skiriasi, žadinti kartais tenka nori nenori. Bet ir tada žiūrėkite, kaip naujagimis miega – ar nerizikuojate nutraukti kietojo miego. Pažadintas mažiukas aikštijasi ir, pradėjęs žįsti, greitai vėl užmiega, nesuvalgęs reikiamos normos: motina vél stengiasi ji prižadinti, ir maitinimas užtrunka labai ilgai. O jeigu miega nekietai, tai jau vystomas kūdikis visai pabunda, aktyviai valgo, jo nuotaika žvali.
Bet ką daryti, jeigu miego ir nemiegojimo kaita jau nusistovėjo, bet kudikis nuolat pramiega maitinimo laiką? Tai kartais budinga kai kurieins mažiesiems ligi 6 mėnesių, kai jie dieną kietai ir ilgai – po 2,5 valandos miega. O jeigu dar turėsime galvoje, kad jie ir aktyviai 1,5 valandos nemiega, tai dažniau kaip kas 4 valandas jų maitinti neišeina. Vadinasi, reikia atsižvelgti i individualius ju miego ir nemiegojimo poreikius ir pakeisti maitinimų skaičių bei tarpus tarp jų; čia, žinoma, reikia žiūréti, kad visas maisto kiekis nesumažėtų, taip pat pasitarti su gydytoju dėl raciono.
Kodėl kai kurie vaikai prastai miega? Dažniausia priežastis – nepakankamas aktyvumas per nemiegojimo laiką. Galbūt vaikui maža įspūdžių. per mažai jis juda, ir todėl palyginti mažai jam reikia ilsėtis. Kai kurių vaikų nervų sistema ypač jautri, ir jie reaguoja net į silp-niausią dirgiklį. Tokie vaikai neramiai miega ir tokiomis sąlygomis, kurios kitiems visiškai tinkamos.
Neramiai miega, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, vaikai, turintys vadinamąją gimdymo traumą. Tada reikia kreiptis į gydytoją. Paprastai jau apie trečią mėnesį vaikai pasidaro ramesni. Galbūt kūdikis pirmaisiais mėnesiais buvo labai heramus ir užmigdavo tik ant rankų. Stai dabar jis ir nenori miegoti lovelėje. Čia jums reikės būti labai kantriai ir ištvermingai, kad ipratintumėt ji prie to. Juo anksčiau suaugusieji imsis taisyti tą aplaidumą, juo sparčiau ir lengviau jiems tai seksis.
Žinoma, sunkiai užmigti ir neramiai miegoti kūdikis gali ir dėl kitų priežasčių ir jūs, būdami labai įžvalgus, jas išsiaiškinkite. Visada reikia taip susitvarkyti, kad kūdikis miegotų gerai, per anksti nepereiti prie režimo. pagal kurį jis miegotų mažiau kartų per dieną negu jo amžiaus kūdikiui reikia. Jeigu vieną kurį kartą jis neužmigo šiandien ir net kitas artimiausias dienas, vis tiek reikia ji migdyti laikantis režimo, ir po kelių dienų tai pasiteisins, kūdikis vėl, kaip sakoma, prisitaikys prie režimo.
O jeigu suaugusieji leisis vaiko įveikiami ir liausis jį migdyti, jis atpras miegoti nustatytu laiku. Per trumpai miegodamas, vaikas gali tapti nervingas, pervargti, o tada sutriks visos paros miegas. Neverta viltis, kad natūralus kūdikio maisto poreikis automatiškai išspręs visas maitinimo problemas. Atvirkščiai, visiems žinoma, kad kaip tik vaiko maitinimas tėvams kartais teikia didžiausių rūpesčių. Paprastai keblumų atsiranda tada, kai jau pirmosiomis dienomis kūdikis netinkamai reaguoja į valgymą.
Apie režimo svarbą jau rašyta jeigu jo laikomasi, galite būti tikri, kad siūlote mažajam valgyti tuo momentu, kai jis išalkęs, išsimiegojęs ir ramus. Dar svarbu paties vaiko aktyvumas; jis turi įprasti gauti“ sau maisto, atitinkamai stengtis. Antraip, atsiradus mažiausiems sunku-mams (jei pieną iš motinos krūties žįsti nelengva; iš šaukšto tenka kai ką pačiam imti; reikia kramtyti), valgymas neteiks kūdikiui jokio malonumo. Pagaliau ir čia, kaip ir visur kur, svarbu maitinančiųjų pastovi, rami nuotaika jokios prievartos, gąsdinimo, jokių pažadų.
Ir, žinoma, visa tai prasminga tik tada, kai griežtai laikomasi gydytojo patarimų dėl maisto sudėties, nuosekliai pradedama duoti naujos rūšies maisto. Del motinos pieno naudingumo. Visi puikiai žino, kad geriausia kūdikį maitinti motinos pienu, nes čia esama visko, ko kūdikiui reikia ir maisto medžiagų, ir vitaminų, ir ypatingų imunių kūnelių, saugančių jį nuo daugelio ligų. Motinos pienas absoliučiai sterilus, šviežias, jo temperatūra kaip tik tokia, kokios reikia. Vaikai, gaunantys pakankamai motinos pieno, geriau auga, rečiau ir lengviau serga.
Bet dar svarbu ir tai, kad motinos maitinamas kūdikis turi žįsti krūtį. O pats žindimas lengvina virškinimą. Ir paskutinis dalykas, tik, žinoma, ne pagal reikšmę, kai vaikas guli prie motinos krūtinės, tarp jo ir motinos pamažu savaime užsimezga glaudūs ryšiai – o tai be galo svarbu visam tolesniam mažojo vystymuisi!
Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais padaugėjo motinų, kurios pieno turi nepakankamai arba visai neturi. Prisiminkime, kad pieno kiekybė ir kokybė labai pareina nuo maitinančios motinos gyvenimo būdo – nuo jos mitybos, miego, poilsio. Valgyti motina gali visa, išskyrus tai, kas kenkia jos skrandžiui, taip pat išskyrus aštrius ir pikantiškus patiekalus. Maistas turi būti kuo įvairesnis. Gerti reikia daugiau, bet su saiku, bent jau ne daugiau negu norisi.
Jei motina neišsimiega, žala dvejopa sumažėja pieno, pablogėja bendra savijauta, o tai tuoj pat atsiliepia kūdikiui. Miego laikas, kurį ji praleidžia maitindama, turi būti kompensuojamas dienos miegu. Kuo ilgiau būkite tyrame ore, saulėje! Pravartu ir truputį pasikaitinti saulėje nuo to padaugėja pieno.
Naudinga, kaip ir visada, daug laiko skirti fizinei kultūrai ir sportui tik reikia žinoti, kad aktyviai judant netenkama skysčių, todėl sportuodamos daugiau gerkite. Būkite atsargios su vaistais! Būtina pasitarti su gydytoju, jeigu reikia sistemingai vartoti bet kuriuos vaistus. Absoliučiai reikia atsisakyti cigarečių ir svaigalų.
Pieno kiekis priklauso štai dar nuo ko: jeigu pieno liaukos ištuštinamos sistemingai ir visiškai, pienas gaminasi. O jeigu vaikas žinda silpnai (o motina likusio pieno nenutraukia), pieno palengva mažėja. Kodėl gi jis silpnai žinda? Nereikia manyti, kad čia viskas priklauso nuo kūdikio bendros būklės, nuo motinos pieno daugumo. Žinoma, ir tai svarbu, bet dar svarbiau, kaip jis ipratintas žįsti. Čia griežtai reikia laikytis kelių paprastų taisyklių, Per vieną maitinimą duodama tik viena krūtis.
Negalima duoti kūdikiui antros krūties, jei pirmoje dar yra pieno. Bet, aišku. jeigu penkių mėnesių vaikui jau neužtenka vienos krūties pieno. jam reikia duoti ir antrą. Nemaitinkite per ilgai: 20 minučių – optimalus laikas. Žinokite, kad žindimas – kūdikiui sunkus darbas, ir jis pavargsta. Po 20 minučių jis. tiesiog nepajėgia žįsti krūties, kurioje liko maža pieno. Nedidelių pertraukų, kurias kūdikis gali daryti, nepalaikykite ženklu, kad jis jau privalgė ir užmigo (net jeigu jis ir užsimerkė). Bet jeigu pertrauka labai ilga. palieskite ranka mažojo skruostelį ir pasistenkite sužadinti jo aktyvumą.
Kūdikio dėmesio negalima blaškyti geriausia, kad visi nustotų šnekėtis, nevaikščiotų po kambarį, netrukdytų žindančios motinos kalbomis. Kūdikis turi justi motinos ramybę, jausti, kad ji niekur neskuba, nesinervina. Jis turi patogiai gulėti. Ką ir kiek turi valgyti kūdikis? Motinos pieno dienos norma priklauso nuo vaiko amžiaus ir individualių savybių.
