Naujagimio oda, kurioje esama daug organizmui reikalingų vitaminų ir hormonų, pasidaro rausva, minkštutė, švelnutė. Deja, greitai ji sausėja, pleiskanoja, šunta, joje atsiranda žaizdelių – odą reikia kuo rupestingiausiai prižiūrėti! Kaip žinia, oda atlieka įvairias funkcijas: naujagimių odos apsauginė ir šalinimo funkcija ne tokia svarbi kaip suaugusiųjų. Labai svarbus odos vaidmuo organizmui prisitaikant prie temperatūros poveikio. Juk jos paviršiaus plotas, palyginti su naujagimio kūno mase, didelis, todél aplinkos temperatura naujagimio kūno temperatūrai daro didelę įtaką. Kai temperatūra žema, vaikai greitai atšąla, o kai aukšta peršyla.
Bet šilumos gaminimo ir jos atidavimo pusiausvyra (o tai laiduoja pastovią kūno temperatūrą) pareina ir nuo termoreguliavimo mechanizinų brandumo, o naujagimių jie dar nėra kaip reikiant subrendę. Vaiko šilumos gaminimo mechanizmai formuojasi į pirmo mėnesio pabaigą, o šilumos atidavimo reguliavimo mechanizmai trečią ketvirtą mėnesį. Organizmo gyvybinė veikla būtų neįmanoma, jeigu įvairūs organai ir sistemos dirbtų kas sau, jei nebūtų jų dermės ir sąveikos, jeigu jie nesudarytų harmoningos visumos. O visa tai sujungia nervų sistema.
Apie nervų sistemos ypatumus pirmaisiais gyvenimo metais jau rašėme. Tik pridursime, kad didžiulę reikšmę normaliai gyvybinei veiklai turi vegetacinė nervų sistema: ji tiesiogiai reguliuoja vidaus organų veiklą. Vegetacinę nervų sistemą sudaro du skyriai simpatinis ir parasimpatinis. Jų impulsai vidaus organus veikia dvejopai. Pavyzdžiui, simpatinės nervų sistemos impulsai skatina kokio nors organo veiklą, o parasimpatinės – slopina.
Kad kūdikis augtų sveikas… Mažieji labai jautrūs įvairiausiems nei-giamiems veiksniams. Nelabai išlavintas termoreguliavimas, ir vaikas gali greitai peršalti arba peršilti. Nepakankamai išsivystęs išorinis odos sluoksnis (galstotas), ir dėl prastos priežiūros oda iššunta, parausta. Maži vaikai linkę sirgti kvėpavimo ir virškinamųjų organų ligomis. Nuo susikaupusių dujų, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kūdikiams skauda pilvelį…
Negaluojančio vaiko pablogėja apetitas. jis pasidaro suglebęs, irzlus niekuo nesidomi. Nusilpę vaikai dažnai mažiau sveria ir esti žemesni, nelabai tobulų judesių, greitai nuvargsta. Jų emocijos veikiai blanksta, kartais jie nesidomi žaidimais, bendras jų elgesys esti blausus. Prasta sveikata gali trukdyti vaikui vystytis.
Tėvai žino: kad vaikas augtų sveikas. pirmiausia reikia ji gerai prižiūrėti — griežtai laikytis visų dienos režimo higieninių reikalavimų, taisyklingai mažąjį maitinti, stengtis, kad jis ramiai miegotų ir nemiegodamas būtų aktyvus. Reikia stiprinti vaiko organizmą – pasitelkti grudinimo (oro ir vandens) procedūras, būti Pavyzdinis pratimų kompleksas 1,5-3 mėn. vaikams
Iki 3 mėnesių amžiaus vaikams būdingas padidėjęs raumenų, lenkiančių rankas ir kojas. tonusas ir išryškėja kai kurie įgimti refleksai, todėl rekomenduojamas masažas glostymas; tai padeda raumenims atsipalaiduoti.
Pavyzdinis pratimų kompleksas 3-4 mėn. Vaikams šio amžiaus vaikams išnyksta rankas lenkiančių raumenų padidėjęs įtempimas, atsiranda lenkiančių ir ištiesiančių raumenų pusiausvyra. Dabar galima pradėti pasyvius rankų pratimus.
Pasyvius pratimus vaikas daro, gerokai padedamas suaugusiojo, bet jie organizmui taip pat labai naudingi. Pamažu jie pakeičiami aktyviais, bet atliekamais suaugusiajam padedant, o vėliau visiškai aktyviais pratimais.
Vyresni kaip 3 mėnesių vaikai ne tik glostomi; dar jie masažuojami ir kitaip: trinami ir maigomi.
Pavyzdinis pratimų kompleksas 4-6 mėn. Vaikams Sulaukus 4-5 mėnesių, atsiranda kojas lenkiančių ir tiesiančių raumenų pusiausvyra, vaikas ima daryti naujus laisvus judesius. Maždaug 4 mėnesių vaikams, kai sustiprėja jų kaklo raumenys, išryškėja kai kurie laikysenos refleksai: persisvėrusio prilaikomo liemens išlenkimas ir sulenkimas. Nuo 4 mėnesių pradedami nesudėtingi aktyvūs ir pasyvūs liemens ir galūnių raumenų pratimai.
Tyrame ore; masažuoti ir mankštinti. Masažas viena pasyviosios mankštos rūšių. jis praplečia kraujagysles ir limfagysles ir pagerina kraujo bei limfos cirkuliaciją. sužadina, prakaito bei riebalinių liauki veiklą, masažuojant nusitrina viršutiniai odos – epidermio sluoksniai. Oda pasidaro stangri ir elastinga, atsparesné mechaniniams, temperatūros ir kitiems aplinkos poveikiams.
Masažas stiprina vai ko atramos judėjimo sistemą, kelia raumenų sistemos tonusą, didina raumenų elastingumą ir susitraukimo galią, raiščių elastingumą ir judrumą. Masažą ir mankštą galima pradėti nuo 1,5-2 mėnesių (daryti kasdien, nemiegojimo laiku, praėjus 30-40 minučių po valgio arba 20-30 minučių prieš valgį jei vaikas ramus, žvalus).
Masažuojama ir mankštinama gerai iš vėdintoje patalpoje, kai oro temperatūra +20+22°, o vasarą lauke pavėsyje, užuovėjoje, kai temperatūra ne žemesné kaip +22°. Vaikas paguldomas ant stalo, uždengto stora antklode, nedidele klijuote ir vystyklu; suaugusiojo rankos turi būti švarios ir sausos. Per pirmuosius masažus, kol kūdikis tik pratinamas, jo nereikia visai nurengti. Po 3-4 dienų vaikas masažuojamas nuogas ir kartu gauna oro vonią.
Masažas ir mankštos pratimai daromi atsargiai, švelniai, nevartojant jėgos ir iš lėto, nes žindomo kūdikio oda, raumenys, raiščiai, kaulų sistema labai gležna. Masažuojant nepatartina naudoti talko arba vazelino, nes tai užteršia vaiko odos poras. Masažuodami stenkitės palaikyti džiugią, smagią mažojo nuotaiką, šnekinkite ji.
Ir, žinoma, reikia saugoti vaiką nuo peršalimo bei infekcinių ligų: laiku skiepyti, neleisti bendrauti su sergančiais vaikais, vengti skersvėjų, rengti mažiuką atsižvelgiant į oro temperatūrą, oro sąlygas. Bet jeigu visa tai tėvai žino net ir labai gerai, jeigu jie puikiai įsivaizduoja, kaip visa tai daroma, jiems kartais vis tiek atsiranda netikėtų keblumų. Mat mūsų ketinimai kartais gali nesutapti su vaiko norais.
Net ir visai maži vaikai ne visada sutinka, kad su jais būtų daroma tai, ko. suaugusiųjų nuomone, reikia. Jau vos gimęs vaikas, kaip jūs prisimenate, sugeba skirti maisto skonį, junta skausmą ir labai greitai pradeda įsiminti tai, kas jam Kaip įmanydamas mažasis priešinasi mums, protestuoja, kai neatsargiai elgiamasi su juo, demonstruoja savaji aš”, valgo tik jam patinkamą maistą nemalonu.
Sakysim. suaugusieji mažajam nori sumaitinti daržovių košę, o šis, jų apmaudui, išspjauna tą labai rūpestingai paruoš tą patiekalą. Jei ir toliau suaugusieji neranda su mažuoju bendros kalbos, maitinimas darosi tikra kankynė ir vieniems, ir kitiems. O kartais miegoti paguldytas mažiukas niekaip neužmiega. Jis gali iš visų jėgų priešintis maudomas arba paniškai bijoti naktinio puodelio.
Vadinasi, jo menkutė patirtis jau yra užregistravusi tam tikrų jį nugąsdinusių nemalonumų. Galbūt vaikas kartą buvo išmaudytas per šiltam vandeny, arba jam į akis pateko muilo, arba jis užspringo vonelės vandeniu. Nors dabar ir nekarštas vanduo, nors viskas daroma labai atsargiai, jis verkia ir priešinasi. Jeigu kūdikis buvo maitinamas per prievartą, jis aikštijasi, nevalgo, nors ir alkanas.
Todėl labai svarbu nuo pirmųjų dienų stengtis, kad mažasis būtų palankus priežiūrai. Suaugusieji turi stengtis, kad vaikas noriai maudytųsi, su apetitu valgytų, džiaugtųsi rengiamas į lauką… Tik tada didžiulės pastangos, kurių reikalauja mažojo priežiūra, duos laukiamų rezultatų. Ir viso to reikia ne tik jo sveikatai – tai tiesioginis auklėjimo laidas. Tik taip elgiantis išvengiama aikštijimosi, neklausymo, susiklosto pastovūs, ramūs vaiko ir suaugusiųjų savitarpio santykiai, sustiprėja mažojo prieraišumas ir pasitikėjimas artimaisiais, įsiviešpatauja žvali nuotaika.
Kaip to pasiekti? Receptų visiems gyvenimo atvejams duoti neįmanoma. Bet esama išmėgintų, pasiteisinusių teiginių. Negalima bendraujant su vaiku imtis prievartos. Verčiau praleisti maitinimą, atsisakyti kurio nors ketinimo arba pala kuriuoti, kol mažojo nuotaika pasikeis.
