Erika (Erica) – plačiai Europoje ir Lietuvoje auginamas dekoratyvinis puskrūmis. Tai ne tik gėlė, bet ir natūrali pievų, miškų dalis daugelyje Europos šalių, ypač vertinama dėl neįprastai ankstyvo arba vėlyvo žydėjimo ir neįprastai ilgai išsilaikančių spalvų.
Pagrindinė informacija apie Eriką
- Lotyniškas pavadinimas: Erica (kita artima rūšis – viržis/vėlėna, lot. Calluna)
- Augalas: puskrūmis, iki 20–60 cm (priklauso nuo rūšies).
- Lapai: smulkūs, adatėliais, visžaliai.
- Žiedai: smulkūs, varpelio formos, balti, rožiniai, violetiniai, kartais raudoni ar gelsvi, labai gausūs.
- Žydėjimas: priklausomai nuo rūšies – pavasarį, vasarą arba rudenį, žiemoja žali/rožiniai.
Erikos ir viržiai – skirtumas
- Erika (Erica): dažniausiai žydi žiemą/pavasarį („žieminė erika“ – Erica carnea), rečiau – vasarą.
- Viržis (Calluna vulgaris): žydi rugpjūtį–rugsėjį.
Auginimas ir priežiūra
Vieta
- Mėgsta saulėtą, apšviestą vietą, bet pakenčia ir dalinį pavėsį.
- Tinka gėlynams, kapinėms, kalninėms, alpinariumams.
Dirva
- Itin svarbu! Rūgšti (pH 4–5,5), puri, labai laidžia drėgmei, geriausiai – durpinga ar spygliuočių paklotė.
- Netinka kalkinga ar molinga žemė – greitai sunyksta, pagelsta.
Sodinimas
- Geriausia sodinti pavasarį ar rudenį, paruošiant specialų rūgštų substratą (sumaišyk su durpėmis, spygliuočių kraiku, smėliu).
- Jei kapinėse ar neidealioje žemėje – sodinama su dideliu žemės grumstu, mulčiuojama.
- Sodinant – nelaidyk per giliai, šaknys neturi būti giliau nei augo vazonėlyje.
Laistymas
- Pageidautina reguliariai, ypač po pasodinimo ir sausromis, tačiau nemėgsta užmirkimo.
- Vanduo turi būti minkštas (lietaus ar distiliuotas).
Tręšimas
- Pavasarį galima patręšti rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšomis (rododendrams, azalijoms).
Genėjimas
- Po žydėjimo patrumpinti nužydėjusias „šakeles“, kad krūmas būtų tankus, neištoštėtų vidus.
Žiemos laikymas
- Erika labai atspari šalčiui, bet sausose, be sniego žiemose, gali apšalti – verta pamulčiuoti spygliuočių kraiku ar uždengti.
- Jei auginama vazone – per žiemą laikyti vėsiai, gali reikėti pridengti nuo šalčių.
Ligos, kenkėjai
- Dažniausiai nukenčia nuo perlaistymo (šaknų puvinys), netinkamos žemės (pagelsta, džiūsta), rečiau puola amarai.
- Kartais susidaro pelėsis ar miltligė – saugoti nuo drėgmės pertekliaus.
Naudojimas
- Erika puošia gėlynus, kalnelius, kapavietes, kompozicijas su viržiais, spygliuočių dekoracija; puikiai tinka ir alpinariumams, žemaodžių krūmyno pakraščiui.
Erika – ilgai žydinti, visžalė, rūgščią žemę mėgstanti puskrūmė. Ideali rudeniniams ar pavasariniams spalviniams akcentams. Prižiūrėk rūgštų substratą, apgenėk po žydėjimo ir laistyk reguliariai!
