Egzistuoja daugybė dekoratyvinių sausmedžių rūšių veislių

Įdomybės

Sausmedžio uogos turi giliai mėlyną atspalvį, puoštą blizgiu vaško blizgesiu. Jie pasižymi blyškiu interjeru, gausu sėklų ir įvairių formų. Šios 1,5–3 centimetrų ilgio uogos labai panašios į mėlynes.

Egzistuoja daugybė dekoratyvinių sausmedžių rūšių veislių, auginamų pirmiausia dėl jų estetinio patrauklumo, o ne dėl jų valgomumo. Istoriškai Lietuvoje sausmedis dažniausiai buvo auginamas kaip dekoratyvinis augalas, nes jo raudonos uogos yra nevalgomos.

Sausmedžių augalų gentis apima beveik 200 skirtingų rūšių. Sausmedis natūraliai klesti šalto klimato zonoje Šiaurės pusrutulyje, apimantis tokius regionus kaip JAV, Kanada, Skandinavija, Japonija, Kinija, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Rusija.

Lietuvoje plačiai paplitusios sodo veislės susideda iš kruopščiai atrinktų mėlynių ir valgomojo sausmedžio klonų ar hibridų. Verta paminėti, kad dauguma valgomųjų sausmedžių veislių yra kilę iš Rusijos. Šie vaiskrūmiai sodams suteikia ne tik estetinio patrauklumo, bet ir anksti sunoksta valgomas mėlynes. Valgomosios sausmedžio uogos yra labai vertinamos dėl gausaus biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip pektinai, antocianinai, karotenoidai, kiekio, taip pat būtinų makro ir mikroelementų, tokių kaip magnis, kalis, jodas ir kalcis. Šios uogos pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis ir vartojamos šviežios arba naudojamos gaminant vynus, sultis, sirupus, uogienes ir natūralius raudonus valgomuosius dažus, skirtus maisto pramonei.

Valgomasis sausmedis, pasižymintis dvejopomis estetinio patrauklumo ir praktiškumo savybėmis, yra puikus pasirinkimas. Blizganti veislė ypač naudinga, kai naudojama kaip gyvatvorė.

Dėl savo botaninio paveldo šie augalai pasižymi išskirtiniu ankstyvo dygimo bruožu, todėl jie yra puikus uogų derlius, subręstantis mūsų auginamuose sklypuose. Pažymėtina, kad balandžio mėnesį žydintys sausmedžiai pritraukia gausybę darbščių bičių ir kamanių. Pažymėtina, kad valgomieji sausmedžių krūmai žiemos metu demonstruoja išskirtinį atsparumą, be baimės ištveria net ir didžiausias pavasario šalnas.

Valgomieji sausmedžiai mėgsta vidutiniškai sunkią, drėgną dirvą ir puikiai prisitaiko prie įvairių dirvožemio sąlygų. Nors saulėta aplinka duoda gausesnį derlių, šie augalai gali klestėti ir daliniame pavėsyje.

Patartina žinoti apie sausmedžio kryžminį apdulkinimą, todėl reikia sodinti kelis augalus, priklausančius bent dviem skirtingoms veislėms. Verta atkreipti dėmesį į „Morena“, „Amfora“ ir „Duet“ veisles.

Valgomųjų sausmedžių krūmų aukštis ir plotis gali siekti nuo 1 iki 2 metrų, priklausomai nuo konkrečios veislės ir jų auginimo. Šie krūmai pradeda duoti vaisių jau trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, o derlingas derlius paprastai būna nuo 5 iki 7 metų. Šiame etape iš kiekvieno krūmo galima prisirinkti maždaug 2–2,5 kg uogų. Sausmedžio uogos pasižymi sodriu, tamsiai mėlynu atspalviu, puoštu vaško danga, turi šviesų minkštimą. Jie pasižymi daugiasėkle sudėtimi, įvairiomis formomis, siekia 1,5–3 cm ilgio, primena mėlynes. Pažymėtina, kad plečiantis jų matmenims šių krūmų produktyvumas linkęs didėti.

Valgomasis sausmedis yra harmoningas estetinio patrauklumo ir praktiškumo derinys, o dekoratyvinis sausmedis daugiausia auginamas dekoratyviniais tikslais.

Būtina reguliariai atlikti sanitarinį genėjimą, kuris apima nulūžusių ir nereikalingų šakų, kurios įsiskverbia į aplinkinius žalumynus, pašalinimą. Krūmams laipsniškai tankėjant, reikia periodiškai genėti. Konkrečiai, ši priežiūra turėtų būti atliekama, kai krūmai sulaukia mažiausiai 7 metų amžiaus. Sumažėjus senesnių šakų produktyvumui, patartina arba apkarpyti, arba dviem trečdaliais sumažinti jų ilgį. Įgyvendinant tokią genėjimo praktiką, skatinamas pailgų, į krūmą panašių ūglių augimas. Šis metodas yra vienintelė priemonė, kuria galima efektyviai atjauninti krūmus, nes sausmedis neturi galimybės iš savo šaknų išauginti naujų ūglių.

Sausmedžio uogų vartojimas ne tik turi priešuždegiminių savybių, bet ir padeda pagerinti širdies ir kraujagyslių bei kepenų veiklą.

Patiko? Pasidalink