Daržinis poras – dvimetė vertinga maistinė ir prieskoninė daržovė. Pirmaisiais metais susiformuoja 15-20 lancetiškų ar linijiškų lapų, kurių makštys formuoja stiebą. Lapai būna žali arba žalsvai mėlyni, stambūs, 3-6 cm pločio ir 40-60 cm ilgio. Stiebas sudaro cilindriškos formos ropelę. Vertingiausia yra baltoji poro dalis. Antraisiais metais išauga žiedynas ir susiformuoja sėklos. Žiedai – balkšvi, ryškiai purpuriniai, žalsvi. Sėklos – juodos, raukšlėtos.
Porai nuimami vėlai rudenį, nes jie atsparūs šalčiams. Porų gimtinė – Viduržemio jūros pakrančių rytinė dalis. Porai maistui ir prieskoniams buvo vartojami Mažojoje Azijoje, Egipte, Graikijoje. Į Europą juos atvežė romėnai. Dabar jie auginami Šiaurės Amerikoje.
Maistui vartojami žali lancetiški lapai ir ropelės.
Poruose gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, ypač mineralinių (5 mg % natrio, 225-254 mg% kalio, 10 mg% magnio, 87 mg% kalcio, 1 mg% geležies, 58 mg% fosforo), 90 mg% vandens, 1,8 mg% baltymų, 3,8 mg% angliavandenių, eterinių aliejų (0,5 mg% riebalinio aliejaus), vitaminų (0,7 mg % provitamino A, 0,1 mg% B₁, 0,06 mg% B2, 35 mg % C, 2 mg% E, 0,53 mg% P), 0,5% pelenų.
Baltojoje poro dalyje sausų medžiagų yra daugiau (13,0%) negu žaliuose lapuose (12,5%), bet juose beveik du kartus mažiau mineralinių medžiagų, baltymų ir riebalų.
Vitamino C tiek pat yra žaliuose lapuose ir baltojoje poro dalyje.
Pavasarį vitamino C poruose, išlaikytuose per žiemą, yra 1,5-2 kartus daugiau negu rudenį.
Poruose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, kepenų ir tulžies pūslės darbą, reguliuoja žarnyno veiklą. Juose yra mineralinių druskų ir daug kalio, kuris stimuliuoja inkstų veiklą. Porai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl patartina juos vartoti sergant reumatu, inkstų akmenlige, podagra, ateroskleroze, nutukus. Kartais jie vartojami ir sergant virškinimo trakto ligomis.
Skoniu porai panašūs į svogūnus, tik yra švelnesnio ir malonesnio aromato. Porai valgomi švieži, virti ir džiovinti, taip pat vartojami kaip prieskoninė daržovė.
