BALZAMAS SIELAI, ŠIRDŽIAI IR SKRANDŽIUI

Įdomybės

Anglų keliautojas yra kad pasaulį galima skirstyti, kur arbatos gėrimas — bei ritualas, kur arbata tik malšinamas troškulys.

Ką mes žinome apie gėrimą? Pirmiausia palyginkime, kaip kinta žmogaus darbingumas išgėrus arbatos, alaus arba degtinės. Nubraižius atitinkamą diagramą iš trijų kreivių, skirtumas būtų akivaizdus. Arbata, suprantama, absoliuti nugalėtoja. Alaus poveikis žmogaus pajėgumui toks: diagramos kreivė pakyla, bet greitai ir staigiai krinta. Po 40 minučių žemiausias taškas atitinka kreivės, vaizduojančios arbatos poveikį, maksimumą. Degtinės veikimą rodanti kreivė iškart leidžiasi žemyn ir žemyn. Keliolika valandų — jokios vilties, kad žmogus įgaus jėgų. Senokai ginčijamasi, kas labiau kenkia: arbata ar kava.

Vienas Švedijos karalius net pasigailėjo dvieją pasmerktų mirti plėšikų su sąlyga, kad pirmasis nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gers tik arbatą, kitas — tik kavą. Karalius norėjo žinoti, kuris iš jų greičiau mirs. Ir ką gi? Pirmasis mirė karalius. Per pastaruosius dvidešimt metų medikai ir mitybos ekspertai nustatė kavos ir arbatos poveikį organizmui, ypač pabrėždami vienos sudėtinės dalies — kofeino — įtaką. Pasirodė, jog arbatos kofeiną mūsų organizmas toleruoja: „Kava kenkia širdžiai, arbata — ne!“ Todėl, nors arbatoje yra daug daugiau kofeino negu kavoje, per dieną, sau nepakenkdami, galime išgerti daug daugiau arbatos.

Mokslininkai teigia, jog arbatos kofeinas organizmą veikia kitaip negu kavos, nes kita arbatos sudėtinė dalis — taninas — švelnina ir silpnina kofeino poveikį. Medžiagos, atsirandančios skrudinant kavą, pagreitina visišką kofeino įsisavinimą. Tam tikra prasme tai sukelia tarsi šoką: betarpiškai skatinamas širdies darbas ir kraujo apytaka. Arbatos kofeinas veikia netiesiogiai, bet per smegenis ir centrinę nervų sistemą. Švelnų jo poveikį pajuntame maždaug po 15 minučių. Veikia šis kofeinas ilgiau, liaujasi mus stimuliavęs palaipsniui. žinovai teigia, kad žmogus žvaliausiai pasijunta po 40 minučių: jaučiasi įgavęs jėgų, darbingas.

Psichiatrai nurodo, jog tyrimų metu išgėrę po 4 puodelius arbatos, tiriamieji visą valandą geriau skaičiavo ir geriau įsiminė tekstą. žodžiu, arbata — ne tik balzamas sielai, širdžiai ir skrandžiui, ji padeda mąstyti, ramina sudirgusius nervus, saugo nuo kraujagyslių kalkėjimo ir hipertonijos. Kavos skrudinimo produktai dirgina skrandį. Arbata, atvirkščiai, tausoja skrandžio gleivinę: arbatos su pienu puodelis ryte padės neutralizuoti nemalonų susikaupusios per naktį skrandžio rūgšties veikimą.

Vieni sako, kad arbata dirgina, kiti — jog ramina. Teisūs ir tie, ir tie. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko laikome užplikytas arbatžoles. Po dviejų minučių išsiskiria visas kofeinas. Po to — taninas. Todėl tam, kuriam reikės dirbti protinį darbą, reiktų luktelėti dvi minutes, tas, kas nori įgauti jėgų, turėtų gerti arbatą po penkių minučių, o kas ketina ramiai miegoti, tegul įberia į arbatinuką mažiau arbatžolių ir palaukia dar porą minučių.

Daugiausia arbatos suvartoja anglai — 4 300 g per metus vienam gyventojui. Tarybų Sąjungoje — vidutiniškai 431 g arbatos (šiandien, matyt, mažiau). Lenkai — apie 400 g. Arbatoje yra daug vitaminų, tarp jų ir vadinamojo augimo vitamino B1, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, pavyzdžiui, floro. Daugiausia arbatžolių į kitas šalis eksportuoja Indija: apie trečdalį viso pasaulyje suvartojamo kiekio, kiek mažiau — Šri Lanka ir Kinija. Šiaip auga 25 šalyse, nes išvestos naujos atsparios šaltesniam klimatui rašys.

Laukinis, žaliuojantis ištisus metus tropinis arbatos krūmas užauga iki 6 metrų aukščio. Tokį jį Indijoje XVIII amžiaus pabaigoje aptiko botanikai. Plantacijose krūmo aukštis palaikomas pastovus 1,5 metro. Kad arbata būtų aromatinga ir geros kokybės, svarbu ne tik vieta, klimatas ir dirvožemis (kalnuose arbata ypač kvapni), bet ir lapelių amžius, džiovinimo būdas, rūšiavimas, mišinių santykis ir skonį gerinantys priedai — žiedlapiai ar prieskoniai.

Skiriamos trys pagrindinės arbatžolių rūšys. „Darjeeling“ yra kilusi iš Indijos, ypač aromatinga, bet ir reikli — plikymui vartojamas vanduo neturi būti chloruotas; „Assam“ — iš to paties pavadinimo Indijos regiono — stipresnė, pakenčianti ir prastesnį vandenį, ir „Ceilono“ arbata. Tarybiniai žmonės, kai gauna, geria pirmųjų dviejų rūšių arbatą. Arbatkrūmio sodinukas, perkeltas į plantaciją, derlių duoda tik po 4-5 metų. Lapeliams skinti reikia „švelnios rankos“. Aistringas kavos mėgėjas Onorė de Balzakas, vaišindamas svečius arbata, kalbėdavo, jog arbatžoles galima patikėti skinti tik nekaltoms mergaitėms.

Kaltos ar nekaltos, bet ir šiandien tai daro daugiausia moterys. Tiesa, Gruzijoje derlių dažnai nuima speciali mašina. Arbatos lapelių rinkimas — sudėtingas procesas: nuo kiekvienos šakelės skinami tik trys jauniausi lapeliai — du viršutiniai ir žiedo pumpurėlis. Pirmojo skynimo arbata yra pati aromatingiausia, vertingiausia ir brangiausia. Antrojo skynimo lapeliai pagal kainą, skonį, aromatą ir vertę antroje vietoje.

Patiko? Pasidalink