Autorius: kopa34kop

Paprastoji pipirmėtė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, kultūrinis augalas. Kaip laukinis niekur neaptinkamas. Visame pasaulyje auginamas kaip vaistinis-technikinis augalas. Yra daug veislių bei ekotipų. Lietuvos TSR pipirmėčių kultūra sėkmingai gali būti auginama masiškai. Žaliavoje (Folia Menthae piperitae) veikliausia medžiaga — eterinis aliejus (Oleum Menthae piperitae), kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra mentolas (Mentholum) ir mentolo esterai. […]

Vaistinė agurklė (Borage) – gražus ir universalus augalas, mėgstamas soduose dėl kulinarinių, vaistinių ir dekoratyvinių savybių. Pateikiame keletą patarimų, kaip prižiūrėti Vaistinės agurklės augalus: Vieta: Vaistinė agurklė mėgsta saulę, bet gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Pasirinkite tokią sodo vietą, kurioje per dieną bent 6 valandas šviečia saulė. Dirva: Vaistinė agurklė geriausiai auga gerai drenuotoje dirvoje, […]

Burokėlis – dvimetis žolinis augalas. Manoma, kad burokėliai kilę iš Viduržemio jūros pakrančių. Ten ir dabar auga savaime. Senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo vartojami kaip vaistinis, rečiau kaip maistinis, augalas. Burokėliai – vertinga gydomoji dietinė daržovė. Senovės gydytojai jais gydė tuberkuliozę, mažakraujystę, avitaminozę, vidurių užkietėjimą, vėžį, hipertoniją, katarą ir kt. Šakniavaisiuose yra baltymų (1,7%), […]

Tai didelis krūmas su smulkiais kvapiais žiedais, susitelkusiais į daugiažiedes kekes. Žydi gegužės—birželio mėnesį, vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Auga daugiausia lapuočių miškų pomiškyje ir tarp krūmų brūzgynų, dažnai auginamas soduose ir parkuose. Paplitęs Ukrainoje ir Baltarusijoje, Kryme ir Kaukaze. Šeivamedžio žieduose yra valerijoninės, obuolių ir acto rūgščių, rutino, eterinio aliejaus, vaisiuose — gliukozės, fruktozės, organinių […]

Valgomoji morka – Archeologiniai radiniai pasakoja, kad morkas maistui ir vaistams žmonės vartojo jau prieš keturis tūkstančius metų. Graikų gydytojai jų sėklomis gydė kosulį, dusulį, plaučių tuberkuliozę. Iš Graikijos morkos pateko į Romą ir pasidarė labai populiarios. Jų garbei poetai kūrė eiles, rašytojai – apsakymus, virėjai ruošė „stebuklingus” patiekalus, o gydytojai jomis gydė. XIV amžiuje […]

Paprastoji sukatžolė yra daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas, o stiebas – stačias, tuščiaviduris, keturbriaunis, plaukuotas. Lapai kotuoti, skiautėti. Viršus – tamsiai žalias, apačia tamsiai žalia. Augalas žydi birželio-rugsėjo mėnesiais rausvais žiedais, susitelkusiais viršutinių lapų pažastyse. Auga pakrūmėse, šlaituose, patvoriuose, derlingose dirvose. Lietuvoje paplitęs augalas. Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti viršutinė […]

Scylė, (Scilla), priklauso Asparagaceae šeimai ir yra vienas iš pavasario žiedų, kuris džiugina akį savo ryškiomis spalvomis ankstyvą pavasarį, kai dauguma kitų augalų dar tik pradeda žaliuoti. Scilės yra maži, daugiametiai svogūniniai augalai, kurie paprastai žydi balandžio ar gegužės mėnesiais, priklausomai nuo geografinės vietos ir oro sąlygų. Scilės Savybės Augimo forma: Scilės paprastai formuoja žemus […]

Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties dažo ir rauginės medžiagos, pėdsakai […]

Daržinis poras – dvimetė vertinga maistinė ir prieskoninė daržovė. Pirmaisiais metais susiformuoja 15-20 lancetiškų ar linijiškų lapų, kurių makštys formuoja stiebą. Lapai būna žali arba žalsvai mėlyni, stambūs, 3-6 cm pločio ir 40-60 cm ilgio. Stiebas sudaro cilindriškos formos ropelę. Vertingiausia yra baltoji poro dalis. Antraisiais metais išauga žiedynas ir susiformuoja sėklos. Žiedai – balkšvi, […]