Kategorija: Augalai

Tai didelis krūmas su smulkiais kvapiais žiedais, susitelkusiais į daugiažiedes kekes. Žydi gegužės—birželio mėnesį, vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Auga daugiausia lapuočių miškų pomiškyje ir tarp krūmų brūzgynų, dažnai auginamas soduose ir parkuose. Paplitęs Ukrainoje ir Baltarusijoje, Kryme ir Kaukaze. Šeivamedžio žieduose yra valerijoninės, obuolių ir acto rūgščių, rutino, eterinio aliejaus, vaisiuose — gliukozės, fruktozės, organinių […]

Valgomoji morka – Archeologiniai radiniai pasakoja, kad morkas maistui ir vaistams žmonės vartojo jau prieš keturis tūkstančius metų. Graikų gydytojai jų sėklomis gydė kosulį, dusulį, plaučių tuberkuliozę. Iš Graikijos morkos pateko į Romą ir pasidarė labai populiarios. Jų garbei poetai kūrė eiles, rašytojai – apsakymus, virėjai ruošė „stebuklingus” patiekalus, o gydytojai jomis gydė. XIV amžiuje […]

Paprastoji sukatžolė yra daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas, o stiebas – stačias, tuščiaviduris, keturbriaunis, plaukuotas. Lapai kotuoti, skiautėti. Viršus – tamsiai žalias, apačia tamsiai žalia. Augalas žydi birželio-rugsėjo mėnesiais rausvais žiedais, susitelkusiais viršutinių lapų pažastyse. Auga pakrūmėse, šlaituose, patvoriuose, derlingose dirvose. Lietuvoje paplitęs augalas. Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti viršutinė […]

Scylė, (Scilla), priklauso Asparagaceae šeimai ir yra vienas iš pavasario žiedų, kuris džiugina akį savo ryškiomis spalvomis ankstyvą pavasarį, kai dauguma kitų augalų dar tik pradeda žaliuoti. Scilės yra maži, daugiametiai svogūniniai augalai, kurie paprastai žydi balandžio ar gegužės mėnesiais, priklausomai nuo geografinės vietos ir oro sąlygų. Scilės Savybės Augimo forma: Scilės paprastai formuoja žemus […]

Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties dažo ir rauginės medžiagos, pėdsakai […]

Daržinis poras – dvimetė vertinga maistinė ir prieskoninė daržovė. Pirmaisiais metais susiformuoja 15-20 lancetiškų ar linijiškų lapų, kurių makštys formuoja stiebą. Lapai būna žali arba žalsvai mėlyni, stambūs, 3-6 cm pločio ir 40-60 cm ilgio. Stiebas sudaro cilindriškos formos ropelę. Vertingiausia yra baltoji poro dalis. Antraisiais metais išauga žiedynas ir susiformuoja sėklos. Žiedai – balkšvi, […]

Paprastasis apynys – daugiametis, ne aukštesnis kaip 7 m vijoklinis augalas. Apynio šaknis yra daugiametė, vertikali, mėsinga. Jo stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais. Lapai stambūs, iškarpytais pakraščiais, priešiniai. Kuokeliniai žiedai yra šluoteliniuose žiedynuose, o piesteliniai – kankorėžio pavidalu susitelkę į varpas. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai – žalsvai balsvi arba gelsvai žalsvi. Auga upių, […]

Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas ir labai šakotas. Lapai – pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius raukšlėtas, apačia – plaukuota. Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais geltonais, kvepiančiais žiedais. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, dirvonuose, laukuose, miško aikštele Yra išvesta dekoratyvinių veislių, kurios auga […]

Sėjamoji aviža – vienametis, kultūrinis, varpinis, iki 100 cm aukščio augalas. Stiebas – stačias, nešakotas, lapai – linijiški, žiedai susitelkę šluotelėse. Žydi gegužės-birželio, o grūdus brandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, o vėliau jomis žmonės pradėjo šerti gyvulius. Avižų maistinė ir pašarinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar avižos yra svarbi sėjamoji […]

Vaistinė taukė priklauso ežeininių (Borraginaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis, dideliais, šiurkščiais, plaukuotais lapais augalas. Žydi birželio, liepos mėn., dažniausiai violetinės spalvos žiedeliais. Auga drėgnesnėse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. Šaknys stambios, žalios, gleivingos, išdžiūvusios labai kietos. Vaistinei žaliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir […]