Kategorija: Augalai

Paprastoji kraujažolė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis, gausiai paplitęs augalas. Kraujažolė žydi visą vasarą baltais, į skydiškas šluoteles sukrautais žiedais. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai. Vaistinei žaliavai (Herbą Millefolii, Herbą Achilleae albae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslinė medicina daugeliu eksperimentų patvirtino kraujažolės efektingas, […]

Trispalvė našlaitė priklauso našlaitinių (Violaceae) šeimai. Vienametis arba dvimetis, žolinis, nedidelis augalas. Auga pievose, dirbamose dirvose. Neaptinkamas Joniškio, Pasvalio, Biržų ir kituose šiaurės rajonuose. Vaistinei žaliavai (Herbą Violae tricoloris, Herbą Jaceae, Herbą Trinitatis) žolė renkama žydėjimo metu. Antrametės pradeda žydėti anksti pavasarį, gegužės pradžioje, o pirmametės — liepos, rugpiūčio, rugsėjo mėn. Žaliavoje randama flavoninės prigimties […]

Gervuogės augalais, kuriems priklauso gervuogės, avietės ir panašios rūšys, reikia šiek tiek rūpintis, kad jie derėtų ir duotų gausų derlių. Pateikiame keletą bendrų Gervuogės augalų priežiūros rekomendacijų: Vietos parinkimas: Pasirinkite vietą, kurioje saulės šviesa šviečia ne mažiau kaip šešias valandas per dieną. Gervuogės mėgsta gerai drenuotą, organinių medžiagų turinčią dirvą. Sodinimas: Gervuogės augalai paprastai sodinami […]

Ieva — iki 10 m aukščio medis arba krūmas su tankiu rutulišku vainiku. Balti, švelnūs, kvapūs žiedai susitelkę ilgomis kekėmis. Paplitusi TSRS europinės dalies miškų ir miškastepių zonose, Vidurinės Azijos upių pakrantėse, krūmų brūzgynuose, miškų trake, aikštelėse, pamiškėse. Gydymui vartojami ievos vaisiai, kurie prieš džiovinimą atskiriami nuo vaiskočių, džiovinami krosnyse arba džiovyklose 50-60° C temperatūroje. […]

Miškinė sidabražolė – tai daugiametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis – beveik horizontalus, storas, rausvai rudas, apaugęs plonomis šaknelėmis. Stiebai – keli, 15-35 cm aukščio, kylantieji arba statūs, plaukuoti. Viršutinė dalis šakota. Lapai pirštiški, plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, o stiebiniai – bekočiai, geltoni triskiaučiai. Žiedai vienanamiai. Vaisius -1,6-2 mm ilgio lukštavaisis. […]

Paprastoji pipirmėtė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, kultūrinis augalas. Kaip laukinis niekur neaptinkamas. Visame pasaulyje auginamas kaip vaistinis-technikinis augalas. Yra daug veislių bei ekotipų. Lietuvos TSR pipirmėčių kultūra sėkmingai gali būti auginama masiškai. Žaliavoje (Folia Menthae piperitae) veikliausia medžiaga — eterinis aliejus (Oleum Menthae piperitae), kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra mentolas (Mentholum) ir mentolo esterai. […]

Vaistinė agurklė (Borage) – gražus ir universalus augalas, mėgstamas soduose dėl kulinarinių, vaistinių ir dekoratyvinių savybių. Pateikiame keletą patarimų, kaip prižiūrėti Vaistinės agurklės augalus: Vieta: Vaistinė agurklė mėgsta saulę, bet gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Pasirinkite tokią sodo vietą, kurioje per dieną bent 6 valandas šviečia saulė. Dirva: Vaistinė agurklė geriausiai auga gerai drenuotoje dirvoje, […]

Burokėlis – dvimetis žolinis augalas. Manoma, kad burokėliai kilę iš Viduržemio jūros pakrančių. Ten ir dabar auga savaime. Senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo vartojami kaip vaistinis, rečiau kaip maistinis, augalas. Burokėliai – vertinga gydomoji dietinė daržovė. Senovės gydytojai jais gydė tuberkuliozę, mažakraujystę, avitaminozę, vidurių užkietėjimą, vėžį, hipertoniją, katarą ir kt. Šakniavaisiuose yra baltymų (1,7%), […]

Tai didelis krūmas su smulkiais kvapiais žiedais, susitelkusiais į daugiažiedes kekes. Žydi gegužės—birželio mėnesį, vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Auga daugiausia lapuočių miškų pomiškyje ir tarp krūmų brūzgynų, dažnai auginamas soduose ir parkuose. Paplitęs Ukrainoje ir Baltarusijoje, Kryme ir Kaukaze. Šeivamedžio žieduose yra valerijoninės, obuolių ir acto rūgščių, rutino, eterinio aliejaus, vaisiuose — gliukozės, fruktozės, organinių […]

Valgomoji morka – Archeologiniai radiniai pasakoja, kad morkas maistui ir vaistams žmonės vartojo jau prieš keturis tūkstančius metų. Graikų gydytojai jų sėklomis gydė kosulį, dusulį, plaučių tuberkuliozę. Iš Graikijos morkos pateko į Romą ir pasidarė labai populiarios. Jų garbei poetai kūrė eiles, rašytojai – apsakymus, virėjai ruošė „stebuklingus” patiekalus, o gydytojai jomis gydė. XIV amžiuje […]