Astilbė yra uolaskėlinių šeimos, kilusi iš Kinijos, Japonijos

Gėlės

Astilbė (Astilbe Hamilt.) Astilbė (A. arendsii Arends) yra uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos, kilusi iš Kinijos, Japonijos. Užauga iki 60-100 cm aukščio. Lapai plunksniški, tamsiai žaliu blizgančiu paviršiumi; jų apatinė pusė matinė (pilkšva). Žiedai balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai ir violetiniai, susitelkę šluotelės pavidalo žiedyne. Žiedynas 15-30 cm ilgio, įvairios formos, purus, piramidiškas, kompaktinis, apvalus. Žydi liepos—rugpjūčio mėn., 30-40 dienų.

Dauginama sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos gana smulkios, jomis dauginama retai, dažniausiai išvedant naujas veisles. Sėklos sėjamos pavasarį į dėžutes, kurios laikomos pavėsyje ir nuolatos drėkinamos, kad neperdžiūtų daigai. Iš dėžučių daigai pikuojami į lysves. Iš pradžių jie būna silpni, todėl reikia juos pusiau užpavėsinti, o prieš žiemą pridengti. Gamyboje patartina astilbę dauginti kero dalijimu. Dauginama pavasarį arba rudenį. Sodinama 25-30 cm atstumu.

Pasodinus reikia gausiai laistyti. Esant reikalui, po persodinimo antraisiais metais vėl galima dauginti. Vienoje vietoje gali augti 5 metus. Žiemoja gerai, pridengti nereikia. Neblogai auga tiek priemolio, tiek lengvose priesmėlio dirvose. Žymiai gražesni žiedynai išauga ir gausiai žydi lengvose dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu. Dirva turi būti pakankamai drėgna, be to, prieš sodinimą ją reikia gerai įdirbti (suarti ar perkasti 25 cm gyliu). Ravėti piktžoles, ypač neleisti įsiveisti varpučiui, kuris, įsiraizgęs į astilbės kerą, sunkiai išnaikinamas. Mėgsta pusiau užpavėsintą vietą, nors neblogai auga ir saulėtoje vietoje.

Gėlininkystėje dažniausiai auginama Astilbe arendsii Arends, rečiau Astilbe japonica Gray. ir jos veislės, o Astilbe davidii (Franch.) Henry ir Astilbe thunbergii (Sieb. et Zucc.) Miq. gana retos, kaip mažiau dekoratyvios. Respublikos gėlynuose kol kas auginama tik Astilbe arendsii. Jos gražesnės veislės: Amethyst. Užauga iki 80-100 cm. Žiedai purpuriškai violetiniai, žiedynas — piramidiška puri šluotelė, 20 cm ilgio.

Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Žiemoja nepridengta. Sėklos puikiai pribręsta. Weisse Gloria. Tai žemaūgė veislė, užauga iki 60 cm. Žiedai gelsvi, žiedynas — kompaktiška, 15 cm ilgio šluotelė. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Sėklų subrandina gausiai. Žiemoja nepridengta.

Hyacinth. Išauga 80— 100 cm. Žiedai violetiškai rožiniai, žiedynas — kompaktiška, ovalinės formos šluotelė, 20 cm ilgio. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Žiemoja nepridengta. Sėklų subrandina gausiai. Gloria. Išauga 80 cm aukščio. Žiedai tamsiai rožiniai, žiedynas — tanki piramidinė šluotelė, 25 cm ilgio. Žydi nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio mėn. 20 d. Sėklų subrandina gausiai. Gerai žiemoja nepridengta.

Fanal. Žemaūgė veislė, išauga iki 60 cm. Žiedai tamsiai raudoni, žiedynas piramidinė šluotelė, apie 15 cm ilgio. Žydi nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 25 d. Žiemoja nepridengta. Rubin. Išauga iki 80 cm. Žiedai rožiniai, žiedynas — piramidinė šluotelė, 20 cm ilgio. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Gerai žiemoja nepridengta.

Iš žemaūgių veislių paminėtinos: Gertruda Brix — tamsiai raudonais žiedais ir Floribunda — baltais žiedais. Astilbė tinka alpinariumams, grupėse su kitais augalais, prie baseinų ir grupėmis gazone, bordiūrams. Žiedynai gražiai atrodo puokštėse, tačiau nepatvarūs, greit vysta (išskyrus keletą veislių); nuskintus reikia greit merkti vandenį. Ji puošni ne tik savo žiedynais, bet ir gražiais dekoratyviais lapais, kurie gerai išsilaiko per visą vegetacijos periodą.

Patiko? Pasidalink