Priešingai nei žieminiai česnakai, vasariniai česnakai pasižymi puikiu ilgaamžiškumu ir išsaugojimu.
Literatūroje pastebimas didelis disbalansas tarp vasarinių ir žieminių česnakų, pirmiesiems skiriama žymiai mažiau dėmesio. Šis neatitikimas gali būti siejamas su sudėtingesniu auginimo procesu ir šiek tiek sumažėjusiu derliumi, susijusiu su laiškinių česnakų auginimu vasaros sezono metu. Tačiau svarbu pripažinti, kad vasarinis česnakas pasižymi daugybe pagirtinų savybių, kurios pranoksta žieminius.
Sukaupia gausybę naudingų medžiagų.
Lietuvoje vasarinių česnakų auginimas ir žavėjimasis jais siekia senovės laikus. Plačiai paplitusi nuomonė, kad vasarinis česnakas pranoksta žieminius dėl savo išskirtinio gebėjimo sukaupti didesnę vertingų medžiagų koncentraciją. Pažymėtina, kad jame gausu fitoncidų junginių, ypač alicino, žinomo dėl savo gydomųjų savybių gydant peršalimą ir pasižyminčio antibiotikų poveikiu. Be to, vasariniuose česnakuose yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip lizinas ir tiaminas, taip pat gausybė gyvybiškai svarbių vitaminų, įskaitant C, B1, B2, B3, PP. Be to, jame gausu būtinų mineralų, tokių kaip magnis, geležis, aliuminis, cinkas, selenas, taip pat makro ir mikroelementai, todėl jis yra ypač vertingas.
Kaip iliustracija, išrankūs Japonijos gyventojai ir šiais laikais į savo virtuvę įtraukia laiškinius česnakus. Be to, senovės kinų medicinos praktika laikė česnaką labai svarbiu botaniniu ištekliu. Be to, per inauguracines olimpines žaidynes laiškinio česnako naudojimas buvo laikomas lygiaverčiu veiksmingumą gerinančių medžiagų skyrimui.
Dėmesio: šiuo metu būtina pradėti vasarinių česnakų auginimą. Daugumos mokslinių šaltinių teigimu, laiškinių česnakų sodinimą primygtinai rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, būtent tada, kai dirva tampa prieinama manipuliavimui.
Pasirinkimas gana neadekvatus.
Norint užtikrinti sėkmingą derlių, nepatartina stengtis su česnakų veislėmis, pavyzdžiui, iš Ukrainos, kurios yra pritaikytos šiltesniam klimatui. Lietuvoje auginti labiausiai tinka tos česnakų veislės, kurios buvo specialiai pritaikytos. Deja, vasarinių česnakų veislių prieinamumas Lietuvoje yra gana ribotas.
Gerbiamajame Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta česnakų veislė ‘Vasariai’ šiuo metu susiduria su trūkumais. Vidutiniškai ankstyvą pavasario auginimo laikotarpį pasižyminti česnako rūšis pasižymi unikalia 10–20 nesugadintų baltų gvazdikėlių kompozicija. Be to, „Vasarių“ česnakai pasižymi išskirtinėmis konservavimo savybėmis ir puikiai dera su ekologinio ūkininkavimo praktika.
Lenkijos selekcininkų sukurta veislė ‘Jarus’ yra panaši į lietuvišką ‘Vasarius’ (vienintelis skirtumas – šiek tiek vėluojanti branda) ir puikiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Be to, galima pasižvalgyti po internetinius šaltinius, pavyzdžiui, skelbimus, kuriuose siūloma įsigyti Lietuvoje užaugintų vasarinių česnakų sėklų.
Dėmesio: susirūpinimą kelia ribotas Lietuvoje turimas vasarinių česnakų veislių asortimentas.
Kada nors ar kada nors ateityje?
Dauguma mokslinių šaltinių teigia, kad laiškinius česnakus geriausia sėti kuo anksčiau, kai tik dirva tampa prieinama. Dažnai rekomenduojama pradėti sodinti iki balandžio 10 d.
Žinoma, jei leidžia vyraujančios gamtinės aplinkybės, nėra jokios priežasties to susilaikyti. Nepaisant to, žemės ūkio specialistai, kurie labai pasikliauja natūraliu (fenologiniu) grafiku, teigia, kad optimalus laikas česnakams auginti yra pavasario sezonas, būtent tada, kai kukmedžiai įgauna žalią atspalvį, o tai paprastai būna nuo balandžio 25 d. iki gegužės 8 d. tačiau atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl pavėluoto česnako sodinimo vasaros mėnesiais užsitęsia sodinimo laikotarpis ir dėl to sumažėja pasėlių produktyvumas.
Česnakai pirmenybę teikia konkrečioms dirvožemio kompozicijoms.
Svarstant apie laiškinių česnakų auginimą, labai svarbu atsižvelgti į praėjusių metų sėjomainą toje konkrečioje vietovėje. Optimalios sąlygos česnakams augti gali būti sudarytos, jei prieš tai buvo auginami ankštiniai augalai (pvz., pupelės ir žirniai), moliūgų daržovės, agurkai arba kopūstai.
Tačiau reikėtų vengti česnako auginimo dirvoje, kurioje anksčiau buvo auginamos bulvės, morkos, pomidorai ar svogūnai, nes česnakai tokioms sąlygoms nemėgsta. Labai svarbu pripažinti, kad česnakai yra jautrūs dirvožemio rūgštingumui, nes jie geriausiai klesti esant idealiam pH 6,0–7,5 diapazonui.
Skelbimas: Atėjo tinkamas momentas pradėti vasarinių česnakų auginimą. Veislė ‘Jarus’, kilusi iš Lenkijos selekcininkų, labai panaši į lietuvišką ‘Vasarius’.
Auginimo ypatybės
Vasarinio česnako auginimas ir priežiūra turi ryškių panašumų su žieminiais česnakais.
* Pjaustukai atskiriami likus 1-2 dienoms iki sodinimo ir parai mirkomi 0,05 proc. Koncentracijos kalio permanganato tirpale.
*Nors rekomenduojama sodinti tik stambias išorines skilteles, kai kurių augintojų praktika rodo, kad tinkamai prižiūrint iš mažų skiltelių neišauga daug mažesnės česnako skiltelės. Bet kokiu atveju skirtingų dydžių skilteles reikia sodinti atskirai.
* Yra maždaug atstumas. 20 cm tarp eilių, 4-6 cm atstumas tarp augalų ir diskų įterpiami 2-4 cm gyliu į dirvą. Česnakai sudygsta per 12-15 dienų.
* Kompostą iš pradžių galima išbarstyti tarp eilių, o vėliau patręšti azoto trąšomis. Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, tręšimas azotu kartojamas. Viršutiniam tręšimui reikėtų rinktis kalio ir fosforo trąšas. Labai naudinga vegetacijos metu tręšti kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis (kai česnakas palieka 3-4 lapelius).
* Laistyti geriausia vakare. Po laistymo žemė turi būti atlaisvinta. Svarbu atsiminti, kad kasimas turi būti negilus, nes česnako šaknys yra viršutiniame žemės sluoksnyje. Gausiausiai laistoma intensyvaus lapų augimo laikotarpiu (gegužės-birželio mėn.). Nepatartina laistyti likus 3 savaitėms iki derliaus nuėmimo.
* Derlius numatomas rugsėjį.
Dėmesio: vasarinių česnakų auginimo pradžia yra arti. Būtina turėti omenyje, kad paviršutiniškas kasimas yra labai svarbus, nes česnako šaknys daugiausia yra viršutiniame dirvožemio sluoksnyje.
Kuo skiriasi vasariniai ir žieminiai česnakai?
Žieminis česnakas gali pasigirti didelėmis skiltelėmis, kurios apjuosia žiedo stiebą viena eile, paprastai jų skaičius yra nuo 6 iki 8. Kai skiltelės yra atskirtos, stiebas lieka kaip pagaliukas rankoje. Ir atvirkščiai, vasarinio česnako šerdyje nėra žiedkočio, todėl gvazdikėlių išdėstymas skiriasi. Šio tipo gvazdikėliai yra išdėstyti 2–3 eilėmis arba spirale, o esantys arčiau centro yra mažesnio dydžio.
Vasarinių česnakų galvutės, palyginti su žieminėmis, pasižymi mažesniu dydžiu, tačiau jose gausiau gvazdikėlių – nuo 11 iki 18. Be to, vasariniai česnakai pasižymi ryškiomis uoslės ir skonio savybėmis, todėl tinka vartoti net vaikams. Be to, išskirtinis jo naudingumas slypi gebėjimu pagerinti mėsos ir dešrų paruošimą, nes nepalengvina fermentacijos proceso.
Priešingai nei žieminiai česnakai, tinkamai laikomi vasariniai česnakai pasižymi puikiu ilgaamžiškumu ir išlaiko savo šviežumą iki kito derliaus. Kita vertus, žieminis česnakas šiuo atžvilgiu yra žymiai temperamentingesnis, todėl jo gvazdikėliai per anksti nuvysta ir suminkštėja, ką daugelis iš mūsų jau galėjo patirti. Tikrai teisinga teigti, kad vasarinių česnakų derlius yra mažesnis nei žieminių česnakų.
