Dabar, amžiaus pabaigoje, deimantus į rinką daugiausia tiekia Zairas ir Rusija, bet visus juos superka “De Beers” ir jau pačios nustatytomis kainomis per parduoda klientams iš viso pasaulio. iš maždaug 330 privilegijuotųjų 64 atvyksta iš JAV, 58 iš Indijos, 51 iš Izraelio, o kita dalis iš Belgijos. Tiesą sakant, jie tėra tarpininkai tarp firmos ir briliantų šlifavimo pramonės. Vienoje kartoninėje dėžutėje klientui parduodama deimantų maždaug už milijoną dolerių, nors karta vienas klientas gavo dėžute, kurios vertė buvo 60 milijonų.
Šie išrinktieji deimantų pirkliai savo lobi realizuoja viename iš šešiolikos pasaulio deimantų klubų arba biržų. Didžiausia jų yra Antverpene. Niujorke dvi biržos, viena jų įsitaisiusi Vestsaido 47oje gatvėje. Į ją darbo valandomis susiburia smulkesnieji deimantų supirkėjai, daugiausia juodais ilgais švarkais ir ilgomis barzdomis žydai ortodoksai. Biržos direktorius aiškina: “Mes į sandėrius nesikišame. Svarbiausia biržos paskirtis: būti teisėju, jei prireikia. Susiginčiję biznieriai ateina pas du renkamus tarnautojus, kurie ir išsprendžia ginčą. Jei sprendimas klientų nepatenkina, sueina trys tarnautojai. Jei ir tie nepagelbsti, ginčą nagrinėja penkių narių taryba, bet tai būna itin retai. Kada deimantų klubo narys iš jo išmetamas, iškart į visas kitas pasaulio biržas siunčiamas žydras lapelis su raudonais brūkšniais. Nuo tos akimirkos lapelyje įrašytas žmogus vargiai neparduos bent ”vieną deimantų. Mes per savaitę padarom darbą, kurį teismas dirbtų metus, ir netgi neįkalinam nusikaltusiojo, nekonfiskuojam jo deimantų”.
Firma “De Beers” tarp 330 rinktinių klientų turi kelis superklientus. Iki 1978 metų gruodžio mėnesio superklientų karaliumi buvo niujorkietis Haris Vinstonas. Praėjo jau dvylika metų, bet jo sostas tebėra tuščias. Nėra ir nebuvo žmogaus, per kurio rankas butų praėję tiek brangiausių, rečiausių, žinomiausių pasaulio briliantų. Keli mėnesiai prieš jo mirtį, 1978 metų gruodžio mėnesi, Hariui Vinstonui paskambino tuometinis “De Beers” pirmininkas, irgi Haris, Openheimeris ir pašaukė: “Hari, radome akmenį, ant kurio užrašytas tavo vardas!” Tai buvo 3419 karato, delno dydžio deimantas. Firma nesvyruodama pardavė ji Vinstonui, nes “niekas pasaulyje neturi tokios reputacijos leidžiant į rinką didelius akmenis kaip Vinstonas”.
Per pusmeti Vinstono meistrai padarė iš akmens du kriaušės formos briliantus. Vienas gavo “Vašingtono brilianto” vardą, kitas liko bevardis. Abu jie buvo parduoti nežinomiems asmenims. Iki šiol slepiamos savininkų pavardės bei kainos, už kurias brangakmeniai parduoti, težinoma, jog už abu gauta keli milijonai dolerių. Bet pats didžiausias Vinstono sandėris — tai keturi milijonai dolerių už briliantą “Nepriklausomybės žvaigždė”. Pardavimo metai -— 1976-ieji. Pirkėjas, kaip ir dažniausiai, nežinomas. Šiandien to brilianto kaina —— ne mažiau aštuonių milijonų.
