Aprašydamas antrąją Kolumbo kelionę į Ameriką, ispanas Antonijus Herera (1549—1625) pasakojo, kad indėnai žaidė sviediniu, padarytu iš kažkokios elastingos medžiagos. Herera pirmasis panaudojo žodį „guma“ tai medžiagai pavadinti ir aprašė medžius, iš kurių, pragręžus juose skylutę, laša sultys, panašios į pieną. Šiam „pienui“ sustingus, jis virsdavo ta Europoje nežinoma medžiaga, kurią indėnai vadino „medžio ašaromis“ — „kaoči“. Iš to ir kilęs iki šiol vartojamas žodis „kaučiukas“. Beje, pavadinimai „kaučiukas“ ir „guma“ ilgą laiką buvo sinonimai ir tik XIX amžiuje po naujų šioje srityje atradimų jie gavo skirtingas reikšmes.
Pirmą kartą kaučiukas techniškai buvo panaudotas padengti drobiniams viršutiniams drabužiams, kurie nuo to pasidarydavo neperšlampami. Tačiau ilgus metus kaučiukas nebuvo plačiai naudojamas, nes jo naudingos savybės keisdavosi nuo temperatūros. Šilumoje jis būdavo minkštas ir elastingas, aukštoje temperatūroje lipnus ir tąsus, šaltyje kietas ir trapus. Be neperšlampamų apsiaustu, iš kaučiuko buvo daromi trintukai. Bet chemikai be paliovos tyrinėjo kaučiuką ir daugelį metų savo laboratorijose darė įdomius bandymus.
Kaučiukas pradėtas plačiai naudoti po to, kai 1844 metais amerikietis Gudjeras išsiėmė vadinamosios kaučiuko vulkanizacijos patentą. Šis perdirbimo procesas padėjo atsirasti naujai gamybos sričiai gumos dirbinių gamybai.
Norėdamas pašalinti kaučiuko trūkumus, Gudjeras mėgino sumaišyti jį su įvairiomis medžiagomis ir pagaliau sustojo ties siera. Bet tai nedavė lauktų rezultatų. Kartą, kalbėdamas su bičiuliais ir maigydamas rankoje su siera sumaišyto kaučiuko rutuliuką, Gudjeras netyčia jį išmetė ant įkaitusios viryklos. Visų nustebimui, užuot pasidaręs lipnia, tąsia medžiaga, kaučiukas įgavo greičiau odos savybių. Gudjeras tuojau pat įvertino šio fakto reikšmę. Po penkerių tyrinėjimo metų jis gavo kaučiuko vulkanizacijos patentą.
Vulkanizacija sieros ir kaučiuko sąveika, nuo kurios kaučiukas virsta medžiaga su geresnėmis fizinėmis, cheminėmis ir mechaninėmis savybėmis ir tinkamesnė įvairiam praktiniam naudojimui. Mat, kaip pasirodė. guma ne tik elastinga, bet ir gerai pakelia drėgmę, nepraleidžia dujų ir atspari rūgščių veikimui.
Vulkanizacija pasidarė pagrindiniu procesu visoje didžiulėje gumos pramonėje, kuri ypač suklestėjo motorizacijos išsivystymo laikotarpiu, kai prasidėjo masinė padangų ir kamerų automobiliams bei dviračiams gamyba.
Mūsų dienomis iš gumos gaminami transporteriai, guminiai vamzdžiai, kaliošai, botai, gumuoti audiniai, tarpikliai, amortizatoriai, dirbtinė oda, sanitarijos reikmenys ir t. t. Elektrotechnikoje greta minkštos gumos yra plačiai naudojama kietoji guma abonitas.
Gaminant kaučiuką, pradinis produktas yra kai kurių atogrąžinių augalų sultys, vadinamos lateksu (iš lotynų kalbos žodžio Iatex skystis). Geriausias latekso tiekėjas yra krūmas hevea brasilienis. Yra ir kitų augalų, iš kurių gaunamas kaučiukas, pavyzdžiui, koksagizas, augantis Vidurinėje Azijoje.
Paskutiniais metais daugelyje šalių pradėtas gaminti sintetinis kaučiukas. Šiuo metu metinė natūraliojo kaučiuko gamyba siekia 2 milijonus tonų, dirbtinio daugiau kaip 1 milijoną tonų, 0 pasaulio gumos pramonėje dirba apie 1,5 milijono žmonių. Šie skaičiai geriausiai rodo kaučiuko vaidmenį šių laikų gyvenime.
