Tikroji miltligė – tai augalų grybinė liga, dar vadinama Oidium arba Erysiphe (priklausomai nuo sukėlėjo rūšies). Ji pažeidžia daugelį sodo, daržo, dekoratyvinių augalų: agurkus, moliūgus, obuolius, serbentus, vynuoges, rožes, gvazdikus, jazminus, ąžuolus ir kt.
Pagrindiniai tikrosios miltligės požymiai:
- Ant lapų, stiebų, žiedų susidaro balkšvai pilkas, miltuotas, lengvai nusivalantis grybo apnašas.
- Pažeistos vietos geltonuoja, džiūsta, lūžinėja, žiedai bei vaisiai deformuojasi ar net nukrinta.
- Liga geriau plinta šiltomis, saulėtomis bei sausringomis sąlygomis.
- Miltligė ypač greitai pasireiškia, kai augalai tankiai auga, yra gausiai tręšti azotinėmis trąšomis.
Kaip kovoti su tikrąja miltlige?
- Šalinimas: Pašalinkite ir sunaikinkite ligotus augalo organus (lapus, ūglius).
- Purškimas fungicidais: Naudokite registruotus fungicidus (pvz., „Topas“, „Score“, „Karathane“, „Tilt“, „Topsin M“ ar kitus, pagal augalo rūšį ir rekomendacijas).
- Prevencija:
- Nepersodinkite ir netręškite augalų vien azoto trąšomis.
- Pasirūpinkite, kad augalai augtų oriai išsidėstę, kad gerai vėdintųsi.
- Atsparias veisles sodinkite tose vietose, kur liga pasireiškia dažnai.
- Laistymas: Venkite laistyti ant lapų (ypač vakare), nes drėgmė ilgainiui gali skatinti grybų sporas.
Svarbu žinoti:
- Skirtingai nei „netikroji miltligė“ (Plasmopara, Peronospora), tikroji miltligė visada matoma kaip išoriška, paviršinė balta apnaša.
