Svogūninės gėlės yra vienos iš gražiausių daugiamečių gėlių. Jos žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Norint sėkmingai auginti šias gėles, reikia gerai žinoti biologiją. Vieni svogūniniai augalai (lelija, narcizas, leukoja) turi storas šaknis, kiti (krokas) plonas siūliškas.
Šaknys gali būti šakotos (žydrės, scylės, lelijos) arba nešakotos (narcizo, snieguolės). Be pagrindinių šaknų, kai kurie augalai (sniegžydrė) turi įtraukiamąsias šaknis, kurios yra trumpalaikės, jomis jaunas svogūnėlis įsiskverbia gilyn į dirvą. Pridėtines šaknys turi kai kurios lelijų rūšys.
Svogūninių ir gumbasvogūninių augalų šaknų amžius nevienodas. Narcizų, kai kurių šaknys yra daugiametės. Jos apmiršta drauge su išoriniais svogūnų žvyneliais. Kitų vienmečių svogūninių ir visų gurnbasvogūninių augalų šaknys apmiršta kasmet, pavyzdžiui, eritronijos, margutės, kroko ir kt. Daugelis daugiamečių svogūninių gėlių šaknis keičia kasmet.
Jos apmiršta., pasibaigus antžeminės dalies vegetacijai, o naujos šaknys išauga tik rudeni. Žinant svogūninių augalų šaknų apmirimo ir naujų šaknų susidarymo laiką, galima teisingai taikyti agrotechniką: tręšimą, sodinimą, iškasimą, persodinimą ir kt. Svogūnas — sutrumpėjęs požeminis stiebas, kuri supa stori, mėsingi lapai.
Atskirų rūšių svogūnai, nežiūrint daugelio bendrų požymių, daug kuo skiriasi. Jie skirstomi pagal žvynelių tipą, jų skaičių, kilmę, amžių. Kiekvienos rūšies svogūnas turi didesnį ar mažesnį skaičių vienokio ar kitokio tipo žvynelių. Tai yra labai svarbus požymis, nustatant genti, o kartais ir rūšį. Pavyzdžiui, eritronijos svogūnas turi 1 margutės — 2-4, žydrės keletą dešimčių..
Gumbasvogūnis — svogūnas su stora mėsinga ašimi, apsupta keliais lukštais. Atsarginės maisto medžiagos sukoncentruotos visame gumbasvogūnyje. Gumbasvogūniai skiriasi forma, dydžiu ir spalva (pavyzdžiui, kroko, vėlyvio, kardelio).
Svogūniniu ir gumbasvogūninių augalų (scylės, žydrės, kroko) lapai dažniausiai yra pamatiniai arba išsidėstę ant stiebo (eritronijos, lelijos, margutės), kurio viršūnėje susitelkę žiedai. Jų lapai gamina atsargines maisto medžiagas, kurios kaupiasi požeminiuose organuose. Iš sukauptų atsarginių maisto medžiagų pavasari vystosi stiebai, žiedai, nauji lapai. Todėl labai svarbu lapus kuo ilgiau išsaugoti. Jie pašalinami tik užsibaigus vegetacijai. Skinant svogūninių gėlių žiedus, didesnę dalį lapų reikia palikti.
Svogūninių ir gumbasvogūninių augalų metinis vystymosi ciklas skiriamas į du etapus: 1) antžeminės augalo dalies išaugimas ir maisto medžiagų kaupimas, 2) dukterinių svogūnų arba gumbasvogūnių vystymasis. Vienos svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės pavasari pirmiausia išaugina lapus, o po to žiedus, kitos atvirkščiai.
Dauguma atvejų lapai ir žiedai užauga kartu. Peržydėję augalai užmezga sėklas. Joms subrendus, antžeminė dalis apmiršta. Rudenį žydinčių svogūninių ir gumbasvogūninių augalų lapai išsiskleidžia pavasarį. o vasaros pradžioje jie apmiršta. Užsimezgę vaisiai su sėklomis užauga su lapais sekanti pavasarį, o subręsta, kai lapai jau apmiršta.
Vegetacijos pradžioje augalas naudoja praeitais metais sukauptas maisto medžiagas. šio periodo pabaigoje pradeda formuotis nauji atsarginiai svogūno žvyneliai, lapai ir žiedai. Rudeni, orui atšalus ir esant didesniam drėgmės kiekiui, pradeda formuotis naujos šaknys, lapai ir butonai.
Lapai ir butonai išauga beveik iki žemės paviršiaus. Pražysta rudenį žydintieji augalai. Svogūninių augalų negalima, persodinti vegetacijos metu. Kai kurie augalai po tokio persodinimo net keletą metų nežydi. Tinkamiausias svogūninių ir gumbasvogūninių augalų persodinimo laikas yra rugpjūčio—spalio mėn. Labai svarbu juos sodinti tinkamame gylyje.
Giliau pasodinti užauga didesni, bet būna mažesnis dauginimosi koeficientas. Pavyzdžiui, iš kroko gumbasvogūnio, pasodinto 10 cm gylyje, išauga vienas 1-3, 3,5 cm skersmens 10 g svogūnėlis, o pasodinus 5 cm gylyje, išauga net 7, 2—3 cm skersmens, 7 g svogūnėliai. Be to, sodinimo gylis priklauso ir nuo augalo rūšies, dirvožemio struktūros ir kitų faktorių..
Svogūniniai ir gumbasvogūniai augalai gerai auga lengvoje, taip pat gerai drenuotoje ir daug organinių medžiagų turinčioje dirvoje. Nemėgsta šlapių vietų. Anksti pavasarį žydinčias svogūnines ir gumbasvogūnines gėles galima sodinti net po dideliais medžiais, tarp krūmų.
Jos gerai auga ir vystosi pusiau užpavėsintose vietose, be to, ju žydėjimo metu medžiai dar būna nesulapoję. Svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės sudaro gražius derinius su dekoratyviais krūmais ir kitomis daugiametėmis gėlėmis. Tinka jas sodinti gazonuose, lysvėse. Joms peržydėjus, sodinamos vienmetės gėlės.
