Valgomasis griežtis – seniai auginama daržovė. Tai dvimetis augalas. Jo šakniavaisis didelis ir sultingas, iš jo išauga lapai. Griežčiai yra specifinio kvapo ir aštraus skonio, vidus yra gelsvas. Jie buvo mėgstami senovės Graikijoje, vėliau paplito visoje Europoje, Amerikoje, Indijoje, Japonijoje ir kitur. Dabar išvesta įvairių veislių, kurios skiriasi šakniastiebio forma, skoniu ir spalva.
Lietuvoje valgomasis griežtis auginamas ūkiuose ir sodininkų mėgėjų sodeliuose.
Jame yra angliavandenių (iki 10%), baltymų (1%), eterinių aliejų, pektinų, 33 mg% vitamino C, 0,05 mg % B₁, 0,04 mg% B2, 0,5 mg % PP, 0,1 mg% karotino, mineralinių medžiagų: 238 mg % kalio, 49 mg% kalcio, 34 mg% fosforo, geležies, jodo, sieros ir kt.
Griežčiai labiau tinka gydymui negu maistui. Nutukusiems rekomenduojama valgyti griežčių tyrelę, kuri malšina alkį, bet kūno masė nedidėja. Griežčių ląstelienoje esantis pektinas virškinimo trakte jungiasi su tulžies rūgštimi; todėl kraujyje mažėja cholesterino. Patariama šią daržovę vartoti nuo aterosklerozės. Griežčių tyrelės tinka ir sergant storosios žarnos uždegimu.
Kasdien valgant žalių griežčių, neužkietėja viduriai.
Griežčių sultys skatina šlapimo išsiskyrimą. Kramtant griežčius, organiniai sieros junginiai dezinfekuoja burnos gleivinę, todėl tinka profilaktiškai nuo anginos, balso stygų uždegimo ir kt. Griežčius nepatartina valgyti sergant virškinimo trakto ligomis.
Iš griežčių šakniavaisių paruoštas užpilas ir nuoviras padeda nuo kosulio, o sėklų arbata geriama peršalus. Ji varo prakaitą ir šlapimą. Liaudies medicina rekomenduoja tirštą griežčių nuovirą, sumaišytą su medumi, gerti šiltą nuo kosulio, bronchito bei krūtinės skausmų.
Griežčių šaknų ir medaus nuoviru gydomi nuo kosulio maži vaikai. Šią tyrelę reikia gerti po vieną arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Šviežių šakniavaisių sultys stiprina organizmą, padeda nuo reumato, skorbuto ir kt.