Scylės (Scilla; lietuviškai dar vadinamos žydrės) – tai anksti pavasarį žydinčios svogūninės gėlės, džiuginančios ryškiai mėlynais, rečiau baltais ar rožiniais žiedais. Dėl savo nereiklumo ir puikaus natūralizavimosi (patys sėja sėklas ir sparčiai plinta) scylės ypač mėgstamos senoviškuose soduose, parkuose, po pavėsiniais medžiais ar vejose.
Scylių (žydrių) auginimo ir priežiūros vadovas
1. Vieta ir šviesa
- Geriausiai žydi saulėtose ar pusiau pavėsingose vietose.
- Puikiai tinka sodinti po lapuočiais medžiais, nes žydi dar prieš išsiskleidžiant didžiausiems lapams.
2. Dirvožemis
- Mėgsta lengvą, humusingą, purią, gerai pralaidžią žemę.
- Nemėgsta užmirkstančių vietų, bet pakenčia trumpalaikį drėgmės perteklių.
3. Sodinimas
- Sodinama svogūnėliais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais 5–8 cm gylyje, 5–10 cm atstumu vienas nuo kito.
- Po pasodinimo laistyti reikia tik jei labai sausa.
4. Priežiūra
- Ganėtinai nereiklios: galima palikti daug metų vienoje vietoje.
- Persodinama kas 4–5 metus, kai kereliai pasidaro per tankūs, o žiedų sumažėja.
- Po žydėjimo leiskite lapams natūraliai nunykti – taip svogūnėliai sukaups jėgų kitų metų žydėjimui.
5. Dauginimas
- Plinta svogūnėlių dalijimu ir sėklomis (savaime užsisėja).
- Dalijant kerelius, galima sodinti į naujas vietas.
6. Ligos ir kenkėjai
- Labai atsparios, retai serga.
- Kartais svogūnėlius gali pažeisti pelės ar pelėnai.
7. Kur tinka sodinti?
- Vejuose, natūralizuoti po medžiais, gėlių pakraščiuose, miško tipo gėlynuose.
- Gražu derinti su kitomis ankstyvomis gėlėmis: snieguolėmis, krokų, narcizų, pavasarinėmis žydrėmis.
Scylės (žydrės) – pavasario grožis, visiškai nereiklios ir puikiai tinkančios natūraliems plotams. Svarbiausia – saulės ar dalinių saulės spindulių vieta, ne per sunki, pralaidi žemė. Vieną kartą pasodinus, džiugins ilgus metus!
