Ramunėlės turi ilgą ir turtingą istoriją

Įdomybės

Prieš pasinerdami į praktinius ramunėlių auginimo aspektus, skirkime šiek tiek laiko įdomiai šios nuostabios žolelės istorijai ir skirtingoms jos veislėms.

Švelnūs ramunėlių žiedai ir raminantis aromatas jau daugelį amžių žavi žmones. Jos istorija prasideda senovėje, kai ją gerbė tokios civilizacijos kaip egiptiečiai, graikai ir romėnai. Šios senovės kultūros pripažino gydomąsias ramunėlių savybes ir laikė jas šventu augalu, turinčiu mistinių galių.

Laikui bėgant ramunėlių, kaip raminančio ir gydančio augalo, reputacija tik stiprėjo. Ji tapo pagrindiniu arbatos, eterinių aliejų ir odos priežiūros produktų ingredientu, vertinamu dėl savo gebėjimo atsipalaiduoti ir palengvinti įvairius negalavimus.

Ramunėlių istorija

Ramunėlės turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią senovės laikus. Senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai ją naudojo dėl gydomųjų savybių ir laikė šventu augalu, turinčiu mistinių galių.

Per visą istoriją ramunėlės buvo vertinamos dėl savo raminamųjų ir gydomųjų savybių, todėl jos tapo populiariu arbatų, eterinių aliejų ir odos priežiūros produktų ingredientu.

Viduramžiais ramunėlės ir toliau buvo labai vertinamos dėl savo gydomųjų savybių. Ji buvo naudojama virškinimo sutrikimams gydyti, miegui skatinti ir net piktosioms dvasioms atbaidyti. Ramunėlių arbata tapo paguodos ir atsipalaidavimo ieškantiems žmonėms.

Naujausiais laikais ramunėlių populiarumas tik auga. Ji tapo mėgstama alternatyviosios medicinos žolele, kurios natūralias savybes gydytojai panaudoja stresui, nerimui ir nemigai malšinti. Dėl raminamojo ramunėlių poveikio jos tapo žolele, kurią renkasi ieškantys ramybės akimirkos įtemptame gyvenime.

Įvairios ramunėlių rūšys

Dažniausiai auginamos dvi pagrindinės ramunėlių veislės: Vokiečių ramunėlės (Matricaria chamomilla) ir romėniškosios ramunėlės (Chamaemelum nobile).

Vokiškoji ramunėlė yra vienmetis augalas plunksniškais lapais ir baltais, į margučius panašiais žiedais. Ji pasižymi stipriu aromatu ir pirmiausia naudojama vaistams.

Kita vertus, romėniškoji ramunėlė yra daugiametis augalas smulkiai suskaldytais lapais ir mažais baltais žiedais. Ji yra švelnesnio aromato ir dažnai naudojama vaistažolių arbatoms bei kaip sodo danga.

Abi ramunėlių rūšys pasižymi panašiomis gydomosiomis savybėmis, tačiau kiekviena jų turi savitų savybių. Dėl stipraus kvapo ir gydomojo poveikio vokiškosios ramunėlės yra populiarus vaistažolių pasirinkimas, o švelnaus aromato ir daugiametės romėniškosios ramunėlės yra puikus sodų ir arbatų priedas.

Tyrinėjant ramunėlių pasaulį atsiveria daugybė galimybių. Nuo senovinių ištakų iki įvairiausių veislių – šis nuostabus augalas ir toliau žavi ir teikia paguodą tiems, kurie ieško jo raminančio apkabinimo.

Dirvos paruošimas ramunėlių augimui

Sėkmingam ramunėlių augimui labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Štai keletas pagrindinių veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

Ramunėlėms, kurių žiedai yra švelnūs ir kvapnūs, reikalingos specifinės dirvožemio sąlygos, kad jos gerai augtų. Norint sukurti idealią aplinką šiems gražiems augalams, labai svarbu suprasti dirvožemio tipą ir pH reikalavimus.

Dirvos tipas ir pH reikalavimai

Ramunėlės gerai auga gerai drenuotame, priemolio dirvožemyje, kurio pH svyruoja nuo 5,6 iki 7,5. Toks pH intervalas užtikrina, kad dirvožemis yra nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus, todėl jame puikiai subalansuotos maistingosios medžiagos ramunėlių augimui.

Jei jūsų dirvožemis sunkus molingas arba smėlingas, svarbu jį pakeisti, kad susidarytų puri struktūra. Ramunėlės mėgsta gerai drenuojamą dirvožemį, kad vanduo lengvai pratekėtų ir šaknys neužmirktų.

Vienas iš veiksmingų būdų pagerinti dirvožemio struktūrą ir derlingumą – pridėti organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto ar senų mėšlo. Šie natūralūs priedai praturtina dirvožemį, pagerina jo gebėjimą išlaikyti drėgmę ir maistingąsias medžiagas, kurios būtinos sveikam ramunėlių augimui.

Sodinimo vietos paruošimas

Tinkamos vietos parinkimas ramunėlių augalams yra labai svarbus jų sėkmei. Šiems saulę mėgstantiems augalams reikia bent šešių valandų tiesioginių saulės spindulių kasdien, kad jie gerai augtų ir gausiai žydėtų.

Prieš sodinant svarbu išvalyti numatytą plotą nuo piktžolių ir šiukšlių. Piktžolės gali konkuruoti su ramunėlėmis dėl maistinių medžiagų ir vandens, trukdydamos joms augti. Pašalinę bet kokią nepageidaujamą augmeniją, sukursite švarią ir derlingą erdvę ramunėlėms vešėti.

Dar vienas svarbus žingsnis ruošiant sodinimo plotą – dirvos išpurenimas. Naudodami sodo šakę arba kultivatorių, dirvą supurenkite šešių colių gylyje. Šis procesas padeda suardyti suspaustą dirvą, kad ramunėlių šaknys lengvai įsiskverbtų ir tvirtai įsitvirtintų.

Purendami dirvą, būtinai pašalinkite visus didelius akmenis ar šaknis, kurie gali trukdyti šaknims augti. Ramunėlių augalai priklauso nuo gerai išsivysčiusios šaknų sistemos, kad galėtų veiksmingai įsisavinti maistingąsias medžiagas ir vandenį. Pašalinę bet kokias kliūtis, suteiksite šaknims reikiamos erdvės augti ir klestėti.

Išpurenus dirvą ir pašalinus kliūtis, būtina grėbliu išlyginti dirvos paviršių. Šis veiksmas užtikrina tolygų sodinimo plotą, neleidžia susikaupti vandeniui ir užtikrina tolygų ramunėlių augimą.

Atlikę šiuos veiksmus ir skyrę laiko tinkamai paruošti dirvą, sudarysite sąlygas sveikiems ir gyvybingiems ramunėlių augalams. Tinkamos dirvos sąlygos padės jūsų ramunėlių sodui tapti grožio ir ramybės oaze.

Ramunėlių sėklų sodinimas

Dabar, kai paruošėte dirvą, metas sėti ramunėlių sėklas. Štai ką reikia žinoti:

Kada sodinti ramunėles?

Ramunėlės geriausiai auga pasėtos tiesiai į sodą po paskutinių šalnų jūsų regione. Priklausomai nuo klimato, paprastai tai būna ankstyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį.

Taip pat galite pradėti sėti ramunėlių sėklas patalpoje likus 4-6 savaitėms iki paskutinių šalnų, o atšilus orams daigus persodinti į lauką.

Kaip sodinti ramunėlių sėklas

Sėdami tiesiogiai, tolygiai pabarstykite ramunėlių sėklas ant paruoštos dirvos ir lengvai įspauskite jas į dirvos paviršių. Tarp augalų turi būti 8-10 cm atstumai.

Švelniai palaistykite sėklas, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet ne permirkęs. Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę visą dygimo laikotarpį, kuris paprastai trunka 1-2 savaites.

Ramunėlių augalų priežiūra

Kai ramunėlių augalai išdygsta iš daigų, metas juos prižiūrėti, kad klestėtų. Štai ką reikia daryti:

Laistykite ir maitinkite ramunėlių augalus.

Ramunėlių augalai mėgsta reguliariai laistyti, kad dirva būtų tolygiai drėgna. Venkite perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.

Jei jūsų dirvožemyje trūksta maistinių medžiagų, vegetacijos sezono metu kartą per 4-6 savaites ramunėlių augalus galite patręšti subalansuotomis organinėmis trąšomis. Būtinai laikykitės ant pakuotės pateiktų instrukcijų dėl tinkamų tręšimo normų.

Kova su kenkėjais ir ligomis

Ramunėlės paprastai yra atsparios kenkėjams ir ligoms. Tačiau kartais gali kilti problemų, pavyzdžiui, dėl amarų ar miltligės.

Kovai su kenkėjais galite naudoti ekologišką insekticidinį muilą arba įveisti natūralius plėšrūnus, pavyzdžiui, boružėles. Reguliariai apžiūrėkite augalus ir pašalinkite visus pažeistus lapus ar žiedus, kad išvengtumėte ligų plitimo.

Ramunėlių derliaus nuėmimas ir laikymas

Vienas maloniausių ramunėlių auginimo aspektų – galimybė nuskinti ir pasidžiaugti jų kvapniais žiedais. Štai kaip tai padaryti:

Kada ir kaip skinti ramunėles

Ramunėlių žiedus geriausia skinti ryte, kai aromatingieji aliejai būna didžiausi. Švariomis, aštriomis žirklėmis nuskinkite žiedus tiesiai virš lapų.

Kad išsaugotumėte eterinius aliejus, švelniai išdžiovinkite žiedus, paskleisdami juos vienu sluoksniu ant švaraus ir sauso paviršiaus. Palikite juos džiūti ore maždaug dvi savaites arba kol jie visiškai išdžius ir taps traškūs.

Geriausia ramunėlių laikymo praktika

Norėdami laikyti džiovintus ramunėlių žiedus, sudėkite juos į sandarius stiklinius indus ar indus, apsaugotus nuo tiesioginių saulės spindulių ir karščio. Tinkamai laikomi ramunėlių žiedai gali išlaikyti savo aromatą ir stiprumą iki vienerių metų.

Norėdami mėgautis raminančia ramunėlių nauda, tiesiog 5-10 minučių pamirkykite šaukštelį džiovintų žiedų puodelyje karšto vandens. Perkoškite ir mėgaukitės švelniu skoniu bei raminančiu aromatu.

Dabar, kai susipažinote su visais patarimais ir metodais, metas leistis į ramunėlių auginimo kelionę. Pasitelkę kantrybę ir rūpestį, netrukus būsite apdovanoti gražiu ir gausiu ramunėlių derliumi. Sėkmingo auginimo!

Patiko? Pasidalink