Sintetinių medžiagų chemija pateikė žmonijai daugybę vaistinių preparatų kovai su infekcinėmis ligomis, iš jų ir su tomis, kuriomis susergama nuo peršalimo. Ilgainiui, vartojant šios grupės vaistus, vis dažniau buvo užregistruojama nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Tačiau mokslas nestovi vietoje. Paaiškėjo, kad augalai turi savitų medžiagų, kurios pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu veikimu. Pastaruoju metu šią augalų savybę mokslininkai ir gydytojai stengiasi panaudoti tokioms paplitusioms ligoms, kaip gripas, bronchitas ir kitoms, gydyti. Ties kai kuriais iš jų ir apsistosime.
Nemažai yra vaistinių augalų (piliarožė, saldymedis), kurių veikimas daugiausia susijęs su bronchų liaukų sekrecijos padidėjimu. Kai kuriuose iš jų yra eterinių aliejų, inoneidų, kurie, juos geriant, iš dalies pasišalina pro kvėpavimo organų gleivines ir sukelia vietinį dirginanti poveikį, padidina kvėpavimo takų epitelio aktyvumą. Vaistinių augalų (piliarožės, debesylo, saldymedžio šaknies, čiobrelio žolės, šalpusnio, gysločio lapų) vandeniniai antpilai, nuovirai (1 dalis augalinės žaliavos ir 10 dalių vandens) gana plačiai vartojami ligoms, atsiradusioms nuo peršalimo, gydyti: daugelis iš jų įeina gydomųjų vaistažolių mišinių sudėti.
Gaminamos ir tabletės (mukaltinas iš piliarožės, plantagliucidas iš gysločio, pektolis iš termopsio ir kt.). Vaistiniai augalai nepakeičia antibiotikų ir kitų cheminių preparatų gydant ūminį plaučių uždegimą, bronchitą, tačiau jie gali padėti esant lėtinei šių ligų eigai, ypač gijimo laikotarpiu, taip pat sergant ligomis (gripu, angina, tonzilitu ir kt.), kuriomis susergama peršalus.
