Prekių, paslaugų aprašymai.

Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties dažo ir rauginės medžiagos, pėdsakai […]

Daržinis poras – dvimetė vertinga maistinė ir prieskoninė daržovė. Pirmaisiais metais susiformuoja 15-20 lancetiškų ar linijiškų lapų, kurių makštys formuoja stiebą. Lapai būna žali arba žalsvai mėlyni, stambūs, 3-6 cm pločio ir 40-60 cm ilgio. Stiebas sudaro cilindriškos formos ropelę. Vertingiausia yra baltoji poro dalis. Antraisiais metais išauga žiedynas ir susiformuoja sėklos. Žiedai – balkšvi, […]

Paprastasis apynys – daugiametis, ne aukštesnis kaip 7 m vijoklinis augalas. Apynio šaknis yra daugiametė, vertikali, mėsinga. Jo stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais. Lapai stambūs, iškarpytais pakraščiais, priešiniai. Kuokeliniai žiedai yra šluoteliniuose žiedynuose, o piesteliniai – kankorėžio pavidalu susitelkę į varpas. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai – žalsvai balsvi arba gelsvai žalsvi. Auga upių, […]

Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas ir labai šakotas. Lapai – pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius raukšlėtas, apačia – plaukuota. Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais geltonais, kvepiančiais žiedais. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, dirvonuose, laukuose, miško aikštele Yra išvesta dekoratyvinių veislių, kurios auga […]

Sėjamoji aviža – vienametis, kultūrinis, varpinis, iki 100 cm aukščio augalas. Stiebas – stačias, nešakotas, lapai – linijiški, žiedai susitelkę šluotelėse. Žydi gegužės-birželio, o grūdus brandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, o vėliau jomis žmonės pradėjo šerti gyvulius. Avižų maistinė ir pašarinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar avižos yra svarbi sėjamoji […]

Vaistinė taukė priklauso ežeininių (Borraginaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis, dideliais, šiurkščiais, plaukuotais lapais augalas. Žydi birželio, liepos mėn., dažniausiai violetinės spalvos žiedeliais. Auga drėgnesnėse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. Šaknys stambios, žalios, gleivingos, išdžiūvusios labai kietos. Vaistinei žaliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir […]

Didžioji nasturtė priklauso nasturtinių (Trapaeolaceae) šeimai. Vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kilęs iš Pietų Amerikos (Peru) augalas. Vaistinei žaliavai (Herbą Trapaeoli) gaminti plaunama visa antžeminė augalo dalis; žolė džiovinama natūraliai — pavėsyje. Žaliavoje būna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudėtimi artimas kryžmažiedžių šeimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Tačiau nasturčių žolė chemiškai dar ne visiškai ištirta, todėl, galimas […]

Paprastasis kaštonas yra daugiametis, stambus, dekoratyvinis medis. Jo žievė – tamsiai pilkšva, pumpurai kiaušiniški, lipnūs, padengti žvyneliais. Lapai – priešiniai, sudėtiniai. Žiedai – netaisyklingi, susitelkę šluotelėse, vaisius – rutuliška, dygliuota kekė. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Kaštonas savaime neauga, todėl jis sodinamas derlinguose dirvožemiuose, parkuose, soduose, sodybose, pakelėse. Vaistinei žaliavai renkama žievė, žiedai, […]