Paprastasis apynys – daugiametis vijoklinis augalas

Paprastasis apynys – daugiametis, ne aukštesnis kaip 7 m vijoklinis augalas. Apynio šaknis yra daugiametė, vertikali, mėsinga. Jo stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais. Lapai stambūs, iškarpytais pakraščiais, priešiniai. Kuokeliniai žiedai yra šluoteliniuose žiedynuose, o piesteliniai – kankorėžio pavidalu susitelkę į varpas. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai – žalsvai balsvi arba gelsvai žalsvi. Auga upių, […]

Continue Reading

Pavasarinė raktažolė yra daugiametis žolinis augalas

Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas ir labai šakotas. Lapai – pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius raukšlėtas, apačia – plaukuota. Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais geltonais, kvepiančiais žiedais. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, dirvonuose, laukuose, miško aikštele Yra išvesta dekoratyvinių veislių, kurios auga […]

Continue Reading

Sėjamoji aviža – vienametis, kultūrinis, varpinis augalas

Sėjamoji aviža – vienametis, kultūrinis, varpinis, iki 100 cm aukščio augalas. Stiebas – stačias, nešakotas, lapai – linijiški, žiedai susitelkę šluotelėse. Žydi gegužės-birželio, o grūdus brandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, o vėliau jomis žmonės pradėjo šerti gyvulius. Avižų maistinė ir pašarinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar avižos yra svarbi sėjamoji […]

Continue Reading

Vaistinė taukė – daugiametis, žolinis augalas

Vaistinė taukė priklauso ežeininių (Borraginaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis, dideliais, šiurkščiais, plaukuotais lapais augalas. Žydi birželio, liepos mėn., dažniausiai violetinės spalvos žiedeliais. Auga drėgnesnėse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. Šaknys stambios, žalios, gleivingos, išdžiūvusios labai kietos. Vaistinei žaliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir […]

Continue Reading

Didžioji nasturtė – vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis augalas

Didžioji nasturtė priklauso nasturtinių (Trapaeolaceae) šeimai. Vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kilęs iš Pietų Amerikos (Peru) augalas. Vaistinei žaliavai (Herbą Trapaeoli) gaminti plaunama visa antžeminė augalo dalis; žolė džiovinama natūraliai — pavėsyje. Žaliavoje būna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudėtimi artimas kryžmažiedžių šeimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Tačiau nasturčių žolė chemiškai dar ne visiškai ištirta, todėl, galimas […]

Continue Reading

Kardelis – Vilkdalginių šeimos gumbasvogūninis daugiametis augalas

Kardelis (Gladiolus L.) Vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gumbasvogūninis daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Stiebas stačias, nešakotas. Lapai kardo formos ir iš abiejų pusių apgaubia stiebą. Žiedai dideli, piltuviški, susitelkę į vienašalį arba dvišalį žiedyną — varpą. Spalva įvairi: nuo baltos iki beveik juodos. Žydi nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Kardelių yra daug kultūrinių formų […]

Continue Reading

Paprastasis kaštonas dekoratyvinis medis

Paprastasis kaštonas yra daugiametis, stambus, dekoratyvinis medis. Jo žievė – tamsiai pilkšva, pumpurai kiaušiniški, lipnūs, padengti žvyneliais. Lapai – priešiniai, sudėtiniai. Žiedai – netaisyklingi, susitelkę šluotelėse, vaisius – rutuliška, dygliuota kekė. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Kaštonas savaime neauga, todėl jis sodinamas derlinguose dirvožemiuose, parkuose, soduose, sodybose, pakelėse. Vaistinei žaliavai renkama žievė, žiedai, […]

Continue Reading

Pelkinis pūkelis yra vienametis žolinis augalas

Pelkinis pūkelis yra vienametis, iki 20 cm aukščio žolinis augalas. Jo šaknis – liemeninė, šakota, stiebas taip pat šakotas su balsvais pūkais. Lapai lancetiški, plaukuoti. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais šviesiai geltonais smulkiais žiedais, susitelkusiais graižuose. Auga drėgnuose laukuose, pievose, upių bei ežerų pakrantėse. Lietuvoje auga visur. Vaistinei žaliavai skinama antžeminė augalo dalis nuo birželio iki […]

Continue Reading

Sofora – medžiai su apvaliu ir išsikerojusiu vainiku

Liekni iki 20 m aukščio medžiai su apvaliu ir išsikerojusiu vainiku, plunksniškais lapais ir smulkiais geltonais žiedais, susitelkusiais į stambius žiedynus, dažnai pasitaiko parkuose ir soduose, palei kelius Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Moldavijoje, kaukazėje ir Vidurinėje Azijoje. Tai japoninė sofora dekoratyvinio medžio tėvynė — Kinija, jis taip pat paplitęs Japonijoje, Korėjos pusiasalyje. Nuo seno augalo žiedpumpuriai, […]

Continue Reading

Vaistinis šalavijas yra lūpažiedžių šeimos daugiametis augalas

Vaistinis šalavijas yra lūpažiedžių šeimos daugiametis augalas. Paplitęs beveik visuose žemynuose, ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose. Žemėje auga apie 700 rūšių. Vaistinis šalavijas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių. Šalavijo, kaip vaistinio augalo, istorija siekia antikos laikus. Dioskoridas sakė, kad šalavijas šventa žolė”. Pirmieji Europoje šalaviją išgarsino romėnai, o vėliau, viduramžiais, jį augino vienuolynų daržuose […]

Continue Reading