Didžioji nasturtė priklauso nasturtinių (Trapaeolaceae) šeimai. Vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kilęs iš Pietų Amerikos (Peru) augalas.
Vaistinei žaliavai (Herbą Trapaeoli) gaminti plaunama visa antžeminė augalo dalis; žolė džiovinama natūraliai — pavėsyje. Žaliavoje būna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudėtimi artimas kryžmažiedžių šeimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Tačiau nasturčių žolė chemiškai dar ne visiškai ištirta, todėl, galimas daiktas, kad yra hormoninio pobūdžio veikliųjų medžiagų. Bandymais nustatyta, kad jauni gyvūnai, gaudami maisto racione nasturčių žolės, žymiai greičiau vystosi ir būna atsparesni infekcinėms ligoms.
Lotynų Amerikoje ir Vakarų Europoje nasturčių žolė gana plačiai vartojama maistui kaip salotos, o nenunokusios sėklos — marinuojamos.
Be to, plačiai ir su pasisekimu nasturčių žolė bei iš jos išspaustos sultys vartojamos nuo bronchitų, tulžies ir kepenų akmenų. Lekleris nurodo, kad iš šviežios nasturčių žolės pagamintos spiritinės ištraukos yra puiki priemonė plaukų slinkimui sulaikyti — stiprina plaukų gyvybingumą. Bendrai nasturtė vertinga vaistinė žaliava, todėl reikia daugiau ją panaudoti terapijoje.
