Autorius: kopa34kop

Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris auga prie akmenų. Paplitęs Baltijos ir Siaurės jūrose, Siaurės Atlante. Lietuvos pajūryje guveinį bangos išmeta į krantą, atneštą iš žymiai tolesnių jūros sričių, nes mūsų respublikos pajūrio dugnas yra smėlėtas ir jis […]

Taukė, arba šunlielė (liaudyje dar vadinama gyvakauliu, kaštavolu, kaulažoliu, kiaulažole, takuke ir kt.), daugiametis žolinis, medingas, maistinis, dažinis, iki 100 cm aukščio augalas. Vaistinės taukės stiebas storas, stambus, lapai šiurkštūs, pailgi, nusmailėję. Augalo žiedai susitelkę purpurinės arba lelijinės spalvos suktukus. Šaknys storos, šakotos, iš išorės beveik juodos, vidus baltas, aitraus skonio. Žydi gegužės liepos mėnesį. […]

Žalioji rūta yra daugiametis augalas. Jos stiebas – status, plikas ir šakotas. Lapai stori, pražanginiai, plunksniški, pilkšvai žali. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais žalsvai gelsvais žiedeliais, sukrautais skėtinėse šluotelėse. Rūta Lietuvoje savaime neauga, todėl auginama darželiuose, soduose, kapinėse, skveruose. Jos tėvynė – Pietų Europa. Vaistinei žaliavai skinama antžeminė augalo dalis butonizacijos fazėje arba žydėjimo pradžioje. Ji džiovinama […]

Balinis ajeras priklauso ajerinių (Araceae) šeimai. Mūsų respublikoje paplitęs augalas. Upių ir ežerų pakraščiais sudaro ištisus plotus. Tai daugiametis augalas; atgabentas į mūsų kraštą iš Azijos XIV šimtmetyje, puikiai aklimatizavosi, tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi vegetatyviniu būdu. Persai ir arabai paruoštus šviežius šakniastiebius vartoja valgiui. Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį, kurie […]

Gerai žinomo dekoratyvinio vaistinio augalo ryškiai oranžiniai graižai išsiskiria kitų gėlių fone. Medetka, arba nagatka, kaip vaistinis augalas vartojama labai seniai. Į mūsų eros amžiuje graikų gydytojas Dioskoridas medetkos antpilu gydė kepenų ligas, inkstų akmenligę, vartojo kaip vaistą, pašalinantį vidaus organų spazmus. Mūsų šalies liaudies medicinoje augalas žinomas nuo XII amžiaus. 1819 metais Haidelberge buvo […]

Paprastoji kraujažolė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis, gausiai paplitęs augalas. Kraujažolė žydi visą vasarą baltais, į skydiškas šluoteles sukrautais žiedais. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai. Vaistinei žaliavai (Herbą Millefolii, Herbą Achilleae albae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslinė medicina daugeliu eksperimentų patvirtino kraujažolės efektingas, […]

Trispalvė našlaitė priklauso našlaitinių (Violaceae) šeimai. Vienametis arba dvimetis, žolinis, nedidelis augalas. Auga pievose, dirbamose dirvose. Neaptinkamas Joniškio, Pasvalio, Biržų ir kituose šiaurės rajonuose. Vaistinei žaliavai (Herbą Violae tricoloris, Herbą Jaceae, Herbą Trinitatis) žolė renkama žydėjimo metu. Antrametės pradeda žydėti anksti pavasarį, gegužės pradžioje, o pirmametės — liepos, rugpiūčio, rugsėjo mėn. Žaliavoje randama flavoninės prigimties […]